Idėja savaitgalio išvykai – gražiausi Dzūkijos piliakalniai

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Liškiavos gyvenvietėje ant Nemuno šlaito stūkso Liškiavos piliakalnis, dar žinomas kaip Raganos mūras arba Perkūno šventinyčia. Nuo šio piliakalnio viršūnės atsiveria šalimais tekančio Nemuno panorama, matoma netoliese įsikūrusi Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia bei dominikonų vienuolyno ansamblis. Gražiausia panorama atsiveria leidžiantis saulei, tad norintiems stebėti saulėlydį nuo viršukalnės, rekomenduojame pasiplanuoti kelionės laiką.

Nuo šio piliakalnio atsiverianti Nemuno ir Merkio upių santaka laikoma Dzūkijos simboliu. Merkinės piliakalnis – vienas reikšmingiausių šių apylinkių praeities liudininkų. Prieš kelis šimtmečius kalnas buvo aukštesnis nei yra dabar, o čia stūksojusi pilis turėjo atverti dar įspūdingesnes panoramas. Be to, šioje vietoje dažnai apsistodavo Lietuvos valdovai, buvusios pilies menėse buvo sprendžiami tarptautinių santykių klausimai, o apylinkėse plytinčiose giriose – medžiojama. Šiandien piliakalnio stačiausi šlaitai vietomis siekia apie 20 metrų ir nors pilis neišliko, nuo viršukalnės matoma panorama vis tiek trumpam užgniaužia kvapą.

Lazdijų rajone, Seirijų kaime stovi dar vienas piliakalnis, priklausantis Metelių regioninio parko teritorijai. Šis kalnas dar žinomas kaip Dzūkijos Raganų kalnas. Tai viena aukščiausių moreninio masyvo kalvų. Stačiausias kalno šlaitas siekia 14 metrų. Į viršūnę veda mediniu turėklu puoštas takas, o pakeliui apžiūrėti galima ir kelias drožinėto medžio skulptūras. Legenda pasakoja, kad kadaise ant šio kalno sulėkdavo raganos net nuo Kijevo. Būtent nuo to ir gimė kalno pavadinimas – „Kievakalnis“.

Lazdijų rajono apylinkėse, Buteliūnų kaime stovi dar vienas, vaizdingą Dzūkijos kraštovaizdį atveriantis piliakalnis. Prapunto ežero pietrytiniame krante esantis kalnas leidžia pažvelgti į kaimelio apylinkes iš aukščiau ir atveria pasakišką ežero peizažą. Piliakalnis gražiausiai atrodo pasidengęs rytine migla, tad pasitaikius ūkanotam rytui, neaplenkite šios nedidelės, tačiau vaizdingos gyvenvietės.

Šį piliakalnį rasite keliaudami Lazdijų apylinkėmis, Rudaminos miestelio link. Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių Jotvingių genčių paminklų. Tais laikas Rudaminos piliakalnis buvo galinga tvirtovė, saugojusi vietinius nuo kryžiuočių. Apie jų antpuolius liudija kalno pylime rasti strėlių antgaliai. Pati kalva užima net 2 hektarus ploto, o jos išorinė pylimo pusė, siekianti nuo 5 iki 8 metrų, susilieja su kalno šlaitu, todėl piliakalnis atrodo dar statesniais šlaitais nei yra iš tiesų. Kalbama, kad Rudaminoje kunigaikštis Ringaudas 1240-aisiais metais pastatė pilį, kurioje 1251-aisiais metais Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi.

Paveisininkų kaime esančio Veisiejo ežero pusiasalyje rasite Paveisininkų piliakalnį. Šį juosia ežeras ir pelkė, o norint pasiekti kalną, teks pasivaikščioti. Per pelkę link piliakalnio veda šalia miško įrengtas medinis takelis – galimybė patyrinėti dzūkiškas pelkes ir įkvėpti dzūkų miškų oro. Juk ne veltui dzūkai taip savo girias ir gamtą saugo. Kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. Čia rasti net 27 kapai. Šiandien ant šio piliakalnio kasmet minima Baltų vienybės diena.

Mėgstantiems pakvėpuoti miškų oru ir pasivaikščioti mediniais takeliais, į kelionės maršrutą po Dzūkiją siūlome įtraukti ir Šlavantų piliakalnį. Vakariniame Šlavanto ežero krante stūksanti kalva – neaukšta. Jos šlaitai siekia maždaug pusantro metro aukštį. Kalvos papėdėje teka bevardis siauras upelis, už jo buvo įsikūrusi senovės gyvenvietė. Kalbama, kad tai buvo maždaug I-II tūkstantmečio pradžia. Nuo piliakalnio viršaus atsiveria vaizdinga ežero panorama, tad ką užfiksuoti – tikrai bus.

Šis piliakalnis dar žinomas kaip Leipalingis. Tai vienintelis piliakalnis Druskininkų miesto savivaldybėje ir stūkso jis ne ežero krante, o tuščioje laukymėje. Manoma, kad kalva susiformavo maždaug I-II tūkstantmetyje. Jos papėdėje taip pat būta senovės gyvenvietės – čia rasta grublėtos, brūkšniuotos ir žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulo. Vidury laukymės medžiais apaugusi kalva – neaukšta, tad pavargusiems kopti laipteliais į aukštas viršūnes, šis nedidelis kalnas bus tarsi atokvėpis pažintyje su Dzūkijos piliakalniais.

Mūsų sąraše paskutinis, tačiau tikrai verčiausias pamatyti. Tai vienas įspūdingiausių ir didžiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Prelomciškės kaime, Lazdijų rajone stovintį piliakalnį supylė jotvingiai, jo papėdėje kadaise būta nemažos gyvenvietės, o kalvos viršūnėje stūksojo medinė pilis. Iki šių dienų pilis neišliko, tačiau viršūnę pasiekti verta dėl nuo atsiveriančios tikrai įspūdingos Dusios ežero panoramos. Vaizdas žadą atima nepriklausomai nuo metų laiko. Verta paminėti, kad šalia Prelomciškės piliakalnio, ežero pakrantėje taip pat yra nutiestas pažintinis pėsčiųjų takas Prelomciškės kalvomis, tad ieškantiems įvairesnio pasivaikščiojimo maršruto siūlome kelionę pratęsti susipažįstant su Metelių regioninio parko gamta.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis.