Telšių rajone esanti Biržuvėnų dvaro sodyba jau skaičiuoja beveik 300 metų. Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpiu. Biržuvėnų gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1253 m. XV a. čia buvo įkurtas ir stambus karališkasis dvaras. Bėgant laikui, savininkai keitėsi, tačiau grafams Gorskiams dvaras priklausė iki pat 1940 metų.
Sovietmečiu dvaras labai nukentėjo, nes jo teritorijoje buvo tarybinio ūkio centras, daugelis pastatų naudota ne pagal paskirtį. 2004 m. dvare įvyko gaisras. Jo metu smarkiai apdegė pagrindinis sodybos pastatas – ponų namas, kuris buvo pastatytas XVIII a. viduryje. Iki gaisro ponų name buvo įsikūrusi biblioteka ir muziejaus ekspozicija.
Laimei, ponų namas atstatytas 2011 m. Stengtasi išsaugoti rekonstruoto pastato savitumą. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Taip pat įrengta ir mansarda, kurioje daugiausia buvo gyvenamieji kambariai. Vienoje svetainėje įsikūrė biblioteka. Lankytojai gali pamatyti svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Netoli ponų namo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė. Dvaro sodybos ponų name įsikūręs Žemaitijos turizmo informacijos centro filialas.
Anot padavimų, dvaro teritorijoje trykštančių šaltinių vanduo yra stebuklingas, sugrąžina jaunystę ir sveikatą. Tereikia gurkštelėti šlakelį iš čia esančios „Laumės pėdos“.
Biržuvėnų dvaro sodyboje vyksta renginiai, minėjimai, poezijos skaitymai, parodos. Didingoje, grafų gyvenimą menančioje aplinkoje jaunavedžiai gali sumainyti aukso žiedus.
Dar vienas netoliese, tik jau Plungės rajone, esantis dvarelis – Bukantės dvaro sodyba. Tai tipiškas medinis liaudies architektūros pastatas, buvęs Šateikių dvaro palivarkas – jo ūkinis ir administracinis kompleksas. Šiuo metu sodyba priklauso Žemaičių dailės muziejui.
Mažoji Bukantė XVIII a. pab. priklausė Šateikių dvaro valdytojams grafams Pliateriams. Dvarvietėje tebestovi medinis ponų namas, statytas 1855 m., tačiau ūkinių pastatų neišliko (tvartas ir svirnas atstatyti 2012 m.).
Unikali ponų namo šildymo sistema: pastate yra keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai sueina į vieną kaminą. Kaminas XIX amžiuje Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa, vadinama viraline. Čia būdavo ir duonkepė krosnis, ir mėsos rūkykla.
Labiausiai Bukantę išgarsino joje gimusi lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žemaitė. Julijos tėvas Antanas Beniuševičius tarnavo Pliateriams, kurie jam pavedė tvarkyti Bukantės palivarką. Čia ir gimė būsimoji rašytoja Žemaitė (1845–1921).
1957 metais architektas R. Šeibokas parengė Žemaitės gimtinės restauravimo projektą. Jo įgyvendinimo metu buvo suremontuotas namas, o 1965 m., minint 120-ąsias rašytojos gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengtas memorialinis muziejus. Muziejuje atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą. Eksponuojami etnografiniai ir istoriniai daiktai, leidiniai, knygos, fotografijos.
2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Atstatytame tvarte suformuotos salės tautodailei ir seniesiems amatams. Lankytojus pasitinka sakralinis liaudies kryždirbystės menas, o sodybos svirne eksponuojama autentiškų daiktų pagrindu atkurta iš tų pačių apylinkių kilusio žymaus žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos (1904–1982) memorialinė ekspozicija: čia daug sužinosite apie vieną iškiliausių Žemaitijos liaudies meistrų, susipažinsite su unikalia jo kūryba.
Atstatytame tvarte siūloma susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais-saulutėmis, šventųjų skulptūrėlėmis.
Bukantėje Žemaičių dailės muziejus organizuoja rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimus, edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. Lankytojai supažindinami su atnaujintomis ekspozicijomis, parodomis. Bukantės dvaro sodyboje vyksta Pasaulio žemaičių dailės parodų renginiai, Europos paveldo dienos, literatūriniai renginiai.
Kviečiame pasigrožėti Bukantės dvaro sodybos vaizdais ir susipažinti su kitais Žemaitijos istoriją menančiais dvarais internetinėje svetainėje adresu www.zemai.lt.
