Kai pernai Maskvoje kalbėjomės su Stingu, į pašnekesį netikėtai įsipynė mirties tema. Stingas susimąstė, kad artėja prie 60-ojo gimtadienio — tokio amžiaus nesulaukė nė vienas jo tėvų.
Melancholijos akimirką dainininkas prisipažino nebijantis mirties, bet čia pat pridūrė, kad jei ji ateitų rytoj, turėtų jaustis dėkingas už tai, koks buvo jo gyvenimas.
“Noriu dainuoti ir po dešimties, ir po dvidešimties metų”, — šiandien sako atlikėjas, kuriam, kartais atrodo, visiškai nereikia poilsio. Jo koncertų grafikas — perpildytas, vienos gastrolės veja kitas.
O jo dainų — melancholiškų ar energingų — gerbėjams Sidnėjuje, Tokijuje ar Rio de Žaneire, atrodo, vis negana.
Tarp šių miestų liepos pabaigoje bus galima įrašyti ir Kauną. Jo “Žalgirio” arenoje iki tol Vilniuje viešėdavęs Stingas koncertuos pirmą kartą.
Nebekuria naujų popdainų
Laukiamiausias atlikėjas Lietuvoje — skelbia koncerto reklama, ir ji nėra toli nuo tiesos. Į mūsų šalį Stingas atvyks jau penktą sykį. Pernai ir užpernai Vilniuje jis koncertavo su simfoniniais orkestrais pristatydamas gastrolių “Symphonicity” programą — subtiliu koncertu kerėjo publiką Vingio parke, o po to dalydamasis įspūdžiais viename Vilniaus barų žaismingai pasiuntė velniop vieną fotografą, bet tai — jau kita istorija.
60-metį pernai rudenį atšventęs dainininkas pastaruosius keletą metų dirba itin daug. Diskografiją papildė penki albumai — viduramžių liutnių muzikos “Songs From A Labyrinth”, kalėdinės nuotaikos “If On A Winter’s Night”, žinomų hitų simfoninių aranžuočių rinkinys “Symphonicities”, koncerte Vokietijos sostinėje įrašytas “Live In Berlin” bei pernai rudenį pasirodžiusi solinės karjeros retrospektyva “25 Years”.
Tiesa, tarp jų nėra nė vieno naujo popmuzikos, prie kokios Stingo gerbėjai buvo pripratę, disko, tačiau sukti vaizdo klipus ir MTV eteryje konkuruoti su žaliu jaunimu, anot paties atlikėjo, yra jo visiškai nedominanti perspektyva.
Darbštumas — stulbinamas
Paradoksas — koncertuose skamba dainos, sukurtos prieš dešimt ir daugiau metų, tačiau bilietai į Stingo pasirodymus kasose neužsiguli.
“Jaučiuosi kaip archeologas”, — prisipažino Stingas, kai pernai rinko kūrinius trigubai kompaktinei plokštelei “25 Years”. Tačiau toks jo požiūris visiškai pasiteisina.
Nuo 2007 iki 2008 metų jis 152 kartus koncertavo įvairiuose pasaulio kampeliuose kaip atsikūrusios grupės “The Police” narys. Trijulė pelnė geriausiai mokamos šių sezonų pasaulio grupės titulą, tačiau riejosi kaip šunys, ir, anot Stingo, daugiau niekada nebesusiburs.
Trumpai pailsėjęs Stingas 2010-aisiais jau pradėjo daugiau nei metus trukusią odisėją su simfoniniais orkestrais. Pernai jai pasibaigus po poros mėnesių jis pradėjo naujas gastroles “Back To Bass”.
Jose dainininką lydi būrys puikių muzikantų — ilgametis Stingo grupės gitaristas Dominicas Milleris, vienas geriausių pasaulio būgnininkų Vinnie Colaiuta, buvęs Bruce’o Springsteeno grupės pianistas Davidas Sancious, “simfoniniame” ture prie Stingo prisidėjusi vokalistė Jo Lawry ir smuikininkas Peteris Tickellas.
Šventė spindėjo žvaigždėmis
“Atgal prie bosinės gitaros” — simbolinis koncertų pavadinimas. Žvilgsnis atgal į geriausias kūrybos akimirkas. Pernai ta proga išleistame rinkinyje “25 Years” — geriausi soliniai, be “The Police”, per ketvirtį amžiaus įrašyti Stingo kūriniai.
Koncertuose skamba ir senesni kūriniai — ką jau ką, o jausti žiūrovų norus Stingas visada mokėjo. Rankose laikoma sena nudėvėta bosinė gitara — iš tų laikų, kai 60-metis dainininkui dar atrodė labai tolimas.
Tačiau skaičiai pase nemeluoja, nors kritikai negali atsistebėti, kaip lengvai Stingas iki šiol susidoroja su visomis natomis — prabėgę metai, regis, visiškai nepaveikė jo balso. Tai pastebėjo ir rinktinė publika, pernai rudenį Niujorke susirinkusi pasveikinti Stingo gimtadienio proga.
Paparacams tai buvo puikios medžioklės vakaras. Gimtadienį Stingas nusprendė švęsti pasikvietęs bičiulių atlikti jo dainų — žinoma, padedant pačiam jubiliejaus kaltininkui.
Visos lėšos už bilietus į koncertą “Beacon” teatre buvo skirtos labdarai. Atmetusių kvietimą pasirodyti nebuvo — pasveikinti Stingo į sceną kilo Lady Gaga, grupės “The Black Eyed Peas” lyderis will.i.am, aktorius Robertas Downey jaunesnysis, dainininkai Billy Joelas, B.Springsteenas, Stevie Wonderis ir daugybė kitų.
Kai kurios šių garsenybių nė nebuvo gimusios, kai Stingas su savo grupe aštuntojo dešimtmečio viduryje linksmino kruizinių laivų publiką.
“Sutinku daugybę savo dievukų. Ir kai kurie jų — nelabai malonūs. Bet Stingas — puikiausias žmogus, kokį esu sutikusi”, — apkabinusi dainininką džiūgavo Lady Gaga.
Pats Stingas liko ištikimas sau. Kuklumu garsėjantis atlikėjas į savo paties šventę įsmuko pro tarnybinį teatro įėjimą, progą pasipuikuoti ant raudonojo kilimo palikęs kitiems.
Geluonis — vis dar neatšipęs
Tokį jį pažįsta milijonai jaunų ir brandaus amžiaus gerbėjų — nuo 1977-ųjų, kai išgarsėjo jo suburta grupė “The Police”, dainininkas nėra įsivėlęs į nė vieną rimtesnį skandalą, o jo elgesyje scenoje — jokio maivymosi.
“Nesu rūkęs nieko, kas būtų legalu”, — šis Stingo prisipažinimas “TV antenai” yra vienas retų atvejų, kai atlikėjas rimtai ar juokais prabyla apie savo kasdienybę.
Jis viešai pasisako už marihuanos legalizavimą, o pernai įsivėlė į skandalą, kai paskutinę minutę atšaukė koncertą Kazachstane — nes sužinojo apie žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje.
“Neįtikėtina, kad jis to nežinojo iš anksto. Tiesiog norėjo pasiimti pinigus, bet pabūgo Vakarų visuomenės reakcijos”, — tokie komentarai pasipylė netrukus.
Stingas mėgsta ir švelniai pasišaipyti iš organizuotos religijos.
Jo koncertuose galima įsigyti marškinėlių su užrašu “Nėra kitos religijos — išskyrus seksą ir muziką”.
Tačiau tai — visiškai mikroskopiniai išsišokimai, jei lyginsime su daugelio kitų roko žvaigždžių nuotykiais.
Kad ir asmeninis gyvenimas — kone tobulas. Nuo 1982-ųjų Stingas gyvena su trejais metais jaunesne kino prodiusere ir aktyviste Trudie Styler — pora susituokė 1992-aisiais. Trudie — antroji Stingo žmona.
Dainininkas turi šešis vaikus. Yra vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos muzikantų, tačiau privengia tais turtais puikuotis.
Didžiausia jo ekstravagancija — skrydžiai privačiu lėktuvu ir nuosavi vynuogynai Italijoje, kuriuose išspausto vyno galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėlėje, įkurtoje Stingo ir jo sutuoktinės.
Pojūtis, kurį skleidžia dabartinė Stingo karjera, — jis tiesiog daro tai, ką nori, nieko kruopščiai neplanuodamas ir nesitaikydamas prie madų.
Stingo sėkmė — jog jo gerbėjai nesitraukia ir nori eiti kartu su juo, kad ir ką dainininkas sumanytų.
“Every Breath You Take”, “Fields Of Gold”, “Shape Of My Heart”, “If I Ever Lose My Faith In You”, “Fragile” ir daugelis kitų jo arsenalo kūrinių — tokios dainos, kurias publika vis nori išgirsti gyvai.
Kol taip bus, Stingui nėra ko baimintis. Jo geluonis (taip iš anglų kalbos verčiamas Stingo slapyvardis) per kelis karjeros dešimtmečius dar neatšipo.
Prieš kelionę į Lietuvą Stingas davė interviu “TV antenai”, atskleidžiantį dabartinę savo būseną ir žinią, kurią jis nori perduoti koncerto Kaune publikai.
— Tai įprastas klausimas, kurį girdite visose šalyse. Bet Lietuvoje viešėsite jau penktą sykį, tad ar ši vieta jums kelia išskirtinių prisiminimų?
— Galėčiau daug pasakoti — jūsų šalyje turėjau šiek tiek laisvalaikio. Bet apsiribosiu tuo, jog kiekvieną sykį pastebiu, kokie malonūs man yra tie, kurie ateina į koncertus.
Dainuoti pas jus — visada linksma, o taip yra tikrai ne visur. Kiekvienas muzikantas pasakys — nepaprastas jausmas, kai stovi prieš klausytojus, kurie tikrai supranta, ką darai, ir yra patenkinti tave matydami. Net nėra būdų jam logiškai nupasakoti. Į tai negalima žvelgti atsainiai.
— Ant jūsų galvos dabar liejasi labai daug komplimentų — puikaus įvertinimo sulaukė ne tik rinktinis albumas “25 Years”, pernai surengtas 60-mečio koncertas, bet ir dabartinė grupė, kurioje groja keli garsūs muzikantai. Kritikai sako, kad tai — geriausias jūsų suburtas kolektyvas.
— Nemėgstu tokių skambių apibūdinimų. Kai pernai pradėjome repetuoti prieš gastrolių “Back To Bass” koncertus, neturėjau žalio supratimo, kaip visa tai skambės. Galėjo būti triumfas, bet juk galėjo būti ir visiška nesėkmė!
Tačiau aš mąstau taip — viskas, ką verta daryti, yra rizikinga. Bet manau, kad išėjo puiki grupė, kurios kiekvienas narys — labai skirtingas.
Kol kas mums labai smagu kartu. Ar grosime kartu ir ateityje, niekas nežino. Aš pats nieko negaliu prognozuoti.
— Programoje, kurią atliksite Kaune, yra ne tik populiariausios jūsų dainos, bet ir keletas “paslėptų deimantų” — kūrinių, kurie kažkada laiku nesulaukė deramo dėmesio.
— Tai tiesa. Aš tiesiog negaliu išsirinkti mėgstamiausių savo dainų. Myliu visas, kurias parašiau, ir manau, kad kiekvienos vieta koncerto programoje yra unikali ir nepajudinama.
Puiku pagroti kai kurias dainas, kurių jau senokai neatlikau koncertuose. Manau, šios fantastiškų muzikantų komandos dėka jos įgijo antrą gyvenimą. Ateikite, išgirskite ir įsitikinsite.
— Kokių emocijų žiūrovai, jūsų nuomone, parsineša iš šių gastrolių koncertų — melancholiją, džiaugsmą, romantiką?
— Manau, mano auditorija jau priprato laukti netikėtumų. Man staigmenos elementas yra pati muzikos esmė. Todėl tikiuosi nustebinti lietuvius. Ir dar labiau tikiuosi, kad jie gerai praleis laiką.
— Prieš metus kalbėjomės Maskvoje — tada sakėte, kad kiekvienam skirtingam pasirodymui naudojate skirtingus “meno raumenis”. Vienaip save nuteikiate, kai dainuojate dideliame stadione po atviru dangumi, kitaip — uždaroje arenoje. Lyginant su jūsų “simfoniniu” koncertu, kokį matėme pernai, kaip jaučiatės šiose gastrolėse?
— Atvirai kalbant, esu labiau atsipalaidavęs ir daugiau linksminuosi. Su orkestru būtinai reikia labiau susikaupti, laikytis užrašytų natų.
O dabar viskas kitaip. Tai, ką pamatysite ir išgirsite, yra roko grupė. Su ja esu spontaniškesnis. Šauna į galvą — viduryje dainos galiu pakeisti tonaciją ar pailginti priedainį. Kur kas daugiau improvizacijos ir nuoširdumo.
— Tai jums patinka labiau? Publika, buvusi koncerte, sako, kad jame neįmanoma nusėdėti vietoje, jog gastrolės su orkestru vertė susimąstyti, o šios — lyg linksmas roko koncertas.
— Iš tiesų tai labai skirtingi koncertai. Per “Symphonicity” gastroles grojau su orkestrais, mano dainas interpretavo aukščiausio kalibro muzikantai.
Neslėpsiu — laikau tai didele privilegija ir pagarbos man ženklu.
Vis dėlto po to projekto jutau milžinišką norą eiti visiškai priešinga kryptimi.
Atėjo mintis grįžti prie to, kas yra mano muzikos pagrindas, šiek tiek ją “nurengti”. Taip atsirado “Back To Bass” koncertų idėja. Man tikrai patinka ir toks skambesys, ir simfoninio orkestro didybė, bet pojūčiai — visiškai skirtingi.
— Beveik be pertraukų gastroliuojate jau keletą metų. Ar galima spėti, kad po šių koncertų kurį laiką dingsite iš akiračio?
— Aš tikrai persėsiu į kitus ratus. Pakeisiu priemones, kuriomis perteikiu savo kūrybą.
— Turite omenyje miuziklą, apie kurį jau sklando kalbos?
— Taip, intensyviai dirbsiu su šiuo projektu. Rašau pjesę Brodvėjui. Tiesa, norėčiau ją vadinti pjese su dainomis, o ne miuziklu.
Kol kas šio darbo — ankstyvoji stadija. Tačiau pajutau didžiulį įkvėpimą ir jau parašiau šiam projektui daugybę naujų dainų.
Man tai — visiškai neištyrinėta teritorija. Ir tai labai jaudina.
— Kai pradėjote kurti muziką, ji skambėjo iš vinilo plokštelių. Pernai pristatėte programėlę planšetiniam kompiuteriui “iPad”, kuri ką tik pelnė prizą “Kanų liūtų” ceremonijoje. Kaip giliai jūs įklimpęs į šių dienų technologijas?
— Manau, tiek pat kaip ir visi. (Juokiasi.) Yra svarbu gilintis į naująsias technologijas ir stengtis neatsilikti nuo jų.
Supraskime — galiausiai bus nustota gaminti ir pardavinėti kompaktines plokšteles, todėl aš nuolat ieškau įvairių būdų pateikti savo muziką klausytojams.
Mano nuomone, būtent programėlė yra naujas modelis. Ji labai išradinga ir naujoviška, bet kartu man primena senus laikus, kai nusipirkdavote albumą muzikos parduotuvėje, vartydavote lankstinuką, žiūrėdavote nuotraukas, skaitydavote aprašymus ir pajusdavote, kaip ta muzika buvo sukurta. To trūksta šiame skaitmeniniame amžiuje.
Į mano programėlę sudėtos valandų valandos vaizdo įrašų, tarp jų — pasirodymai iš mano 60-mečiui skirto labdaros koncerto, šimtai nuotraukų ir dar daug visko, ką lengva naudoti ir pasiekti. Manau, kad tai — papildanti patirtis mano gerbėjams.
