Bankoke dieną ir naktį verda gyvenimas tarp puodų. Sutemus kai kuriose gatvėse ypač ryškiai ir gausiai įsižiebia reklamos, padvigubėja transporto spūstys ir pėsčiųjų srautai, palei gatves nusidriekia maisto prekystaliai. Atrodo, visi išalkusieji susirenka į vieną vietą. Pypsi automobiliai, ūžia motorai, iš autobusų vidury gatvės įlipa ir išlipa keleiviai, rėkauja tuktukų vairuotojai. Tarp transporto srauto ir prekystalių juda eilės išbadėjusių ir ištroškusių žmonių. Tik turbūt dažnam kils klausimas, ar saugu šiuo sudėtingu laikotarpiu Tailande ragauti gatvės maisto.
Kol kas atvykimas į Tailandą užsieniečiams apribotas, bet šalis intensyviai ruošiasi naujam turizmo laikotarpiui, kai vėl atvers sienas ir visur bus galima keliauti. Dabar po Tailandą keliauja tik patys tajai ir šalyje su ilgalaikėmis vizomis gyvenantys svetimšaliai. Nei vieni, nei kiti nesiskundžia – šalyje situacija valdoma ir keliauti saugu, bet kirsti sieną itin sudėtinga. Tailandas Covid–19 akivaizdoje laikosi kur kas geriau nei dauguma Tolimųjų Rytų šalių.
Tajai drausmingi – laikosi atstumo ir dėvi kaukes, o sveikatos apsaugos tarnybos dirba pilnu tempu. Gatvių prekyba jau atlaisvinta, o maisto turgūs, taip pamėgti tajų ir užsieniečių, vėl mirga savo įvairumu ir kvepia gardžiausiais aromatais. Tik dabar juose tvarka sugriežtinta – reikia dėvėti kaukę ir laikytis atstumo. Kaip tajai ir užsieniečiai šiuo sudėtingu laikotarpiu Bankoke mėgaujasi gatvės maistu, pasakojama šiame video:
Ką išvysime ant tajų prekystalių, kai pagaliau bus atidarytos sienos ir vėl galėsime laisvai keliauti? Apart naujų higienos ir saugos taisyklių bei griežtos kontrolės, turguose maistas bus toks pat skanus kaip ir anksčiau. Bankoke Covid–19 situacija jau suvaldyta, todėl ant prekystalių vėl guli išversti jūrų agurkai ir šūsnys krabų, iš bulvinių maišų raudonuoja kalnai skirtingų džiovintų krevečių, tarp kurių kažin ar rastum dešimt skirtumų, nors ant maišų surašytos kainos ženkliai skiriasi.
Kitų pardavėjų maišuose juoduoja, žaliuoja ar net žydi visokios arbatos, šalia jų pardavinėjamos iš sezamų sėklų padarytos kiaulių galvos, pūpso įvairių spalvų, dydžių ir formų koldūnai. O paukščių lizdų sriubos nusipirkti galima maždaug kas pusė šimto žingsnių.
Gatvės šefai badmiriaujantiems pramogautojams palei nosis vėl kiloja makaronus, ant grotelių skrudina kalmarus, aštuonkojus, krevetes, žuvis ir kitokias jūrų gėrybes, puoduose garina ryžius bei daržoves, troškintuvėse čirškina jautieną, ančių ir vištų šlauneles bei sparnelius. Šefai dabar ne tik kaukėti, bet ir pirštinėti.
Taip pat užsimaskavę ir valgytojai. Iš už kaukių kyšo tik tajų ausys ir giedros, taikios akys. Užsienietį pažinsi dėl ūgio ir dėl šviesių plaukų. Prie kaukių tajai greit priprato, o gal jiems net ir nereikėjo pratintis – dėl dažno oro užterštumo miestuose kaukes buvo įprasta dėvėti ir anksčiau. Tik maisto turguose jų pamatydavai rečiau nei dabar.
Šūkaujantys gatvės virėjai aukštose apvaliadugnėse keptuvėse varto aštuonkojus ir kalmarus su ryžiais, iš puodų garuoja visokių sukapotų gardumynų aromatai. Kitų šefų keptuvėse – makaronai su viščiukų gabalėliais ar ančių sparneliais. Padažų kvapai kutena nosį ir nevalingai veda prie puodų ir keptuvių.
Galima paragauti kepto skorpiono, tarakono ar tarantulo. Arba krokodilo – jie saugiai veisiami fermose lyg viščiukai ir pardavinėjami gatvėje po gabalėlį. Tailande draudžiama krokodilus gaudyti laukinėje gamtoje. Taip buvo net ir prieš pandemiją. Prie mažyčių maisto vežimaičių nusidriekia išretintos kaukėtų tajų eilės.
O štai blogas kvapas gatvėje išduoda durianų pardavėjus. Iš tolo trenkiantis arbūzo dydžio vaisius, kurio gauruota luoba primena drakono odą, Pietryčių Azijoje itin populiarus. Dėl specifinio kvapo, galinčio rungtis su užsikimšusia kanalizacija, jį dažnai draudžiama valgyti viešose uždarose patalpose, o kartais nepageidaujami ir valgytojai lauke.
Durianas transporte – tabu. Kad nekiltų noras laužyti taisyklių, numatomos nemažos baudos. Turgus – kas kita, čia viskas galima, jei tik kaimynai leidžia.
Gatvių kepėjai ir virėjai dar ir tikri artistai. Kai kurių šefų šou primena ugnies kamuolių svaidymą į juodą dangų ar kėglių mėtymą. Kas iš keptuvės išlekia į orą, pagaunama taip pat vikriai. Prie tokių meistrų nusidriekia ilgos, nors ir retos alkanųjų eilės. Tailande atostogaujant užsimesti ant juosmens kilogramą kitą – anokia čia nuodėmė. Užtat potyris nepakartojamas. Ir žinoma, svarbu, kad viskas vyktų saugiai.
