Kita, tačiau netolima – pora išvyko į Martinikos kaimynę, Prancūzijos globojamą Gvadelupą. Taip jau nutiko, kad kone prieš metus internete išvydęs kelionių pasiūlymus I.Krupavičius nupirko bilietus ir manė skrisiąs į Martiniką.
„Pamačiau akcijas kelionėms iš Paryžiaus, rinkausi tarp šių – Martinikos, Gvadelupos ir Dominikos. Kaina buvo vienoda ir kažkurią nusipirkau. Karibuose nesu buvęs, tad neatsispyriau pasiūlymui“, – šypsojosi Ignas.
Nors pora ruošėsi į kitą kelionę, planų jiems tai nesugadino. Jau tapo įprasta, kad visus pasiruošimo rūpesčius juodu palieka paskutinei minutei, tad didelio skirtumo nė nepajuto.
„Patirtis rodo, kad, sąžiningai susidėliojęs dienas, taip save šiek tiek įrėmini. Gali kas nors nutikti, ir visi planai žlunga. Mes po ranka turėjome atsisiuntę kelionių gidą, jį studijavome skrydžio metu. Nuskridę susiradome labai jaukų namelį su įspūdingu vaizdu. Viskas vyko ekspromtu. Be to, vėliau pamačiau, kad vizualiai Gvadelupa gražesnė nei Martinika. Mūsų sala buvo drugelio formos“, – pasakojo I.Krupavičius.
Juodu neketino apsikrauti daiktais. Patikrinta – būtiniausi poros daiktai visuomet telpa į dvi vidutinio dydžio kuprines, kurias pasiima į lėktuvo saloną.
„Mėgstame keliauti ir žinome, kad to, ką prisidedi, nepanaudoji. Tad išmokome susidėti tik tai, ko reikia. Nors šį kartą buvome apsistoję tik vienoje vietoje, turėjome išsinuomoję automobilį, nereikėjo niekur tampytis daiktų, bet esame įpratę viską turėti ant kupros. Ir tikrai niekada nebuvo, kad ko nors trūktų. Viską įvertiname“, – sakė Ignas.
Rugsėjis – pats nepalankiausias metas keliauti po Karibus, mat orų prognozės visai nedžiugina. Ignas ir Vaida manė, kad dėl lietaus šios atostogos bus tikras poilsis apsistojus vienoje vietoje, bet juokiasi, jog nebuvo nė dienos, kad sėdėtų vienoje vietoje.
„Nulydavo, bet mus tai tik atgaivindavo, nes termometro stulpelis šoktelėdavo iki 30 laipsnių karščio. Ten labai anksti temsta, tad eidavome miegoti aštuntą valandą vakaro, o keldavomės su gaidžiais – penktą ar šeštą ryto. Aš kartais taip anksti į darbą nesikeldavau, kaip šį kartą. Nuo pat ryto pajudėdavome į keliones. Toks ritmas mums labai patiko – vakaras ramus, o miegas labai saldus“, – džiaugėsi Ignas.
Gvadelupoje Krupavičiai pajuto lėtesnį gyvenimo ritmą, jautėsi atsipalaidavę, pamiršę visą stresą ir lėkimą. Labiausiai juos sužavėjo gamtos grožis.
„Įstrigo į paparčius labai panašūs augalai, didesni už mus. Kai eidavome į kalnų krioklio baseiną maudytis, atrodydavo, kad kažkas už to paparčio mus stebi. Jautėmės lyg gamtos vaikai. Visi paplūdimiai buvo tušti, tarytum skirti tik mums. Žinoma, ten, kur paplūdimių žydrynė, baltas smėliukas ir palmės, žmonių buvo, tačiau tikrai nedaug. Tad ir panardėme, ir gražių žuvų pamatėme, ir pagulėjome, ir pasivažinėjome – turiningas medus“, – šypsojosi vyras.
Povestuvinėje kelionėje juodu atšventė Vaidos gimtadienį. Ankstyvą rytą pro langą išvydęs giedresnę dieną Ignas suskubo planuoti kopimo į ugnikalnį, ten surengė savo žmonai saldų pikniką.
„Neleidau sau nuobodžiauti. Didelių dovanų neturėjau, tad nusprendžiau – reikia pakopinėti, kad tas gyvenimas nepasirodytų per saldus. (Juokiasi.) Viršūnėje valgėme kokosų pyragą, kurį iškepė mūsų namelio šeimininkai. Tai labai malonus prisiminimas. Įdomu tai, kad iš ugnikalnio rūksta, o aplink vien žalios samanos, krūmai, o tai nėra būdinga ugnikalniams“, – įspūdžiais dalijosi I.Krupavičius.
Kelionės metu porą naktį užklupo audra. Ir tada jie suprato, kad su gamta reikia susidraugauti.
„Pamatę, kad ateina škvalas, užsidarėme terasą, ir po truputėlį į svetainę pradėjo eiti draugai – vietiniai dideli laukiniai tarakonai. Jiems reikėjo pasislėpti. Tuo metu supratome, kad esame tik svečiai, tad reikia susibendrauti. Tą naktį minčių buvo įvairiausių.
Atrodė, kad kažkas mus stebi, kažkas kruta, jei nors vienas iš mūsų persiverčiame ant kito šono. Aš to neparodžiau, bet nebuvo per daug jauku. Taip, tai ne hamakas tarp medžių kur nors Amazonėje, bet tie visi garsai duoda savo“, – pasakojo televizijos laidų vedėjas.
Nors jiems atrodė, kad audra buvo didelė, iš pat ryto šeimininkas paaiškino, kad tai – vieni juokai. Ir tuoj pat juodu suprato, kodėl vonios kambaryje pilnos talpyklos vandens.
„Kasmet būna audrų, kai vanduo dingsta dešimčiai dienų. Taip pat ir elektra. Tad turėjome atsargų, jei taip nutiktų. Šeimininkas patikino, kad mūsų namas – vienas tvirčiausių saloje ir jeigu jį aplamdys audra, tai reikš, kad prieš tai bus sugriuvę visi namai“, – sakė Ignas.
Romantiškoje kelionėje Ignas su Vaida praleido savaitę. Ir tiek dienų jiems užteko.
„Viskas priklauso nuo to, ką veiki ir kaip stengiesi atsipalaiduoti. Kai pastaruoju metu visai dienai pasidedu telefoną ir jį patikrinu ryte ar vakare, tai savaitė man yra daug. O patirti įspūdžiai kelionėje viską atperka, gali pailsėti per porą dienų“, – patikino jis.
Sakoma, kad kelionėse kitą žmogų pažįsti dar labiau. Iki vestuvių pora draugavo ketverius metus, regis, iki tol buvo vienas kitą atradę, tačiau ši kelionė atskleidė naujų Vaidos spalvų.
„Su ja labai lengva keliauti, ji viskam atsiduoda. Niekuomet nekelia problemų, o tada man lengviau viską planuoti, Vaida prisiderina. Mūsų tandemas labai veikia – vienas kitam netrukdome laisvai veikti, ką norime, bet susiklosto taip, kad vis tiek viską veikiame kartu. Šioje kelionėje pamačiau, kad Vaida gali iš nieko padaryti vakarienę. Atrodo, šaldytuve tik kiaušiniai ir pienas, bet kažkaip išeina troškinys. Ji atsiskleidė virtuvėje, pasijuto tarsi namuose. Po visų dienos žygių vis norėdavosi grįžti namo, ruošti valgį – pasinėrėme į labai malonią kasdienybę“, – romantišką laiką drauge prisiminė Ignas.
Pora savo vestuves atšventė net du kartus: iš pradžių susituokė Panemunės pilyje, kurioje juos supo artimieji, o po savaitės draugams Preiloje užkūrė stilingą vakarėlį festivalio „Burning Man“ stiliumi. Nors praėjo trumpas laiko tarpas, vyras džiaugiasi, kad po vestuvių niekas nepasikeitė.
„Vaida dabar nebe Kazakauskytė. Na, dar feisbuko statusas pasikeitė. (Juokiasi.) Vienoje laidoje kalbėjome apie erelius Lietuvoje, kuriuos sužieduoja ir paleidžia į šiltuosius kraštus. Jie skrenda skirtingomis trajektorijomis, bet susitinka ten pat. Vienintelis klausimas, kai atsiras vaikai ereliai – niekas nežino, kurį taką jie pasirinks – ar skristi paskui mamą, ar paskui tėtį, bet jie visada susitiks. Tad mes su Vaida dabar kaip tie paukščiai. Norisi gyventi, neskubėti, pamatyti, kas čia bus toliau“, – apie santykius kalbėjo Ignas.
Nors nesinori skubėti, galbūt kita stotelė – šeimos planavimas?
„Mus ir dabar supa vaikai. Nesutrukdys ir vienas kitas. Esame atvira širdimi, visada laukiame, tikimės. O jei kas nors pasibels, vadinasi, pasirinko mus, ir mes atversime ne tik širdis, bet ir duris, duosime pavalgyti, suteiksime stogą ir apgobsime besąlygiška meile“, – mintimis dalijosi Ignas.
