Nors Dzūkijos sostine ir centru šiandien laikomas Alytus, šįkart siūlome keliauti gilyn ir pažinti Druskininkų bei Lazdijų apylinkes. Tarp šių dviejų miestų, įsikūrusių šalies pakraštyje, plyti daugiau nei pusšimtis įvairiausio dydžio ežerų, 135 tūkstančius hektarų užima miškai, o apylinkėse stūksantiems piliakalniams suskaičiuoti neužtektų dviejų rankų pirštų. Kiekvienas metų sezonas čia – kitoks, tad pasivaikščioti po kvepiančius pušynus verta net ir tuomet, kai už lango spaudžia šaltis, o iš namų nesinori kišti nosies.
Kūrybai įkvepiantys Druskininkai
60 kilometrų į pietus nuo Alytaus nutolę Druskininkai nuo seno laikomi kurortiniu miestu. Nors šiandien daugelis čia traukia viliojami aktyvių žiemos pramogų, Druskininkai kurorto statusą gavo ne dėl to. Miestas gali pasigirti ne tik mineralinio vandens kasyklomis ir grožio, sveikatos šaltiniais, bet ir ypatingai turtingu istoriniu paveldu.
Pietinės Lietuvos SPA kurortas įkvėpė ne vieną meno pasaulio žmogų. Druskininkų ramybės apsuptyje savo vasaras leisdavo kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Būtent čia viešėdamas menininkas nutapė vieną poetiškiausių ir žymiausių savo paveikslų serijų – „Žvaigždžių sonatą“. Kūrybai šis kraštas taip pat įkvėpė rašytoją Elizą Ožeškienę bei iš čia kilusį pasaulinio garso skulptorių Žaką Lipšicą. Susipažinti su šia miesto istorinio meno paveldo dalimi kviečia Druskininkuose veikiantys muziejai.
Viena iš dėmesio vertų vietų aplink Druskininkus – vos 5 kilometrų atstumu nuo miesto nutolęs senovinis Švendubrės kaimas, leisiantis artimiau pažinti istorinį krašto paveldą. Švendubrė – viena iš senųjų etnografinių Druskininkų apylinkių miškuose vis dar gyvuojančių gyvenviečių. Šiemet 400 metų jubiliejų švenčiantis kaimas pasigirti gali ne tik M. K. Čiurlionį tapyti įkvėpusiu upeliais išraižytu Raigardo slėniu, bet ir senosiomis dzūkų sodybomis bei vienu iš žymiausių geologinių paminklų Lietuvoje – Velnio akmeniu. Tai dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, pasakojantis legendas apie Velnią, norėjusį šiuo akmeniu užtvenkti Nemuną.
Sugrįžtant į Druskininkus, verta paminėti, kad tai seniausias ir didžiausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Tai geros savijautos, sveikatos ir grožio miestas. Čia vyraujantis klimatas padeda atgauti jėgas, atsipalaiduoti ir pailsėti, pamirštant įtampą bei stresą. Kvepiantys aukšti pušynai, tarp miškų besislepiantys ir atradimais virstantys ežerai, nuraminantys ir kūrybai įkvepiantys pasivaikščiojimo takai – tai miesto vizitinė kortelė.
Lazdijai – miestas tarp ežerų ir piliakalnių
Lietuvos pietvakariuose, prie pat Lenkijos sienos įsikūręs Lazdijų miestelis – dar vienas taškas pažintyje su Dzūkija. Vietiniai gyventojai čia vis dar žino, kaip reikia kepti tikras dzūkiškas bandas, įvyniotas į kopūsto lapą, o netoliese esančiame Rudaminos tradicinių amatų centre reguliariai organizuojamos įvairios edukacinės programos. Jos leidžia prisiliesti prie senųjų dzūkų amatų, pajusti ir patiems pabandyti pasigaminti kažką savo rankomis.
Lazdijų apylinkės turtingos gamtos paminklais bei archeologijos paveldu. Panoraminius vaizdus atveria Veisiejuose bei Meteliuose stūksantys apžvalgos bokštai. Nuo 15 metrų Metelių apžvalgos bokšto atsiveria įspūdinga Metelio ežero panorama, o Veisiejų regioniniame parke esantis apžvalgos bokštas leidžia grožėtis Snaigyno ežero salomis. Smalsumą sužadina Metelių regioninio parko lankytojų centre esančios ekspozicijos bei architektūriniai sprendimai. Lazdijų apylinkės taip pat žymios čia vis dar stovinčiais dvarais, sodybomis. Viena didžiausių Dzūkijos regione – Aštriosios Kirsnos sodyba, menanti XVI amžių. Dėmesį traukia ir Rudaminos bei Vainežerio buvusių dvaro sodybų išlikę fragmentai, buvęs Veisiejų dvaro fligelis. Kiekvienas jų išsiskiria savitumu, detalėmis ir autentika. Pasivaikščiojimas po senovę menančių dvaro sodybų apylinkes – įspūdžius garantuojanti patirtis ne tik istorijos entuziastams.
Iškišti nosį iš namų ir apsilankyti Lazdijų rajone taip pat verta ir dėl čia stūksančių, panoramas atveriančių ir istoriją pasakojančių piliakalnių. Dalis jų išlikę ir su senosiomis gyvenvietėmis. Tai Paveisininkų piliakalnis su Veisiejo ežero panorama, tarp pušynų ir Baltosios Ančios upelio vingių eilę metų skaičiuojantis Pinčiaragis, dar vadinamas „Palangėle“. Nemažą įspūdį palieka ir ant Dzūkijos jūros – Dusios ežero kranto esantis Prelomciškės piliakalnis. Žiemos sezonu čia atsiveriantys vaizdai užgniaužia kvapą.
Turiningai pažinčiai su Dzūkija garantuoti, siūlome apsilankyti specialiai projektui sukurtame internetiniame puslapyje AtraskDzukija.lt. Čia rasite visas regiono lankytinas vietas bei kelionės maršrutus tiek keliaujantiems automobiliu, tiek dviračiu ar norintiems pasivaikščioti pėsčiomis. Maršrutą pagal patinkančias lankytinas vietas galima susidėlioti ir patiems, naudojantis mobiliąja programėle. Tai unikalus ir patogus įrankis, leisiantis geriau pažinti Dzūkiją ir atrasti jos grožį.
Rekomenduojame traukti patogiausius žygio batus ir paruošti save naujoms patirtims. Nes geriausiai šį kraštą pažinti galima patiems – apžiūrint senuosius dvarus, muziejuose surinktas kolekcijas, lipant į piliakalnius, grožintis panoramomis nuo apžvalgos bokštų bei pušynuose pramintais takais ieškant pasislėpusių ežerų. Dzūkija verta kiekvieno žingsnio.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis.
