Svarbiausias dvaro pastatas – svirnas, kuriame veikia net keletas lankytojus itin sudominsiančių ekspozicijų.
Dabartinės Platelių dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pabaigoje.
Jau XVIII a. pabaigoje Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko į privačią prancūzų grafų de Šuazelių-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminės nuosavybę ir priklausė jiems iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I.
Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.
Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. 1940 m. nacionalizavus dvarą, jo, kaip ir daugelio kitų nacionalizuotų Žemaitijos dvarų, vertybes priglaudė Žemaičių „Alkos“ muziejus.
Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra eksponatų, dar ir šiandien sunku pasakyti.
Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį.
Išlikusiuose dokumentuose užfiksuota, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.
1943 m. per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. XXI a. sulaukė parkas ir keletas dvaro ūkinių pastatų.
Jų architektūrai būdingos XIX a. II pusės liaudies architektūros tradicijos (kluonas, kumetynas, oficina), neogotikinių formų interpretacija (svirnas), istorizmo laikotarpio „plytų stilius“ (arklidė).
Dabar šie pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: Platelių dvaro svirne veikia Žemaitijos nacionalinio parko istorinė – etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos, dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus, o buvusiame šakniavaisių rūsyje atidarytas Tradicinių amatų centras.
Jaujoje įsikūrė Platelių kultūros namai.
Sodybos parke auga įspūdingi ir gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, Platelių liepa ir Platelių vinkšna. Greta uosio matomi sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai.
Iš išlikusių dvaro sodybos pastatų keliautojo akį pirmiausia patraukia XIX a. statytas akmens mūro svirnas.
Liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais Platelių dvaro svirne veikia net keletas išskirtinai įdomių ekspozicijų: atnaujinta dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.
Čia galima pamatyti ir XIX a. dvare gyvenusios ir kūrusios jo valdytojos Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė – pirmosios moters rašytojos, istorinėje Lietuvoje rašiusios prancūzų kalba, atvaizdą.
Reikia pripažinti, kad grafienė savo laiku buvo populiari to meto asmenybė. 1812 m. pavasarį Sofija Taujėnų dvare susipažino, o vėliau ir susibičiuliavo su Rusijos caru Aleksandru I-uoju, vėliau tapusiu net Sofijos sūnaus – taip pat Aleksandro – krikštatėviu.
Ši draugystė truko iki pat Aleksandro I-ojo mirties. Sofija asmeniškai pažinojo ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, kuris buvo pirmasis jos kūrybos vertintojas.
Su juo moteris susipažino tais pačiais 1812-aisiais, prancūzų kariuomenei užėmus Vilnių.
Taip pat Sofija pažinojo rašytoją Aleksandrą Diumą, susirašinėjo su rašytoju Alfredu de Miuse bei daugeliu kitų iškilių ano meto Europos menininkų.
Susidomėjusiems bus papasakota istorija apie du vyrus, kurie Platelių ežero saloje ieškojo karalienės Bonos turtų.
Galima daugiau sužinoti apie XVII a. lietuvių mėgtą sportinį žaidimą, vadinamą ripka. Ripka dabar ir vėl atgaivinta!
Ir dar – ar norite sužinoti apie mažiausią šių kraštų paukštį, kuris yra lengvesnis už 2 eurų monetą?
Dar daugiau įdomių ir negirdėtų faktų apie Platelius, bei apie visą Plungės rajoną rasite apsilankę Žemaitijos turizmo gido internetinėje svetainėje www.zemai.lt.
