Pasakiškai žiemiškos Gintarės nuotraukos įamžintos Prancūzijos Lez Arko (Les Arcs) slidinėjimo kurorte. Kalbėdama apie šią kelionę moteris šypsojosi – čia visi jautėsi tarsi tikroje sporto stovykloje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Po pirmųjų dienų skaudėjo visus raumenis. Juokėmės, kad tikriausiai nėra nė vieno kūno centimetro, kuriame nejaustume skausmo.
Bet jis toks, koks ir turi būti, tad tikrai nesiskundžiu. Kasdien šliuoždavome po penkias valandas ir stengėmės gerinti asmeninius rekordus. Iki kelionės pabaigos leisdamasi nuo kalno pasiekiau 75 kilometrų per valandą greitį“, – džiaugėsi G.Gurevičiūtė.
Taip jau sutapo, kad Gintarė su šeima ir mylimuoju Dmitrijumi Jaruševičiumi apsistojo kurorte, kuriame tuo pat metu slidinėjo ir didžiulė pažįstamų kompanija iš Lietuvos.
„Galiu pasakyti, kad su didele kompanija šliuožti tikrai daug smagiau! Po slidinėjimo su šeima visada nueidavome į pirtį, baseiną, pavalgydavome ir planuodavome jungtis prie tos kompanijos.
Bet nebelikdavo jėgų ir devintą valandą vakaro jau gulėdavome lovoje“, – smagiai pasakojo ji.
Gintarė nuo pat vaikystės pamėgusi kalnus – su tėvais slidinėti vykdavo į Čekiją, Slovakiją, Austriją. Pastaruosius devynerius metus slidinėjimą Prancūzijoje šeima renkasi dėl kelių priežasčių – iki kurortų nusigauti labai patogu, skrydžiai nėra brangūs, o trasos puikiai prižiūrimos, jose visada gausu sniego.
Tačiau dažnai slidinėjimas užsienyje tampa brangiu malonumu, tad moteris papasakojo apie kainas Lez Arko kurorte.
„Jos nėra mažos, bet, sakyčiau, gana adekvačios. Slidinėjimo pasas dienai kainuoja 50 eurų, o nakvynės kainos priklauso nuo poreikių. Galima gyventi šešiese viename kambaryje – tuomet būtų labai pigu. Žinoma, yra ir viešbučių, kuriuose para kainuoja 400 eurų.
Vietinėje parduotuvėlėje maisto produktai gal dvigubai brangesni nei Lietuvoje, bet nusileidus nemokamu keltuvu į didesnius kurortus galima apsipirkti pigiau. Na, o kavinėse, suprantama, taip pat šiek tiek brangiau, bet juk tai sezoninio verslo kurortas.
Manau, kad reikia leisti verslininkams užsidirbti. Kai mano tėvai skundžiasi, kad brangu, visad sakau: „Įsivaizduokite, jei reikėtų važiuoti į artimiausią parduotuvę 50 kilometrų. Tai ar geriau sumokėti dešimt eurų brangiau, ar važiuoti tiek kelio?“ Taip ir renkiesi“, – patarimais dalijosi Gintarė.
Pirmą kartą vykstantiems į kalnus G.Gurevičiūtė pataria įvertinti savo slidinėjimo lygį ir pasidomėti, kokių trasų kurorte daugiausia.
„Taip pat vertėtų skristi ten, kur visus metus yra sniego, kad vėliau netektų gailėtis. Mes apsistojome kurorte, įsikūrusiame dviejų kilometrų aukštyje, o štai nusileidus į žemutinius kalnyno miestelius, net ir 1600 m aukštyje, temperatūra siekė 13 laipsnių šilumos. Nors sausio vidurys, juokėmės, kad trūksta tik pakalnučių miške. Žinoma, trasos visada paruoštos, pripūsta dirbtinio sniego, bet kai temperatūra pliusinė, šliuožti nėra taip smagu“, – kalbėjo ji.
Gintarė kuria savo LNK televizijos laidą „Bus visko“ ir džiaugiasi, kad gali dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio. Ne išimtis ir ši aktyvi kelionė, kurios metu ne kartą į rankas buvo paėmusi kompiuterį.
„Mintis labai gerai prablaško adrenalinas ir šaltis, tačiau visiškai atitrūkti nuo darbų nesigauna, nes toks jau mano darbas. Privalumas tai, kad nereikia sėdėti biure nuo aštuntos ryto iki penktos valandos vakaro.
Bet iš kitos pusės – negaliu nei sirgti, nei atostogauti šimtu procentu. Kartais save pagaunu, kad dirbu net miegodama. Rytais, dar prieš nubusdama, pradedu kurti laidos anonsą, scenarijų ar reklaminį tekstą instagramo įrašui. Tačiau myliu savo darbą ir jokiu būdu nesiskundžiu. Kasdien dėkoju likimui už jį“, – šypsojosi Gintarė.
