Labai tikėtina, kad savaitgalio visoms Telšių įdomybėms apžiūrėti gali ir neužtekti, tad patarsime Jums, ką aplankyti būtina.
Jūs tiesiog privalote apžiūrėti miesto centre esančius meno kūrinius: skulptūrą „Žemaitijos legendos“ ir „Didžiąją žemaičių sieną“, reikia nepamiršti užsukti į rajone įkurdintą Žemaitijos kaimo ekspoziciją.
Pačiame Telšių centre, Katedros aikštės prieigose stovi skulptūra „Žemaitijos legendos“. Kūrinys, visuomenei pristatytas prieš maždaug 11 metų, šiandien laikomas vienu iš miesto simbolių.
Skulptūra, kiek primenanti Romos vilkę, vaizduoja Žemaitijos totemą – mešką, kuri ant nugaros neša tris vaikus ir du meškiukus.
Anot skulptūrą sukūrusių skulptoriaus Romualdo Kvinto ir architekto prof. Algirdo Žebrausko, ant meškos nugaros sėdintys vaikai įkūnija žemaitiškai stiprybei svarbias sritis.
Pirmasis žemaičių vaikas simbolizuoja menininkus ir kūrėjus, kurie buvo ir yra Žemaitijos varomoji jėga.
Antrasis (stovintis) vaikas – tai pasiryžęs pasiaukoti patriotas, karžygys, gynėjas, saugantis Žemaitijos istoriją, žemę, papročius ir kalbą.
Trečioji figūra (vaikas, besibučiuojantis su meškiuku) – diplomatas, gebantis kantriai ieškoti sprendimo ir rasti išeitį net kebliausioje situacijoje.
Švelniai delnu patrynus meškos nosį, galima tikėtis gero noro išsipildymo.
Ši skulptūra – vienas iš Algirdo Žebrausko sumanytos Žemaitijos ir Telšių istorijos pažinimo per meno kūrinius sistemos elementų.
Visi elementai turi vieną pasikartojantį motyvą – mešką. Gerai paieškojus, mieste jų galima surasti net 47.
Architektas prof. A.Žebrauskas prisidėjo prie dar vienos Telšių skulptūros – Didžiosios žemaičių sienos – sukūrimo.
Ši skulptūra sumanyta turint tikslą atskleisti meniškąjį Telšių veidą. Siena yra puošiama meno kūriniais, skirtais svarbiausiems su Žemaitija susijusiems istoriniams įvykiams įamžinti: primenamas pirmasis Žemaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose 1219 m., europinės svarbos žemaičių pergalė Durbės mūšyje, svarbiausi mūšiai iš 200 metų trukusios žemaičių kovos už laisvę, Europos likimą nusprendęs Konstanco bažnytinis susirinkimas ir „žemaičių skundas“ jame, Europos krikštas 1313–1413 m., Žemaitijos žemėlapis.
Didžioji žemaičių siena – tik vienas iš daugybės puikių meno kūrinių Žemaitijos sostinėje. Būtent dėl A.Žebrausko apgalvotai sukurtos meno kūrinių išdėstymo sistemos Telšiai visoje Lietuvoje žinomi kaip menų miestas.
Siūlome nuklysti šiek tiek tolėliau nuo miesto centro ir aplankyti pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurtą Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspoziciją. 8,5 ha ekspozicijos plote išdėstyti 16 autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios pastatų, kurie suskirstyti į tris sodybas ir visuomeninį sektorių. Stambaus ūkininko sodyboje yra gyvenamasis namas, svirnas, jauja, tvartas, kiaulininkas, žardinė ir pirtis.
Pirtis buvo pirmasis pastatas, 1967 m. atvežtas į muziejų.
Vidutinio valstiečio sodyboje pastatyti gyvenamasis namas, svirnas, jauja ir tvartas Neturtingo valstiečio sodybėlę sudaro tik troba ir tvartas.
Visuose pastatuose eksponuojami autentiški baldai, darbo įrankiai, buities apyvokos reikmenys, interjerus puošia kryžiai ir paveikslai.
Visuomeniniame sektoriuje yra įkurtas angliško tipo vėjinis malūnas su sukinėjama prieš vėją kepure, kalvė ir simbolinės kapinaitės.
Žemaitijos kaimo ekspozicijoje organizuojami įvairūs renginiai: gegužinės pamaldos, folkloro festivaliai, klojimo teatrai, muziejininkai čia veda edukacinius renginius.
Vienas iš populiariausių yra „Jau ir Jurgis“, kurio metu susipažįstama su Jurginių tradicijomis.
Vidutinio valstiečio sodyboje įrengtoje edukacijos klasėje mokoma austi, daryti žaisliukus, velti vilną, siuvinėti.
Be to, Žemaitijos kaimo ekspozicijoje auginami žemaitukų veislės arkliai, tad visi norintys gali pasivažinėti arkliu pakinkytu vežimaičiu.
Daugiau Lankytinų vietų Telšių rajone rasite apsilankę internetinėje svetainėje adresu www.zemai.lt.
