Ramybė, civilizacijos mažai paliesta Mauricijaus sala, pasak verslininkės, tapo jųdviejų atokvėpio kampeliu: puikus oras, graži gamta, prabangūs viešbučiai džiugino juos beveik dvi savaites. Natalija neslėpė, kad įspūdžiai – neišdildomi ir liks visam gyvenimui. Tai buvo pirmas jųdviejų apsilankymas šioje saloje, tačiau greičiausiai ne paskutinis.
„Prieš išvykdami plačiau pasidomėjome, ką verta Mauricijuje pamatyti, kokia šios šalies istorija, papročiai ir maistas. Kaipmat išsirinkome, kokias vietas norėtume aplankyti ir ką nuveikti. Pasinaudojome privataus gido paslaugomis, kad galėtume jaustis laisvai“, – prisiminė Natalija.
Kartu su gidu pora aplankė kvapą gniaužiančias salos vietas. Pasak Natalijos, jas verta priskirti prie septynių pasaulio stebuklų. Viena pirmųjų – paslaptingoji Septynių spalvų žemė, kurią verslininkė prilygino tikram gamtos stebuklui.
Šamarelio miestelio apylinkėse esančios septynių spalvų kopos kadaise susidarė po ten vykusių ugnikalnių išsiveržimų. Tai smėlio kopos, nusidažiusios septyniomis skirtingomis spalvomis.
„Saulės atokaitoje spalvos mirgėjo lyg gyvas gamtos paveikslas, tai suteikė dar daugiau žavesio ir paslaptingumo. Iš tiesų įvairių spalvų kopos atsirado dėl uolienose išsilydžiusių metalų, tačiau vaizdas – nepakartojamas“, – įspūdžiais dalijosi Natalija.
Juodu su Dariumi turėjo galimybę apžiūrėti didinguose kalnuose įsikūrusį Juodosios upės tarpeklių nacionalinį parką. Tai miškinga vietovė, kurioje driekiasi nuostabūs slėniai, karaliauja gyvūnija ir augalija: retieji dodo medžiai, juodmedžiai ir laukinės gvajavos.
„Vaikštinėdami sutikome smagiai prieš turistus šokinėjančias makakas, galėjome salą pamatyti ir nuo kalnų viršūnių. Sužinojome, iš kur kilęs Juodosios upės pavadinimas, – ne dėl upės spalvos, o vienoje jos pusėje gyvenusių juodaodžių vergų iš Pietų Afrikos“, – pasakojo Natalija.
Pora nepraleido progos aplankyti ir 702 m aukštyje esančio Gran Baseno (Grand Bassino) ežero, kuris iki šiol laikomas šventu, ten vyksta tradicinės hinduistų apeigos.
„Tai vieta, kurioje atliekamos aukojimo apeigos, jiems šis ežeras prilygsta Gangos upės svarbai Indijoje.
Šalia stovi antra pagal dydį pasaulyje Šivos statula. Šis ežeras yra vienoje aukščiausių vietų saloje, vulkano krateryje“, – pasakojo verslininkė.
Šventa vieta, esanti šalia upės, itin svarbi Mauricijaus saloje gyvenantiems hinduistams. Anot papuošalų kūrėjos, ten kasmet rengiama didžiulė religinė šventė, į kurią renkasi piligrimai iš visos salos.
„Jie į šventą vietą ateina pėsčiomis. Kartais ši kelionė užtrunka net kelias paras. Šventė vyksta vieną dieną, o tada jie tokiu pat būdu keliauja namo“, – pasakojo Natalija.
Nors Mauricijaus plotas nėra didelis, saloje gausu įvairios augalijos, o karaliauja cukranendrės. Verslininkę labai nustebino, kad vietiniai gyventojai panaudoja kiekvieną cukranendrių dalelę.
„Iš cukranendrių gaminamas cukrus, romas, jų lapais dengiami stogai, iš likusios dalies gaminamas biokuras, naudojamas elektrai gaminti“, – pasakojo Natalija.
Kelionės metu Nataliją ir Darių supo draugiški ir paslaugūs žmonės.
Juodu pastebėjo, kad viešbučių kokybė ir aptarnavimas lenkia net kai kuriuos Europos kurortus.
Paklausta, kas paliko didžiausią įspūdį, Natalija nė negalvodama atsakė – kultūrų bei religijų įvairovė ir su tuo susiję kontrastai.
„Čia gyvena įvairių tautų žmonės, jie įsikūrę nuo senovės. Nepaisant didžiulių skirtumų, gyventojai jaučia pagarbą vieni kitiems.
Saloje didžiąją dalį vietinių sudaro indai, kita dalis – azijiečiai, arabai ir europiečiai.
Nuo pat mažumės, dar pradinėse klasėse, vaikai mokomi pažinti savo kaimynų kultūrą ir kalbą.
Vietinių gyventojų įvairovė ir jų kultūros tokios skirtingos, tad čia jautiesi tarsi pakliuvęs į patį pasaulio kultūrų mišinio centrą“, – pokalbį užbaigė ji.
