Asmeninis moterų treneris, ilgametis LNK žurnalistas, o dabar verslo vadybos specialistas M.Kalendra nepabūgo palikti Lietuvoje susikurto patogaus gyvenimo ir emigruoti į tolimąją Australiją.
„Lietuvoje išbandžiau tikrai daug ką, nebijau pokyčių, naujų iššūkių, – be užuolankų sako Martas. – Žinau, kad turiu daug nepanaudoto potencialo, gyvenime galiu daug ką.
Buvo laikas, kai jaučiau, jog tarsi repetuoju prieš spektaklį, kad jau rytoj prasidės toks gyvenimas, apie kokį svajoju.
Bėgo metai, ir aš supratau, kad tas spektaklis vyksta dabar ir kad savo gyvenimo pjesę reikia rašyti šiandien, tai – mano laikas.
Svajonės pildosi, kai jų sieki. Man didžiausias komplimentas išgirsti žmones sakant, kad esu labai drąsus, nebijau pokyčių.
Vienas geriausių mano sprendimų buvo mesti žurnalisto darbą LNK žiniose, o antras – emigruoti į Australiją.“
– Martai, kodėl sugalvojote traukti į Sidnėjų, o ne Ameriką ar Europą?
– Todėl, kad esu Martas. (Juokiasi.) Mano gyvenime viskas vyksta spontaniškai.
Prieš daugybę metų draugai emigravo į Australiją, tuo metu svarsčiau: na, ir sumąstė trenktis kažkur į kitą pasaulio kraštą, pradėti viską nuo nulio, įsilieti į kitokią kultūrą, man tai atrodė kvaila ir neįtikėtina.
Praėjus bene dešimtmečiui, kai pradėjo trūkti erdvės Lietuvoje, kai šiek tiek pabodo virti tame pačiame katile su tais pačiais žmonėmis, kai jaučiau, kad turiu nepanaudoto potencialo, prisiminiau draugus ir jiems parašiau.
Jie davė naudingų patarimų, tad nieko nedelsdamas nusprendžiau leistis į avantiūrą. Taip jau įprasta mano gyvenime. Europoje nieko naujo nesurasi, be to, vienas lemiamų aspektų buvo oras, kuris lemia mano savijautą, todėl norėjau gyventi ten, kur šilta.
Europos kultūra man jau pažįstama, norėjosi ko nors naujo, toli ir kitaip. Dėl Amerikos... Visada žavėjausi Niujorku, tad neatmetu, kad kada nors bent trumpam apsigyvensiu ir ten.
Tačiau, atvirai sakant, Amerikos kultūra man nelabai prie širdies. Bet žmonių būna įvairių, tad nepabandęs niekada nesužinosiu.
– Ar sunku emigrantui susirasti darbą Australijoje?
– Mano klausimas būtų toks: o ar lengva Lietuvoje lietuviams susirasti darbą?
Mano nuostata – nesvarbu, kur būtum, esi tas pats žmogus, su savo patirtimi, žiniomis, asmenybės bruožais, tad jeigu žinai, ko nori, ir įdedi pastangų, darbą susirasti nėra sunku, bet reikia pasistengti.
Žinoma, siuntinėti elektroninių laiškų Australijoje nepavyks, reikia eiti ten, kur nori dirbti, nešti savo gyvenimo aprašymą, parodyti tai, ką sugebi, prisistatyti.
Daugiametė žurnalistinė ir scenos patirtis leido man jaustis laisvai – darbą susiradau jau antrą savaitę po atvykimo į Sidnėjų, o tai – labai greitai. Man labai pasisekė.
– Lietuvoje jums, kaip asmeniniam treneriui, netrūko garsių klienčių. Sidnėjuje taip pat dirbate treneriu prestižiniame sporto klube. Kaip sekasi?
– Pradėjau dirbti treneriu vos atvykęs, sekėsi ir sekasi labai gerai, nes esu komunikabilus, man paprasta ir patinka bendrauti su žmonėmis, klientų pavyko susirasti tikrai greitai.
Australijoje aukštas mokslo lygis, žiniomis nieko nenustebinsi, tad vietinius stebinu savo asmenybe ir mokėjimu bendrauti. Europiečiai čia – egzotika, tad tai mano stiprioji korta.
Be to, esu egocentrikas, užsispyręs, žinau, ko noriu, tai australus labai žavi, tai mano privalumas.
Prieš metus pradėjau studijuoti verslo vadybą, nes dar gyvendamas Lietuvoje ir dirbdamas moterų treneriu į namus supratau, kad geriausia, kai dirbi sau.
Noriu gauti žinių, kad ateityje galėčiau plėtoti verslą užsienyje ir Lietuvoje.
Pradėjęs studijas praktiką atlikau viename didžiausių Sidnėjaus restoranų, pradėjau nuo nulio, nuo pagalbinių darbų, nes neturėjau jokios patirties.
Daugiau nei po metų sukaupiau ir toliau kaupiu neįkainojamą patirtį, kaip valdyti restoraną, kurį aplanko daugiau nei tūkstantis klientų per pietus, tūkstantis – per vakarienę, negana to, viskas vyksta anglų kalba.
Taigi ne tik kaupiu žinias, kurias galėsiu pritaikyti bet kurioje šalyje, kad ir Lietuvoje, bet ir kasdien tobulinu anglų kalbą. Dabar tai mano pagrindinė kalba 24 valandas per parą.
Turiu idėją kada nors valdyti savo arba perimti kieno nors kito restoraną, manau, jau dabar per trumpą laiką galėčiau jį paversti sėkmingu.
– Ar susiradote draugų Australijoje, ar nevieniša gyventi svečioje ir tolimoje šalyje?
– Australai nelabai linkę leistis į draugystes iš karto, reikia laiko, todėl turiu keletą australų draugų, kiti – užsieniečiai, atvykę čia gyventi neseniai arba jau turintys vietos pilietybę.
Nesijaučiu vienišas, nes neturiu laiko sėdėti ir mąstyti apie tai. Kasdien stengiuosi tobulėti kaip asmenybė tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu. Man patinka mokytis, semtis žinių.
– Ar jau teko pakeliauti po Australiją ir kas paliko didžiausią įspūdį?
– Pirmi metai buvo pamato klojimas, tad neturėjau kada keliauti, be to, kaupiau lėšas atostogoms Lietuvoje. Sidnėjų jau pažįstu puikiai, didžiausią įspūdį paliko gyvūnija, augalija, kuri visiškai kitokia nei Lietuvoje.
Pradedant kengūromis ir palmėmis, baigiant krokodilais ir tiesiog gatvėje žydinčiomis orchidėjomis.
Tiesa, teko kelioms dienoms nuvykti į Melburną, jis man labai priminė Europą savo gyvenimo stiliumi ir architektūra. Aš esu ištikimas Sidnėjui, galiu drąsiai pasakyti: jį įsimylėjau ir jis man labiau prie širdies.
– Kaip sekasi mokslai, juk vis dar studijuojate anglų kalbą koledže?
– Anglų kalbos studijos truko metus, per juos kelis kartus tapau geriausiu studentu. Anglų kalba man visada patiko, tiesa, būdamas Lietuvoje niekada jos profesionaliai nesimokiau.
Mano pirmoji užsienio kalba vokiečių, antroji – rusų. Tiesa, daugiau išmokau ir iki šiol mokausi tiesiog dirbdamas, bendraudamas, skaitydamas spaudą, knygas, žiūrėdamas televizorių, filmus. Tai darysiu visą gyvenimą, nes tai ne mano gimtoji kalba.
Australai turi savo akcentą, kartais pasižiūriu savo vaizdo įrašus ir girdžiu, kad kai kurios frazės skamba australiškai. (Šypsosi.)
Australija – labai brangi šalis, už studijas ir gyvenimą čia reikia mokėti brangiai, tad tenka daug dirbti. Šiandien esu laimingas, kad galiu sau leisti nuomotis butą prestižiniame rajone, prie pat Sidnėjaus simbolio – Operos teatro.
– O kaip didžioji gyvenimo svajonė – dainavimas? Einate jos link?
– Kol kas atidėjau šią svajonę į šalį, mat tam reikia nemažai pinigų. Kai užsidirbsiu pakankamai, vėl judėsiu scenos link.
Tiesa, jau teko nusifilmuoti viename australų seriale „Didelis miestas“. Buvau kazino lankytojas, man labai patiko nauja patirtis. Iš savo bičiulių dažnai girdžiu, kad man tiktų būti aktoriumi, ypač komedijos žanro, tad scenos visiškai nesu išsižadėjęs.
– Lietuvoje buvote žinomas žurnalistas, treneris, dainininkas. Nebuvo gaila visko palikti ir emigruoti?
– Niekada nieko nesigailiu, nes viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Pasikliauju angelu sargu. Be to, jeigu nusprendžiau išvykti, tam buvo svari priežastis. Man tiesiog trūko erdvės.
Mano asmenybė ne tokia, kurią labai lengva pamiršti. Padeda ir įsimintinas vardas bei pavardė – šimtai tūkstančių žmonių žiūrėdami žinias kasdien girdėjo juos kone 10 metų.
Neseniai grįžęs atostogų įsitikinau, kad žmonės mane vis dar atpažįsta, be to, net būdamas svetur daliju interviu televizijai, spaudai, o tai padeda išlaikyti populiarumą.
Man svarbiausia – ne būti populiariam, o jausti, kad panaudoju savo potencialą ir esu laimingas šią akimirką. Žinoma, būtų smagu savo žinias, įgytas užsienyje, kada nors pritaikyti ir Lietuvoje.
Savo gimtine didžiuojuosi, visiems pasakoju apie ją, kviečiu aplankyti, Lietuva – visada mano širdyje. Tik būdamas lietuvis galiu būti toks stiprus ir išgyventi bet kur pasaulyje.
Gal net Mėnulyje. Ačiū Lietuvai. Šiandien man labai gera gyventi Sidnėjuje, gal tik vieną dieną beveik per dvejus gyvenimo čia metus leidau sau liūdėti.
– Lietuvoje dalyvavote muzikiniame realybės šou. Ar negalvojate Australijoje dalyvauti kokiame nors projekte?
– Mokslo ir darbo kolegos tikrina mano feisbuką ir instagramą, mane vadina „superstar“. (Juokiasi.) Jiems neįtikėtina, kad tiek pasiekęs Lietuvoje mečiau viską ir išvykau.
Bet jie žavisi mano asmenybe, stiprybe, mato ir vertina mano gabumus. Kaip ir minėjau, kol kas muziką palikau nuošalyje.
Tačiau jeigu atsirastų galimybė vėl tobulinti muzikines žinias ir gabumus, tikrai to imčiausi. Ir net dalyvaučiau panašiame projekte Australijoje.
Australai visada pabrėžia, kad mano balso tembras išskirtinis, tad, manau, turiu gerų šansų.
– Koks jūsų laisvalaikis? Ką veikiate tada, kai nedirbate ir nesimokote?
– Labiausiai mėgstu sėdėti botanikos sode ant žolės po palmėmis, klausytis papūgų klyksmo ir skaityti knygas, galvoti apie gyvenimą, apie tai, kaip galėčiau tapti geresnis tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Mėgstu susitikti su draugais, kalbėtis, retkarčiais nueiti į vakarėlius. Planuoju pradėti keliauti po kitus Australijos miestus, nes jau susitupėjau ir galiu sau tai leisti finansiškai.
Gal ir jūs tikrąją laisvę pajutote apsigyvenę svetur? O gal priešingai – šeimos laimę kuriate Lietuvoje ir negalėtumėte palikti Tėvynės? Pasidalinkite savo istorija – siųskite pasakojimą adresu bendraukime@lrytas.lt
