Jau nuo XIX amžiaus tyrinėtojai ir senovės mėgėjai pradėjo domėtis Kretingos praeitimi, jos paminklais, materialinės ir dvasinės kultūros vertybėmis. Nuo 1935 m. aktyvaus Kretingos visuomenininko, pedagogo Juozo Žilvičio iniciatyva dviejuose nedideliuose miesto savivaldybės pastato kambariuose įkurtas pirmasis muziejus. 1992 m. muziejus persikėlė į buvusius grafų Tiškevičių rūmus. Čia jis įsikūręs iki šiol.
Muziejuje veikia šešios ekspozicijos: centriniuose rūmuose: archeologijos, dvaro istorijos ir kultūros bei numizmatikos; vandens malūne – etnografijos ekspozicija. Šiame muziejuje galima susipažinti su dvaro personalo istorija, ūkine jo veikla, Kretingos fotografijos, švietimo, pranciškonų istorija. Apie tremtį ir rezistenciją pasakoja ūkininko namo ekspozicija. Įspūdingiausiai, žinoma, atrodo Žiemos sodas (oranžerija).
Žiemos sodas gyvuoja jau beveik 150 metų. 1874 m. grafas Juozapas Tiškevičius varžytinėse įsigijo dvarą, kurį rekonstruodamas, 1875 m. užsakė ir oranžerijos pastato statybas. Šiuo metu Žiemos sode 693,16 kv. m. plote auga apie 5000 vienetų daugiau kaip 170 rūšių augalų. Lankytojai gali susipažinti su flora, kuri čia atkeliavo iš tolimiausių pasaulio kampelių: Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžų (tropinių) miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų. Čia taip pat galima pamatyti ryškiaspalvių japoninių karpių, balinių vėžliukų šeimyną ir margaspalvę papūgėlę Barborą.
Istoriniame muziejaus parke įrengtos trys lauko ekspozicijos: rūmų kieme – „Atminties takas“, ūkvedžio namo kieme – akmens skulptūrų ekspozicija, dvaro parke – astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Laikrodis atsirado 2002 m. pietinėje parko dalyje, buvusio vaismedžių sodo vietoje. Ši erdvinė kompozicija su 13 momentalių skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo atspindi senąsias baltų kultūros tradicijas. Taip pat komplekso lankytojai kviečiami apžiūrėti Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų, kuris yra senosiose kapinėse, šiek tiek toliau nuo muziejaus, einant Rotušės aikštės link.
Beje, dvaro parkas nusipelno atskiro lankytojų dėmesio. Tai mišraus stiliaus parkas, užimantis 23 ha plotą. Parkas vadinamas Vasaros sodu. Jis yra lyg atsvara oranžerijai – Žiemos sodui. Šis žmogaus rankų kūrinys gryname ores savo gražiausią laikotarpį išgyveno XIX a. devintajame – dešimtajame dešimtmečiais, kai Tiškevičiaus iniciatyva buvo atnaujintas ir puoselėjamas. To laikotarpio amžininkas rašė: „Kretingos parko planavimas peizažinis. Parko takeliai ir alėjos pritaikyti prie žemės banguoto paviršiaus bei upelio vingių ... Alėjų medžiai tartum tuneliai. Tarp medžių aikštelėse baltavo skulptūros, žaižaravo įvairiaspalvės gėlių lysvės, tryško fontanai, tvenkiniuose plaukiojo gulbės, išdidžiai vaikščiojo fazanai“.
Deja, per karus ir pokario metais parkas smarkiai nukentėjo: iškirsti seni, reti medžiai, vaismedžiai, parko reprezentacinėje dalyje gėlynų ir fontanų vietoje pastatyti bendrabučiai, elektros skydinė, mokykla, įrengta sporto aikštelė, parko centrinėje dalyje – katilinė, garažai, karių kapinės. Išliko tik dalis liepų ir kaštonų alėjų, senus laikus primenantys šimtamečiai ąžuolai priešais dvaro rūmus. Storiausio iš šių didingų medžių kamienas yra 1,9 metro skersmens.
Parkas pradėtas tvarkyti tik XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šiandien Kretingos muziejus tęsia grafų Tiškevičių sukurto parko įvaizdį, puoselėja jų tradicijas, siekia parko erdves pritaikyti pažinimui ir poilsiui.
Dvaro parke vedamos pažintinės ekskursijos, organizuojami įvairūs renginiai, klasikinės muzikos ir pučiamųjų orkestrų koncertai, floristikos darbų parodos. Vykdant edukacines programas, parke švenčiamos kalendorinės šventės: Užgavėnės, Rasos, Jurginės, Sekminės, rudenį kviečiama į „Medžio šventę“, o pavasarį pasitinkami sugrįžtantys paukščiai. Tradicinių amatų centre lankytojams siūlomos įvairios edukacinės programos.
Daugiau lankytinų vietų rasite apsilankę Žemaitijos turizmo gido interneto svetainėje adresu www.zemai.lt. Čia nemokamai galėsite atsisiųsti mobiliąja programėlę, kuri pravers keliaujant, bei padės atrasti dar neištyrinėtas vietoves.
