Patys vertingiausi muziejaus eksponatai slėpti pas aplinkiniuose kaimuose gyvenančius žmonės, dėl netinkamų laikymo sąlygų kai kurios vertybės nukentėjo arba sunyko.
Nepaisant visko, šiuo metu „Alka“ turi daugiau kaip 100 tūkst. eksponatų ir yra svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus Telšiuose.
Žemaičių muziejus „Alka“ atskleidžia savitą Žemaitijos istorijos raidą, supažindina lankytojus su šio krašto gamta, žmonių buitimi ir turtinga meno kūrinių kolekcija.
Muziejaus istorija prasidėjo 1923 m. Pedagogo J. Gedmino pastangomis prie Telšių mokytojų seminarijos įsteigtame kraštotyros kampelyje buvo surinkta apie 400 eksponatų.
1930 m. seminarija kartu su muziejėliu iškelta į Plungę. Muziejaus entuziastai nenuleido rankų, todėl 1932 m. vasario 16 d. Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka“ pirmininko Prano Genio, valdybos narių ir kitų entuziastų pastangomis Telšiuose trijuose išnuomotuose namo kambariuose duris atvėrė žemaičių muziejus. Į
pastatą, kuriame šiuo metu veikia muziejus, buvo įsikelta tik po 5 metų.
Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose sukaupta daugiau kaip 100 tūkst. eksponatų iš archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, liaudies meno, spaudinių, rankraščių, fotografijų, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. rinkinių.
Ypač vertingos profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kolekcijos į muziejų pateko 1940–1941 m. iš Žemaitijos dvarų.
Čia eksponuojami žymių Vakarų Europos menininkų darbai: flamandų mokyklos atstovo Jano van Veikersloto (1643–1683) „Šeimos portretas“, tapytas 1660 m.; vokiečių mokyklos atstovo Luko Kranacho (vyresniojo) (1472–1553) dirbtuvės paveikslas „Išminčių pagarbinimas“; olandų mokyklos atstovo Kasparo Netcherio (1639–1684) „Markizės Montespan portretas“; italų skulptoriaus Pietro Romanelio (1812–1887) skulptūra „Jaunystė“ ir daugelis kitų.
Taip pat ekspozicijose galima rasti garsių lietuvių tapytojų – P. Smuglevičiaus, V. Slendzinskio, K. Rusecko, M. Kuliešos, J. Oleškevičiaus, A. Valeškos, T. Valiaus, V. Valiaus, J. Bagdono, J. Vienožinskio, A. Galdiko – originalių darbų.
Be vaizduojamosios dailės, čia taip pat saugomi taikomosios dailės eksponatai – renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus baldai, XVIII–XIX a. gobelenai ir kt.
Gausus etnografijos paveldas – tai žemdirbystės, amatų, buities daiktai, iš kurių ypač originalios kultuvių, lazdų, prieverpstėlių, rankšluostinių ir senųjų žemaičių audinių kolekcijos.
Išskirtinę vietą užima kalvystės meno dirbiniai – antkapiniai kryžiai ir koplytėlių viršūnės (saulutės).
Surinkta ypač vertinga senoji medinių skulptūrų kolekcija.
Reikšminga archeologų nuo 1955 m. rengtose ekspedicijose sukaupta medžiaga iš akmens amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų, ankstyvųjų metalų laikotarpio, įvairių laikotarpių kuršių, žemaičių ir žiemgalių įkapės (vien archeologas Vitas Valatka 1956–1976 m. surengė 17 ekspedicijų).
Atskira rinkinių dalis – Telšių senamiesčio archeologinių tyrinėjimų medžiaga. Muziejaus darbuotojų tirti Buožėnų piliakalnis, Gintališkės kapinynas, Paplienijos piliakalnis, Renavo piliakalnis, Maudžiorų kapinynas, Vienragių pilkapiai, Pagadonės senkapiai, Zastaučių kapinynas ir kt.
Muziejaus saugyklose – 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, 1791 m. Savivaldos privilegija Telšių miestui, 1794 m. sukilimo dokumentai, 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių ginklai, knygnešių platinti leidiniai ir kt.
Čia taip pat veikia mokslinė biblioteka ir fototeka, vyksta edukaciniai užsiėmimai, rengiamos parodos iš muziejaus fondų rinkinių, organizuojamos popietės, koncertai, kiti renginiai, skirti valstybėje žinomų ir iškilių žmonių sukaktims paminėti.
Atskira muziejaus dalis – Žemaitijos kaimo ekspozicija po atviru dangumi – pristato 16 etnografinių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios pastatų: turtingo ūkininko, vidutinio ir mažažemio valstiečio sodybas, kalvę, vėjo malūną.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su šia ekspozicija žemiau esančiame vaizdo įraše, bei suplanuoti savo kelionę po Telšius su nemokama Žemaitijos turizmo gido mobiliąja programėle iš www.zemai.lt
