Palanga kviečia gintariniu maršrutu keliauti į Naujuosius metus

Pasak centro direktorės Rasos Kmitienės, dėl savo organinės kilmės gintaras yra išskirtinis tarp visų brangakmenių ir pusiau brangių akmenų, o baltiškasis sukcinitas visuomet buvo ypač paklausi prekė, kuri dar antikos laikais plačiai paskleidė garsą apie mūsų protėvių žemes. „Dėl savo šiltų atspalvių ir spindesio vadinamas Šiaurės auksu arba saulės akmeniu, gintaras nuo žilos senovės buvo naudojamas papuošalų gamyboje ir vertinamas dėl savo gydomųjų savybių“, – pasakoja R. Kmitienė. Gintaras plačiai naudojamas ir šiandien – ne tik juvelyrikoje ar medicinoje, bet ir gana netikėtose pramonės šakose.

O pradėti keliauti gintariniu maršrutu verta prisimenant gražią legendą apie gintaro kilmę.

Pirmasis padavimą apie Jūratę ir Kastytį, gintaro atsiradimą užrašė ir 1842 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Vspomnienia Žmudzi“ išspausdino Adomas Jucevičius. Pasak šio padavimo, seniai seniai, kai dievas Perkūnas buvo visų dievų vyriausias, deivė Jūratė gyveno gintariniuose rūmuose, Baltijos jūros dugne. Ji buvo visų deivių gražiausia ir nežinojo žmogiškosios meilės.

Tačiau kartą jūroje, ten, kur Šventoji įteka į Baltiją, tinklą užmetė drąsus pajūrio žvejas Kastytis. Jūratė pasiuntė undinėles, kad jos perspėtų Kastytį, jog nevalia drumsti Baltijos vandenų ir gaudyti žuvyčių. Kastytis nepabūgo deivės įspėjimų, ir, nekreipdamas dėmesio į undinių viliones, toliau gaudė žuvis.

Jūratė panūdo sužinoti, kas čia toks nepaiso jos valios, iškilo į jūros paviršių ir pamatė Kastytį. Pamatė ir pamilo žemės sūnų – už jo grožį ir drąsą. Meilės kerai palietė ir Kastyčio širdį, tad pasidavė Jūratės vilionėms ir atsidūrė gintaro rūmuose. Apie deivės meilę mirtingam žvejui greitai sužinojo Perkūnas. Didžiai užsirūstinęs jis nukreipė savo žaibus į gintaro rūmus ir sugriovė juos. Kastytis buvo nužudytas, o Jūratė prirakinta prie gintaro rūmų griuvėsių sienos.

Blaškoma jūros bangų ji iki pat šiol ten vis rauda Kastyčio ir nelaimingai pasibaigusios jų meilės. Jūratės rauda tokia jaudinanti, kad, klausydamosi jos, net ir visada šaltos, ramios jūros gelmės kartais nebeišlaiko ir pačios ima nerimauti, jaudintis ir siausti. Tada jos įsiūbuoja jūros gelmėse nusėdusius gintaro rūmų likučius ir ima barstyti juos po krantą. Išplukdo į krantą jūra ir smulkučius gintaro gabalėlius. Tai – Jūratės ašaros. Jos tyros ir skaidrios, tokios pat, kokia buvo Jūratės ir Kastyčio meilė.

Palangoje yra daug dėmesio vertų objektų: nuo išskirtinių eksponatų iki įdomias istorijas pasakojančių dirbinių. Daugumą gintaro dirbinių rasite Palangos gintaro muziejuje, tačiau vien juo neapsiribosime, gintarinis maršrutas tęsiasi ir toliau.

Grafas Feliksas Tiškevičius neabejotinai laikytinas viena žymiausių Palangos istorinių ir kultūrinių figūrų. Būtent jam palangiškiai gali padėkoti už tai, kaip išaugo kurortas: grafas statė naujas vilas, finansavo Palangos bažnyčios statybas, suteikė patalpas mokyklai ir gimnazijai. Jis pastatė kurhauzą ir pasirūpino, kad šis taptų aukšto lygio pramogų centru, o 1897–1902 m. netoli Birutės kalno grafo užsakymu iškilo nauji dvaro rūmai su prancūzų parkų architekto-dendrologo Eduardo Fransua Andrė suprojektuotu parku.

Grafas F. Tiškevičius aistringai domėjosi gintaru. Būtent jis užsakė kasinėjimus Baltijos pajūryje, kurių metu buvo surinkta unikali senovės gintarinių papuošalų kolekcija, ypač gerai įvertinta 1900 m. Paryžiaus parodoje. Taigi, nenuostabu, kad 1963 m. įkurtam Palangos gintaro muziejui buvo pasirinktos būtent grafo F. Tiškevičiaus dvaro patalpos.

Dėl milžiniško grafo indėlio Palangos miestui ir lietuviškam gintarui, pirmasis muziejaus aukštas skirtas Tiškevičių istorijai. Čia žavi istoriniai rūmų interjerai autentiškai įrengtose erdvėse: hole, Renginių salėje, Grafienės ir Jaunojo grafo kabinetuose, Didžiajame, Mažajame ir Mėlynajame salonuose. Šiose patalpose atkurta autentiška XVIII a. pab.–XIX a. pr. aristokratų rezidencijos aplinka, eksponuojami ir meno kūriniai iš grafų Tiškevičių, ir kitų to meto privačių Lietuvos didikų kolekcijų.

Šiaurės auksas nuo seno žmones žavėjo savo neįprastų formų ir spalvų įvairove, bet labiausiai – jame sustingusiomis senovės paslaptimis. Palangos gintaro muziejuje eksponuojama viena didžiausių pasaulyje inkliuzų kolekcija. Čia galėsite pamatyti gintare sustingusių ne tik smulkių vabzdžių, bet ir gerokai stambesnių gyvūnų. Turint omeny, kad gintaras formavosi seniau nei Žemėje gyvena žmogus, jame sustingusi gyvybė iš tiesų gniaužia kvapą ir traukia visus – tiek smalsius protus, tiek estetikos mėgėjus.

Palanga didžiuojasi viena didžiausių gintaro ekspozicija pasaulyje. Antrajame muziejaus aukšte galėsite susipažinti su gintaro susidarymo procesu, gavyba, apdirbimu, istoriniais prekybos keliais ir išvysite unikalią gintaro ekspoziciją, kurią sudaro daugiau nei 30 tūkstančių eksponatų. Tai neabejotinai yra viena didžiausių gintaro ekspozicijų pasaulyje – tikras gintaro Luvras.

„Saulės akmuo“ yra didžiausia muziejaus pažiba tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Šis tamsiai geltonos spalvos beveik apvalus gintaro luitas yra žmogaus galvos dydžio ir sveria 3,524 kg. Tai be jokios abejonės vienas įspūdingiausių gintaro eksponatų pasaulyje, žavintis savo masyvumu ir beveik tobula forma. Šį 19,7 cm aukščio, 21,3 cm ilgio ir 15 cm pločio tamsiai geltonos spalvos unikalų gintaro luitą Lietuvos dailės muziejui 1969 metais padovanojo tautodailininkas Kostas Toleikis.

Muziejuje saugomose Palangos ir Šventosios gintaro lobių kolekcijose galima pamatyti įvairiausių akmens ir bronzos amžiaus, žmonių rankomis apdirbtų, Šiaurės aukso puošmenų: sagų, pakabučių, amuletų ir kt. Čia eksponuojamas ir stipriai iš kitų pakabukų išsiskiriantis žmogaus pavidalo amuletas, labai panašus į Juodkrantės gintaro lobiui priklausančius neolito papuošalus. Dar vienas itin įdomus eksponatas – gintarinis dubenėlis-geldelė, labai panašus į Didžiojoje Britanijoje randamus bronzos amžiaus dirbinius.

Šiemet, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, Jūratės ir Kastyčio skvere daugiau nei šimtas žmonių per 4,5 val. suvėrė rekordinius 314 m ilgio gintarinius karolius. Taip buvo pagerintas ankstesnis Palangos rekordas – 2009-aisiais Palangos Gintaro meistrų gildijos pagamintas 283 m ilgio gintarinis vėrinys. Rekordinius karolius galite pamatyti Gintaro dirbtuvėse-galerijoje.

2013 metais tautodailininkas ir Stintų ordino riteris Albertas Bukauskas pagamino įspūdingą 2 metrų ilgio stintą ir inkrustavo ją 5,5 kilogramų gintaro. Visus metus ši žuvies skulptūra yra laikoma Stintų ordino būstinėje – restorane „Molinis ąsotis“ – ir tik „Palangos stintos“ metu ji iškilmingai pakabinama lauke, kad būtų matoma visiems šventės dalyviams. Gintarinė stinta, be abejonės, yra verta jūsų dėmesio, bet palangiškiai jaučia ypatingą dėkingumą linksmų plaučių Stintų ordino kavalieriams už tradicinę agurkais kvepiančių žuvų šventę.

Palangos stintų ordinas įsteigtas 2012 m. vasario 1 d., jo magistru paskelbtas Palangos stinta šventės sumanytojas, verslininkas Klaidas Pakutinskas, maršalu – Stintų ordino steigimo idėjos autorius, Gintaras Sičiūnas, kancleriu – vienas iš pagrindinių šventės organizatorių, Nerijus Stasiulis. Stintų ordino riterio garbingas titulas suteikiamas už didelius nuopelnus populiarinant šventę „Palangos stinta“ bei pačią agurkais kvepiančią žuvį.

Edukaciniai užsiėmimai vyksta Palangos gintaro muziejuje. Sužinosite, kaip apdirbamas gintaras ir kokios gintarinių papuošalų dizaino tendencijos. Įsitikinsite, kad gintariniai dirbiniai nėra senamadiški ir nebeaktualūs. Prisiminsime senuosius pajūrio gyventojų receptus ausų ir gerklės skausmui gydyti, apsisaugoti nuo „blogos akies“. Sužinosite apie netradicinį gintaro panaudojimą. Muziejuje jūs ne tik kilnosite, žarstysite, uostysite, plukdysite gintarą, pajusite jo savybes ir išmoksite atskirti gintarą nuo plastiko ir falsifikatų. Galėsite įsitikinti savo gintarinių papuošalų tikrumu.

Galerijoje-parduotuvėje „Amber Cat“ taip pat yra vykdomos gintaro apdirbimo edukacijos, kurių metu sužinomos gintaro atsiradimo paslaptys, gintaro reikšmė ir vertė žmogaus sveikatai ir grožiui. Įdomiausias potyris edukacijos metu – tai galimybė pasigaminti asmeninį suvenyrą iš gintaro.

Pakeliavę gintariniu maršrutu, dar būtinai užsukite į pajūrį. Gal Baltijos jūra jums bus dosni ir surasite gabalėlį gintaro. Lietuviai žodį „gintaras“ siejo su žodžiu „ginti“, apsaugoti nuo ligų ir nužiūrėjimų. Todėl nuo senų laikų iš gintaro buvo gaminami amuletai, kurie apsaugodavo nuo ligų ir įvairių nelaimių. Netradicinės medicinos šalininkai tvirtina, kad gintaras suteikia energijos, padeda nurimti. Po įvairių ligų, patiriant nuolatinį stresą ar nusilpus imunitetui, gintaras gali padėti vėl pajusti energijos pliūpsnį. Gintaro rūgštis – veiklioji gintaro medžiaga – žmogaus organizmui yra labai svarbi, nes yra reikalinga vykstant ląstelių energinės apytakos procesuose.

Pavargusiems, apimtiems depresijos žmonėms naudinga gintaro masažo terapija. Ji padeda atgauti harmoniją: ramina vidinį chaosą, nervingumą, pyktį, įtampą. Naudingas gintaras tiems, kurie negali pamiršti nuoskaudų, jaučia kartėlį artimiesiems. Jei esate įsitempę, kelias minutes palaikykite rankose gintarą, pasukiokite, pamaigykite jį – pajusite, kaip nusiraminsite, atgausite jėgas ir stiprybę.

Jeigu susižavėjote pasakojimu apie gintarinį kelią, siūlome atsisiųsti nemokamą mobiliąją aplikaciją „Gintaro kelionė“. Ji padės savarankiškai susidaryti gintarinį maršrutą kiekvienam poilsiaujančiam pagal jo poreikius. Mobilioji programėlė sukurta įgyvendinant bendrą Palangos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės e-rinkodaros projektą. Aplikacija yra sukurta 3 kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų, todėl galite ją rekomenduoti ir savo draugams bei svečiams iš užsienio.

Ieškoti: Android telefonų versijoms:

ir Ios App Store: https://apps.apple.com/us/app/gintaro-kelionė/id1438621658.