Šiltas priėmimas akimirksniu išsklaidė mintis apie Lietuvoje likusius nebaigtus darbus, pykčius ir kitas slegiančias problemas. O jeigu kas ir buvo užsilikę, išgaravo keliaujant per miškingus kalnus oro uosto prieigose.
Autobusu link viešbučio riedėjome apylinkėmis, privertusiomis tiesiogine šių žodžių prasme prilipti prie lango.
Nedideliuose namų ūkiuose žmonės augina sultingų vaisių, daržovių, krūmai linksta nuo žiedų gausos. Iki idiliškų pasakų knygų iliustracijų trūksta tik virvių su prisegtais skalbiniais. Bet čia tokių nerasi, nes dėl kaitriuoju sezonu saloje juntamos drėgmės drabužiai džiūsta nebent kambariuose su kondicionieriumi.
Kol keliavome čia klestinčios turizmo kompanijos „7 South“ autobusiuku, vežiojusiu mus visos kelionės metu, prasilenkėme su vos keliais automobiliais. Kalnų keliais ir šlaitais mūsų vairuotojas misteris Sandivas lėkė su šypsena.
Poilsis – ir lėktuve
Laimė, jau kelerius metus ir mes, lietuviai, turime galimybę itin patogiai iš sostinės pasiekti šį dar reto atrastą pasaulio kampelį. Nors skrydis su persėdimu iš viso trunka apie 14 valandų, laikas lėktuvuose neprailgsta.
Auksinį Turkijos jaunimą primenantys „Turkish Airlines“ ekonominės klasės stiuardai ir stiuardesės neleido nuobodžiauti, o ypač – praalkti. Priklausomai nuo skrydžio laiko, čia dalijami pusryčiai, pietūs ir vakarienė, reguliariai pilstoma kava, arbata ir kiti gėrimai.
Oro kompanija pasirūpina ne tik keleivių skrandžiais, bet ir kuo kokybiškesniu poilsiu. Turistams dalijami steriliai supakuoti pledai, dviejų rūšių ausinės ir kosmetinės su dantų šepetėliu, pasta, švariomis kojinaitėmis, šlepetėmis, lūpų balzamu ir ausų kamštukais. Prieš pasineriant į miegą gelbėja geri filmai, kompiuteriniai žaidimai ir didelis muzikinių albumų pasirinkimas asmeniniuose ekranuose.
Prabangų poilsį ore dažnai renkasi pats kelionių guru Rimvydas Širvinskas-Makalius.
„Ši kompanija skraidina daugiausia krypčių visame pasaulyje. Be to, nuoširdžiai rūpinasi savo klientais: jeigu tarp skrydžių yra ilgesnis tarpas, keleiviams surengiama ekskursija po Stambulą arba nakvynė viešbutyje. Džiugina ir modernėjančio pasaulio pojūtis – didesniuose lėktuvuose yra net internetas“, – komplimentais „Turkish Airlines“ apipylė kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjas. Jis šias oro linijas rinkosi jau ketvirtai savo kelionei į Seišelius.
Pirmą kartą Rimvydas čia lankėsi būdamas 20-ies. Tai buvo pirmoji jo kelionė už Europos ribų, ir dėl to vėliau Makalius gailėjosi.
„Paskui keliaudamas po visą pasaulį viską lyginau su Seišeliais ir man buvo sunku atrasti gražesnius paplūdimius. Ši vieta yra nepakartojamo grožio, todėl nesunku išlepti. Ir nebūtinai ji tinka tik poroms. Pirmą kartą ten keliavau su draugų kompanija. Išsinuomoję privačius apartamentus ir automobilį labai smagiai leidome laiką.
Nors eismas čia vyksta priešinga kryptimi, mašinų nedaug, nėra sudėtingų sankryžų, todėl vairuoti nesunku.
Automobilio nuomos kaina parai – apie 30–35 eurus. Žinoma, galima keliauti ir viešuoju transportu – pamatai gražų paplūdimį ir išlipi artimiausioje stotelėje“, – rekomendacijomis dalijosi Makalius.
Paplūdimio viešbutis
Prie labai gražaus paplūdimio „Beau Vallon“ Mahės saloje įsikūręs ir pirmasis mūsų kelionės metu aplankytas viešbutis „Savoy“.
5 žvaigždutėmis vertinamos viešnagės mus pakvietė vadybininkas Mike’as – ne viename prabangiame pasaulio kurorte dirbęs kanadiečių kilmės Australijos gyventojas, šiuo metu dirbantis Seišeliuose.
„Savoy“ aplinka pasižymi gausia egzotiška augalija, tad norintiems tik poilsio, o ne nuotykių užteks išsinuomoti vieną iš 163 čia siūlomų kambarių. Ryte laukia gardus ir pasirinkimo gausa džiuginantis švediškas stalas, o po saulės vonių – SPA ar sporto salė. Žinoma, už papildomą mokestį.
Naktis „Savoy“ praėjo akimirksniu. Mike’as rekomendavo saloje įsikūrusį naktinį klubą, tačiau po saulės vonių užteko gyvo garso koncerto viename viešbučio restoranų. Iš Vokietijos atvykusi smagi kompanija surengė šokius, o mums visas šis reginys virto pramoga.
Milžiniški vėžliai ir prieskonių aromatas
Didžiausioje Seišeliuose Mahės saloje laukė ne viena įdomi patirtis. Apie 11 eurų (165 rupijas) kainuojantis bilietas mums atvėrė vartus į prieskonių, vaistažolių ir gyvūnijos pasaulį „Le Jardin du Roi“.
Vaikštinėdami 86 hektarų sodo takeliais turėjome galimybę pajusti tikrąjį buityje dažnai naudojamų ir dar neatrastų prieskonių aromatą, susipažinti su milžiniškų vėžlių bendruomene ir jų poravimosi ypatumais.
Garde lėtai link turistų sėlinantys gyviai, kurių vyriausiam – apie 200 metų, noriai leidžiasi šeriami. Lapuočių parkas šiems ropliams – geriausia vieta gyventi.
Turistus čia mėgsta
Keliaudami privačiu kelionių agentūros autobusiuku link antrojo viešbučio stebėjomės vietinių žmonių būtimi. Į darbą ar mokyklą jie skuba susėdę pikapo bagažinėje.
Lėtai siūbuodami ir plačiai šypsodamiesi jie greičiausiai pastebi turistų žvilgsnius. Mums toks važiavimo stilius daugiau nei neįprastas, juk tai matėme nebent vaikystėje pas močiutę kaime, kai susėdę į arklio traukiamą vežimą dardėdavome į bulviakasį.
Anot „7 South“ atstovės, žinodami, kad turizmas duoda daugiausia naudos (antras pagal svarbą verslas – žuvų eksportas), vietiniai gyventojai, kurių iš viso yra vos apie 96 tūkstančius, toli gražu nejaučia turistams neapykantos.
Nesusidarykite klaidingo įspūdžio, Seišelių gyventojai – tvarkingai apsirengę ir gerų manierų. O labiausiai žavi tai, kaip šie žmonės dievina gyvenimą savo gimtinėje. Vidutiniškai 500 eurų (apie 7500 rupijų) per mėnesį uždirbantys vietiniai neburba – atlygio jiems gana.
Pasakodamas įspūdžius iš Seišelių keliautojas R.Širvinskas irgi plačiausiai šypsosi tada, kai kalba pasisuka apie vietos gyventojus.
„Prieš vykdamas ten pirmą kartą buvau susidaręs klaidingą įspūdį. Maniau, kad Indijos vandenyne esančiame salyne žmonės turbūt gyvena labai vargingai. Bet kai pamačiau, kokie jie tvarkingi, kokius namus pasistatę, kaip noriai populiarina savo šalį ir turizmą, kaip uoliai dirba ir užsidirba, nors šalis labai maža ir todėl jie negali turėti didžiulių ūkių, mano susikurti stereotipai nepasitvirtino.
Be to, jie ir labai protingi – iki šiol ribojamas turistų Seišeliuose skaičius. Nenorima, kad ši šalis taptų turistinė ir vietiniai bei turistai pavargtų nuo keliautojų srautų“, – komentavo R.Širvinskas.
Viešnagė „Kempinski“ ir ypatinga vakarienė
Ypatingas ramybės pojūtis Rimvydą aplankė ir Mahės saloje, vos 30 minučių kelio nuo oro uosto įsikūrusiame „Kempinski“ viešbutyje.
„Man patinka viešbučiai, išsidėstę didelėje teritorijoje. Tuomet nesijauti tarsi daugiabutyje. Čia kiekviename pastate yra vos po kelis kambarius, todėl man tai – ramybės kampelis.
Nors viešbutis buvo beveik pilnas, kartais ten jaučiausi netgi vienišas, nes visi žmonės išsisklaidę didelėje teritorijoje“, – sakė Rimvydas.
Viena naktis geriausiame 5 žvaigždučių viešbučio numeryje gali kainuoti daugiau nei 800 eurų. Žinoma, viešbutis siūlo nakvynę ir už 600 eurų ar kiek mažiau. Priklauso nuo to, kokį vaizdą pro langą norėsite matyti.
Vis dėlto labiausiai „Kempinski“ pakerėjo viešbučio teritorija. Čia vėl sutikome pamėgtus milžiniškus vėžlius, o šalia jų kitame aptvare ganėsi žmonių nesibaidantys išpuoselėti žirgai.
Seišeliuose, kaip ir kituose netoli pusiaujo išsidėsčiusiuose Žemės kampeliuose, temsta anksti, apie 18 val. Prieš pat saulėlydį rekomenduojama išsitraukti fotoaparatus, tuomet apšvietimas – tobuliausias.
Viešbutis siūlo daug pramogų: nuo žvejybos, dviračių, teniso ir biliardo iki kazino. Taigi nuveikti per atostogas tikrai yra ką!
Jeigu jau pradėjome prabangiai, tai ir užbaikime. Vakarienės metu viešbučio klientai kviečiami pasipuošti. Tiek pagrindinius patiekalus, tiek desertus, kuriuos patys išsirinkome iš valgiaraščio, mums pristatė virtuvės šefai. Pakylėta nuotaika privertė mus pasijusti ypatingus.
Dieną užbaigę naktinėmis maudynėmis vandenyne po žvaigždėtu dangumi ankstų rytą kėlėmės ieškoti naujų nuotykių. Sėdę į keltą maždaug po pusantros valandos pasiekėme La Digo salą. Ši vietovė pasižymi kerinčiais paplūdimiais, tad būtinai turėjome juos pamatyti!
Ekstremali kelionė dviračiais
Į žygį link jūros leidomės dviračiais. Trasoje mus lydėjo sodriai žali egzotiškų medžių lapai, o ekstremalius pojūčius kėlė statūs šlaitai ir kartkartėmis išnyrantys automobiliai.
Artėdami link vandens stabtelėjome šalia vietinės koplyčios. Apdėliotas kryželiais ir gėlėmis vaiskiai žydros spalvos pastatas, girdėjęs tūkstančius maldų, atrodė kiek neįtikėtinai.
Vandenynas, kurį išvydome dviračiais įveikę ne vieną statoką kalnelį, buvo vertas viso triūso. Patarimas – nebijoti ir eiti ieškoti nuotykių, kurie slypi už akmeninių miško laiptų. Akmenys čia – vienas didžiausių gamtos stebuklų. Jų didybė atima amą.
Į rojų
Kelionė dviračiais taip sudomino, kad vos spėjome į keltą. Dar 40 minučių, ir atsidūrėme Prasleno saloje. Čia mus, išvargusius nuo kaitros, svetingai pasitiko iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs viešbučio „Paradise Sun“ vadybininkas.
4 žvaigždučių viešbutyje nakvynės kainos prasideda nuo 540 eurų. Čia vykti patartina povandeninio pasaulio entuziastams, mat tarp siūlomų pramogų – ir nardymas. O po saulės vonių ypatingo grožio paplūdimyje, pasižyminčiame vaiskiomis spalvomis, svečiai kviečiami atsipalaiduoti SPA.
Tačiau laukiamiausias paros metas čia – vakaras. Įsispiriamosios šlepetės, lengva suknelė, šortai ir marškinėliai – ruošiantis vakarienei ilgai sukti galvos nereikia. Vakarieniaujama čia vandenyno pakrantėje. Restorane, kurio grindinys – smėlis, groja muzikos grupė, vyksta šokiai ir skanaujami gardūs švediško stalo patiekalai.
„Čia juntama tikroji salos dvasia. Kadangi viešbutis įkurtas gamtos apsuptyje, ši vieta skirta norintiems nuo visų pasislėpti, pabėgti. Jeigu reikia, miestelis – vos už 10 minučių kelio“, – rekomendavo Makalius.
Maudynės begalybėje
Išlepinti iki neįmanomo lygio jau galėjome nesitikėti nieko geresnio, kol mūsų ištikimasis kelionės vairuotojas Sandivas neįsuko į „Coco de Mer“ teritoriją. Vien tai, kad paskui sutikti žmonės klausė, ar susipažinome su viešbučio savininku Ashu Behari, sufleruoja, kokiu dėmesiu jis apgaubia savo klientus!
„Tai, be abejonės, mano mėgstamiausias viešbutis, turintis neeilinį personalą. Čia su svečiais elgiamasi kaip su šeimos nariais: jie pasakoja tau asmeniškiausias istorijas, supažindina su savo gyvenimu, praleidžia su tavimi daug laiko.
Tie, kurie yra lankęsi šiame viešbutyje, vis pasakoja, kaip toliau maloniai tęsia pažintį su „Coco de Mer“ darbuotojais socialiniuose tinkluose, sveikina vieni kitus švenčių proga. Čia jautiesi tarsi aplankęs itin artimus giminaičius“, – liaupsių negailėjo Makalius.
Ne tik personalas, kambariai, bet ir viešbučio aplinka užgniaužė kvapą. Gardžiausiais patiekalais nukrautą stalą norėjosi kuo greičiau atlaisvinti – juk laukė fotosesija „begalybės“ baseine, įrengtame jaukioje ložėje ant vandens.
„Man labai patinka, kad viešbutis yra pakrantėje, turi ne vieną paplūdimį ir erdvius kambarius su vaizdu į vandenyną arba sodą“, – sakė Makalius.
Šventykla, žuvis ir verslo klasė
Seišelių sostinėje Viktorijoje žmonių ir automobilių daugiau. Nepaisant miesto ūžesio, vaizdai čia ne ką mažiau egzotiški. Akį spalvų įvairove traukė hinduistų šventykla, kurioje mus pasitiko ant žemės visu ūgiu klestelėjęs šios religijos atstovas. Sunku patikėti, kad įmantriai išdailintas statinys iškilo ne taip seniai – 1992-aisiais.
Krypstant link turgaus nosį rietė žuvų kvapas. Vandens gyvius darinėjantys pardavėjai, išvydę turistų kompaniją, net ėmė traukti dainas.
Seišelių gyventojai didžiuojasi, kad būtent šiame salyne savo medaus mėnesį leido Jungtinės Karalystės princas Williamas ir Catherine Middleton. Jie neabejotinai užsuko ir į sostinę, kur apžiūrėjo miesto simbolį – sumažintą Londono Didžiojo Beno variantą.
Netoliese – dar viena gausiai lankoma vieta. Nekaltojo Prasidėjimo katedroje meldžiamasi trimis kalbomis: kreolų, anglų ir prancūzų. Todėl ne tik itin religingų vietinių, bet ir katalikybę išpažįstančių turistų ši ramybės tvirtovė laukia plačiai atvėrusi duris.
Laimė, čia išgirdome džiugią kelionę su Makaliumi organizavusios Sigitos pateiktą žinią – skrisime verslo klase! „Turkish Airlines“ pasirūpino aukščiausio lygio dangaus kelione.
Turtais aptekę bendrakeleiviai iškart persiavė čia dovanojamas šlepetes ir jaukiai įsitaisė stiuardesių paklotuose guoliuose, o mes, ištroškę nuotykių, mėginome kuo ilgiau nesudėti bluosto.
