Kodėl verta apkeliauti Trakus?

2019 m. sausio 31 d. 09:31
Su šeima – į Šokolado skulptūrų muziejų. Keturių metrų aukščio drakonas, kuriam prireikė pusės tonos šokolado. Tai galima pamatyti vieninteliame Lietuvoje Šokolado skulptūrų muziejuje Trakuose.
Daugiau nuotraukų (6)
Bendrovės „AJ šokoladas“ vadovas Algimantas Jablonskas tikino, kad neverta vykti nei į Londone esantį Vaškinių figūrų muziejų, kurį įkūrė skulptorė Marie Tussaud, nei į šio muziejaus filialus Amsterdame, Honkonge ir Niujorke.
„Mes taip pat esame atkūrę daug pasaulio garsenybių, bet viską padarėme iš šokolado“, – pasakojo A.Jablonskas.
Tai – įdomus muziejus, jis pradžiugins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vienas kambarys skirtas majams, kurie išmoko iš kakavos pupelių pasigaminti šokolado, kitas – Amerikos atradėjui Kristupui Kolumbui.
Iš šokolado nulipdyti ir aktoriai Johnny Deppas bei Juliette Binoche, vaidinę garsiame filme „Šokoladas“.
Pernai spalį duris atvėręs muziejus užbaigė pirmąjį plėtros etapą. Šio muziejaus interjero ir skulptūrų autorė dailininkė Elena Kliment patikino, kad ateityje šokoladinių figūrų bus daugiau.
Katamaranu – per Galvės ežerą. Istorinę Trakų pilį, Užutrakio rūmus galima apžiūrėti nuo denio. Šiemet Galvės ežere kursuos naujas pramoginis katamaranas „Party Boat“. Jame yra keli deniai, baras, patogios sėdynės, tualetas, garso ir vaizdo instaliacijos.
Net prastu oru turistai nesušals, nes katamaranas turi oro šildymo sistemą. Jis gali plukdyti 30 žmonių.
„Mūsų tikslas – suteikti kuo daugiau patogumų, kad būdami laive svečiai nenorėtų išlipti į krantą. Katamaraną bus galima ir išsinuomoti visam vakarui, organizuoti įvairias šventes“, – pasakojo verslininkas Artūras Lavrinovičius.
Plaukiojimo sezonas Trakuose neretai prasideda kovo pabaigoje ir trunka iki spalio pabaigos.
Garsieji kibinai – ne tik išalkusiems. Plona tešla ir sultingas avienos įdaras – tokių kibinų galima paragauti restorane „Kybynlar“, įsikūrusiame Trakuose. Iš anksto užsisakę edukacinę programą svečiai mokomi pasigaminti unikalių patiekalų.
Karaimų virtuvės esmę sudaro kibinai, kurie gaminami pagal tradicinius receptus. Taip pat galima paragauti įvairių patiekalų iš mėsos, pyragų ir saldumynų, sužinoti, kuo jie ypatingi ir kokiomis progomis ruošiami.
Restoranas siūlo pažintinę programą „Kybynlar – gyva karaimų dvasia, tradicijos, kulinarinis paveldas“. Restorano vadovas Jurijus Špakovskis priminė, kad čia gaminami patiekalai, kuriems suteiktas kulinarinio paveldo sertifikatas. O tai tradicijos, kurios išsaugotos nuo tų laikų, kai Vytautas pakvietė karaimus persikelti į Lietuvą.
Į paplūdimį – kartu su keturkoju. Rusų kurtus auginanti ekoturizmo sodybos „Saulėtas Bebras B & B“ šeimininkė Jolanta Žotkevičienė puikiai žino, kaip liūdna išsiskirti su augintiniais per atostogas ar savaitgalį. Šioje sodyboje yra atskiras paplūdimys, kur maudynėmis gali džiaugtis keturkojai.
Programa „Savaitgalis su augintiniu“ sulaukia vis daugiau svečių. Tai ne tik vienos dienos iškyla prie ežero, bet ir praleistas savaitgalis gamtoje.
30 arų aptvertame lauke prie Čiukiškių ežero yra įrengtos specialios kliūtys, kurios neleidžia nuobodžiauti keturkojams. Čia jų nereikia pririšti ar užmauti apynasrio, augintiniai gali mėgautis laisve, o jų savininkai – ramybe.
Kelionė į Užutrakį – traukiniu ir laivu. Vos pusantros valandos trunka kelionė, primenanti dvarininkų sugrįžimą į vasaros rezidenciją – Užutrakio dvarą. Ant Galvės kranto iškilę Liudviko XVI stiliaus dekoruoti rūmai priklausė dvarininkams Tiškevičiams. Dvaro valdos siekė apie 800 hektarų.
Įspūdingi ne tik rūmai, bet ir Užutrakio parkas. Jo kūrimas buvo patikėtas prancūzų kraštovaizdžio architektui Edouard’ui François André. Jis į Užutrakį atvyko 1898 metais ir suplanavo mišraus stiliaus parką.
Daugelis žmonių pasiekia Užutrakį sausuma. Tačiau verslininkui Andriui Kolkai kilo mintis atkurti keliavimo būdą, kuriuo naudojosi Tiškevičiai.
Pasiūlęs pramoginę-pažintinę programą „Į Užutrakį grafų Tiškevičių keliu“ verslininkas priminė, kad grafo šeima vengė sausumos kelio, nes jis buvo skirtas ūkio reikmėms ir vadinamas bulvių keliu. Dvarininkai keldavosi į pusiasalį plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios gyveno keltininkas. Nuo perkėlos Užutrakio rūmų link vedė Kunigaikščių alėja, ji buvo matoma iš pavėsinės, įrengtos ant vienos parko kalvų. Kad nereikėtų važiuoti bulvių keliu, atvykusius į Trakus svečius pasitiks turistinis traukinys, vėliau visi bus plukdomi į Užutrakio dvarą. Čia keliautojų lauks gidė – supažindins su Užutrakio istorija.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Tiškevičiai vertino gurmaniškus patiekalus, jie buvo pasisamdę prancūzų virėją. Dvarininkai mėgo ne tik vėžių sriubą, varlių šlauneles, bet ir įvairius blynus. Po ekskursijos restorane „Fransua terasa“ bus galima paragauti patiekalų, paruoštų pagal Tiškevičių virtuvės receptus.
Sniegbačiai ir žiemos žygiai – nenuoramoms. Kuo daugiau sniego, tuo geriau. Dvi naujos pramogos, pasiekusios Lietuvą iš Skandinavijos, ypatingos tuo, kad joms reikia sniego, šalčio ir ledo. Jos prieinamos ir Trakų lankytojams. Viena jų – žygis sniegbačiais. Nuotykių parko „North North East“ vadovas Simas Prušinskas neabejoja, kad toks žygis tinka šeimoms su vaikais.
Pagaminti iš plastiko sniegbačiai yra lengvi, tvirtinami prie įprastų batų. Sniegbačiais patogu kopti į slidų kalną. Kad būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą, naudojamasi lazdomis.
Avint sniegbačius nereikia didelės ištvermės, bet galima patekti į miško gilumą, pelkes ir ten, kur kojos klimpsta dėl puraus sniego. Pasiilgę žygių per pusnis turi iš anksto užsiregistruoti. Sudaromos grupės, jas lydi gidas. Žygis trunka kelias valandas.
Suomijoje, Švedijoje mėgstami ne tik sniegbačiai, bet ir spirtrogės, dar vadinamos žiemos paspirtukais. Jos lengvai slysta užšalusiu ežero paviršiumi ar apledėjusiu sniegu, tereikia smarkiau pasispirti koja. Žiemą Šiaurės kraštų gyventojams spirtrogės atstoja dviratį, jos gali būti naudojamos ir kaip sportinis inventorius.
Linksmą žiemos pramogą – pasivažinėjimą rogėmis – siūlo ir Laimos žirgyno savininkė Laima Martinavičienė. Būdos kaime, kuris nuo Užutrakio dvaro nutolęs per pusantro kilometro, galima išsinuomoti roges ir vadeliotoją. Užpusčius kelius tokie senoviniai kinkiniai būdavo vienintelė susisiekimo priemonė Lietuvos kaime.
Ne tik pasivažinėjimas rogėmis, bet ir edukacinė programa apie žirgų auginimą ir jų priežiūrą padeda žmonėms užmiršti rūpesčius ir atsipalaiduoti.
Trakų turizmo informacijos centras
Karaimų g. 41, Trakai
Tel./faks. 8 (528) 51 934
Tel. 8 672 09 476
El. p. trakaitic@trakai.lt
www.trakai-visit.lt
Facebook: Trakai Visit
PATIRTIS NUO 1996 METŲ!
TrakaikaraimaiTrakų pilis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.