Igną pakeliauti vieną po egzotiškuosius pasaulio kampelius paskatino noras atsiriboti nuo kasdienio bendravimo su žmonėmis ir darbo. Galiausiai vyras džiaugėsi, jog tai padaryti jam puikiai pavyko.
Aplankytos 4 šalys, 10 skrydžių, apžiūrėta 19 miestų ir pabūta keliose salose – tiek per du mėnesius patyrė su kuprine ant pečių keliavęs Ignas, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Visas šis malonumas atsiėjo per 5 tūkstančius eurų, tačiau jis tikino, jog buvo verta.
Mintį keliauti aplink Aziją Ignui pakišo panašiai keliavęs jo draugas. Būtent jis padėjo susirašyti kelionės planą, vietas, kurias vertėtų pamatyti.
„Su draugu susitikome papietauti. Jis man papasakojo savo įspūdžius ir nuotykius kelionėje, tada uždavė esminį klausimą – skrendi ar ne? Aš, žinoma, atsakiau kiek dvejodamas.
Kad nebedvejočiau ir įgyvendinčiau savo svajonę, ėmėme domėtis bilietais ir ieškoti tinkamo varianto. Draugas mano telefonu suspaudė kelis mygtukus ir nupirko bilietą.
Tuomet supratau, jog kelio atgal nebėra ir turėsiu ryžtis šiam iššūkiui“, – prisiminė Ignas.
Į tokią kelionę vykti vienam daugeliui atrodo tikras išbandymas, tačiau vyras tikino, jog tai jo visiškai negąsdino.
„Nors draugas sakė matantis baimę mano akyse, aš jos nejaučiau. Tik nuvykęs pirmąją dieną supratau, jog vienam didžiuliame mieste nėra jauku. Pirmoji kelionės stotelė buvo Tailando sostinė Bankokas – didžiulis miestas, kuriame gyvena apie 10 milijonų žmonių.
Žinodamas šį faktą pasijutau vienišas. Išties buvo ištikęs šokas: skiriasi laikas, valiuta, kalba, oras, žmonės. Jaučiausi visiškai kitame pasaulyje“, – įspūdžiais dalijosi jis.
Pirmoji naktis svetimoje šalyje vyro prisiminimuose paliko gilų pėdsaką. Apžiūrėjęs dalį miesto Ignas grįžo į kambarį, kuris jį šiek tiek slėgė. Tačiau išaušus naujai dienai jis suprato, jog reikia mėgautis ramybe ir kuo mažiau galvoti apie dviem mėnesiams paliktus artimuosius ir draugus.
Jau antrąją kelionės dieną Ignas patraukė į šiaurinėje Tailando dalyje įsikūrusį Čiang Majaus miestą. Tiesa, pasiekti jį nebuvo lengva.
„17 valandų traukiniu – taip atrodė mano kelionė iki šio miesto. Kadangi traukinys jau buvo pilnas, pirkau paskutinės klasės bilietą, kuris kainavo vos 13 eurų.
Teko traukiniu įveikti 800 kilometrų. Tiesa, kelionė buvo su nuotykiais – vidurnaktį sugedo traukinys ir apie dvi valandas mes laukėme kito, kuris padėjo pasiekti tikslą“, – pasakojo Ignas.
Ilgą ir sunkią kelionę be miego vyrui atpirko šalia Čiang Majaus įsikūręs rezervatas, kuriame saugomi išgelbėti drambliai. Ignas pasakojo, jog aplankyti gyvūnai ir gido pasakojimas jam paliko gražių prisiminimų.
„Buvo smagu iš arti pamatyti tokią gyvūniją ir būti taip arti jos. Mes galėjome ne tik dramblius glostyti, bet ir su jais vaikščioti, maudytis ir smagiai leisti laiką“, – su šypsena pasakojo Ignas.
Ignui kelionė buvo labai greita ir intensyvi vien todėl, jog kasdien norėjosi pamatyti kuo daugiau.
Tris dienas mieste praleidęs vyras kelionę tęsė šventyklomis garsėjančiame Krabio regione. Šiai atkarpai įveikti prireikė lėktuvo.
Nors vyras Krabį pasiekė jau sutemus, nepraleido progos ankstų rytą pasigrožėti paplūdimiu.
„Visą Ban Ao Nango paplūdimio grožį pamačiau tik iš ryto. Skaidrus mėlis, žydras vanduo ir jame plūduriuojančios valtys, horizonte matomos uolos – kas gali būti gražiau už tokį vaizdą?“ – prisiminė vyras.
Po Krabyje praleistų keleto dienų Ignas kėlėsi į daugelio lietuvių pamėgtą Pi Pi salą. Vos tik atvykęs vyras susirado nakvynės namus, kurių kambaryje teko apsistoti su dar keletu žmonių.
„Tokio žydro vandens, koks buvo Pi Pi salos paplūdimyje, tikrai nebuvau matęs. Apie šią salą buvau girdėjęs kaip apie vakarėlių salą, todėl vakare nusprendžiau tai pamatyti savo akimis.
Buvau bare – stebėjau, kaip vyksta karaokės vakarai. Vėliau nuėjau į paplūdimį, kuriame vyko tikras vakarėlis – būriai žmonių šoko, linksminosi iki pat paryčių“, – pasakojo Ignas.
Šioje saloje jis ne tik grožėjosi paplūdimiu, bet ir bendravo su vietiniais, iš arčiau prisilietė prie laukinės gamtos.
„Turėjau galimybę nusifotografuoti su laukinėmis beždžionėlėmis. Jos labai mielos“, – patikino Ignas.
Persikėlęs į Ko Lantą Ignas turėjo tikslą aplankyti apleistas baro patalpas, matytas „YouTube“ kanale, iš kurių atsiveria puikus kraštovaizdis.
Po mėnesio klajonių Tailande Ignas sėdo į lėktuvą ir išskrido į Indoneziją. Pirma stotelė buvo daugeliui puikiai pažįstama Balio sala.
Kutos mieste vyras laiką leido viloje – mėgavosi šalia kambario esančiu baseinu ir kitokiais prabangiais malonumais. Vėliau lankėsi Čangu mieste, tik jau nebe viloje, o svečių namuose. Ignas džiaugėsi, kad čia nakvynės namai kur kas geresni ir prabangesni nei Tailande.
Indonezijoje Ignas lankėsi ryžių laukuose, kopė laiptais pamatyti krioklio ir nuo 2 kilometrų aukštyje esančio vulkano stebėjo saulėtekį.
„Buvome virš debesų. Pirmą kartą kopiau į ugnikalnį ir stebėjau saulėtekį. Išties vaizdas buvo pasakiškas, jis dar ilgai išliks atmintyje. Vėliau lankiausi mažoje Gili Eir salytėje, kurioje nėra nei automobilių, nei motociklų. Visi ten keliauja arba arkliais, arba dviračiais“, – prisiminė jis.
Tačiau ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors Ignas džiaugėsi, kad jam kelionėje viskas gana sekėsi, ramybę šiek tiek sudrumstė trauma. Braidžiodamas vandenyne Ignas į koralus susižeidė koją.
„Atsirado žaizdelė, į kurią vėliau įsimetė infekcija. Turėjau gerti antibiotikus, negalėjau maudytis kelias savaites. Tai šiek tiek sugaišino mano kelionę, nes teko rūpintis, kad nebūtų dar blogiau“, – prisiminė jis.
Pasiteiravus, kas paliko didžiausią įspūdį, Ignas atsiminė Nusa Penidoje aplankytą šalia vandenyno esantį laukinį baseiną.
„Maudynės ten buvo kai kas neapsakoma. Tuo pat metu norėjau tiesiog verkti iš laimės“, – įspūdžiais dalijosi Ignas.
Paskutinė kelionės stotelė – Malaizija. Ignas tik tuomet pajuto, jog po beveik dviejų mėnesių grįžta į civilizaciją.
„Niekuomet nemiegantys miestai, dangoraižiai ir skubantys žmonės man padėjo suprasti, jog kelionė artėja į pabaigą. Iš daugelio sekėjų sulaukiu klausimo – ar ryšiuosi keliauti dar kartą? Visiems galiu atsakyti – žinoma! Galvoje turiu begales planų, kuriuos norėčiau įgyvendinti, tačiau tam reikia laiko. Didžiausia mano svajonė – vienoje Indonezijos salų atidaryti nuosavus svečių namus“, – kelionės įspūdžius užbaigė vyras.
