Vitalija Navickaitė aplankė apie 50 pasaulio šalių. Jos visos buvo savaip gražios ir įdomios, bet Aliaska paliko išskirtinį antspaudą jos sieloje. Nuo pat vaikystės svajojusi aplankyti šį kraštą keliautoja jame viena praleido beveik mėnesį.
Vos iškėlusi koją iš Ankoridžo oro uosto bendrovės „Estravel“ verslo plėtros vadovė V.Navickaitė pajuto, kaip Aliaska įsiskverbia į jos kūną ir pradeda tekėti venomis.
Tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija, įsikūrusi tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. „Ji tokia laukinė ir necivilizuota, kad nuginkluoja, nuplėšia šydus ir kaukes, išrengia nuogai, pastato prieš akis ir šypsosi. Pavirsti vientisa gamtos kūrinio dalimi“, – vaizdingai pasakojo Vitalija.
Kur pažvelgsi, žalsvai melsvi kalnai. Iš vienos pusės – kalnas, iš kitos pusės – kalnas, kalnas iš priekio ir iš nugaros, ir pats, pasirodo, stovi ant kalno. Aliaskoje vanduo sidabrinis, viršūnės – baltos, dangus – balzganas, akmenys – rudi ir šlapi, medžiai – sodriai žali.
Panašią tylą ji yra girdėjusi gal tik 5 kilometrų aukštyje, užkopusi į kalną. „Gamta čia tokia stebuklinga, kad norisi, jog liktų tokia pat neįžengiama, nenugalima, atšiauri, pavojinga, savita ir vagianti sielas žmonių, kuriems lemta ten gyventi“, – sakė keliautoja.
Geriausias laikas vykti į Aliaską yra nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos. Tada oras kartais įšyla net iki 25 laipsnių. Vasarą Aliaskoje karaliauja baltosios naktys – niekada nesutemsta.
Meškos ir kiti žvėrys po žiemos jau pasimaitinę, nėra pernelyg agresyvūs. Vis dėlto drąsiai veržtis arti jų nereikia, jie būna su jaunikliais, be galo juos saugo, tad pavojingesni nei alkani.
Aliaska yra tarsi neaprėpiama: su taiga ir tundra, pelkėmis, miškais, laukymėmis, upėmis, ežerais, ledynais, kalnais, vulkanais. Joje gausybė apleistų aukso ir vario kasyklų, miestų vaiduoklių, atokiuose kampuose įsikūrusių užeigų. Nors Aliaskos gyventojai dažnai yra atsiskyrėliai, jie atviri ir visada tiesiantys pagalbos ranką. Aliaska juos taip išmokė – be pagalbos išlikti joje sunku.
Vitalija neslėpė, kad važiuojantys į Aliaską turi būti šiek tiek išprotėję. Mobilusis ryšys beveik niekur neveikia. Būtina turėti palydovinį telefono ryšį. 4 ratais varomas džipas lietuvei dažnai atstojo ir nakvynės vietą, nes europiečiams įprastų viešbučių ten nėra – arba brangūs pakelės moteliai, arba kempingai, kuriuose šiek tiek baisoka sėdėti naktį prie laužo ir kepti mėsytę, nes aplink pilna gyvūnų.
Degalinės Aliaskoje veikia kaip informacijos centras, jose netruko pasklisti gandas, kad po Aliaską keliauja viena mergina iš nežinia kokios šalies, be jokio ginklo ji naršo miškus, lipa į kalnus, sutinka laukinius žvėris ir vis dar yra gyva.
Kiekvieną kartą degalinėje Viliją nustebindavo nemokama kava, vyrai patikrindavo automobilio padangas, pasidalydavo patarimais, kur galima pamatyti meškų, apžiūrėti ledynus, kur susipažinti su vietos žvejais, kur apsistoti, kur geriau nekeliauti ir kur vyksta geriausios Aliaskos miškų karaokės.
Kai keliauji su vaiku, matai pasaulį jo akimis. Tokią patirtį iš savo kelionių po pasaulį parsivežė aktorius Leonardas Pobedonoscevas ir jo žmona kelionių konsultantė Ieva Šabanė. Su dukra Emilija po Aziją jie keliavo beveik metus, o dabar savo patirtį perduoda kitiems keliautojams.
Nuotoliniu būdu Emilija mokėsi Šiaulių „Sandoros“ mokykloje, pamokas ruošdavo ir ant Kinijos sienos, ir Malaizijos džiunglėse, ir Kambodžos šventyklose, o mama tapo dukros mokytoja.
Per keturis mėnesius aplankiusi Kiniją, Malaiziją, Kambodžą, Vietnamą šeima išskrido į Balį, kur dukters Emilijos laukė pusmečio mokslai žaliojoje „Green School“ mokykloje.
Emilijos mokykla buvo be durų ir langų, pastatyta iš bambukų ir atvira džiunglių patirčiai. Joje vaikai mokomi tausoti gamtą, kurti harmoningus santykius su savimi ir aplinka.
Kai mokslo laikas baigėsi, šeima grįžo į Lietuvą, o pavasarojusi į Balį nusprendė išvykti dar metams. Tuomet atsirado tinklaraštis „Balinėtojai“, ir pora tapo tarsi tiltu tarp Lietuvos ir Balio. Dabar ne tik patys vyksta ten įkrauti vidinių baterijų, bet ir kitiems keliones organizuoja.
„Kai keliauji su šeima, reikia, kad visi kelionėje turėtų ką veikti. Keliaudamas vienas gali ir išvis nevalgyti, o su vaiku taip neišeina. Turi pagalvoti ne tik apie pusryčius, pietus ir vakarienę, bet ir apie sveiką maistą. Bet kai padedi į šalį telefoną, kompiuterį, problemas ir pasineri į atostogų akimirką, vaikas tikrai netrukdo“, – patikino Ieva.
Ornitologas, gamtosaugininkas, keliautojas ir fotografas Marius Karlonas savo patirties kolekciją susirinko Lietuvos miškuose ir pelkėse. Įkūręs paukščių stebėtojų sambūrį „Birding Lithuania“ Marius paukščius rodo ir lietuviams, ir užsieniečiams, kurie atvyksta į mūsų šalį ieškodami ypatingų paukščių rūšių.
Marius užaugo miškų ir pelkių apsuptyje esančiame Didžiojo Raisto kaime Jonavos rajone. Todėl ir gamtos suvokimas atėjo tarsi savaime – juk ne kiekvienas gali džiaugtis angimis savo kieme, jerubėmis, briedžiais, vilkais ir kitais gyvūnais vos keli šimtai metrų nuo namų.
Kartais atrodo, kad paukščiai, o ne žmonės yra geriausi Mariaus draugai. Dar būdamas paauglys jis stačia galva nėrė į ornitologiją. O kad apsaugotum paukščius, privalai puikiai išmanyti ir visą kitą gyvąją gamtą.
„Lietuvoje paukščius stebiu dažniausiai su jaunesnių žmonių grupėmis, todėl žygiai būna aktyvesni, o kartais ir ekstremalūs. Vakarų Europoje itin populiaru išėjus į pensiją daug keliauti, todėl neretas senjoras renkasi paukščių stebėjimą – aktyvų, sveiką ir įdomų keliavimo būdą“, – pasakojo M.Karlonas.
Kokių norų pareiškia paukščių stebėtojai, kai Marius vedasi juos į miškus ir pelkes? Į Lietuvą vieni užsieniečiai atvyksta pamatyti tik vienos paukščių rūšies, kiti nori bendro įspūdžio apie mūsų šalies gamtą ir kultūrą. Bet kartais, net paprašytas parodyti vieną ar kitą retą ir jautrią žmogui paukščių rūšį, Marius keliautojų norų nepildo dėl sparnuočių gerovės.
Nemažai paukščių stebėtojų yra tarsi kolekcininkai, kuriems rūpi tik pamatyti arba išgirsti neregėtą paukščių rūšį, kad galėtų prie pavadinimo padėti varnelę. Gražiausi prisiminimai iš paukščių stebėjimo lieka ne apie rečiausias pamatytas rūšis, bet apie tai, ką žmonės patiria jų ieškodami.
Kokios įrangos reikia norint leistis į stebėjimo žygį? Iš pradžių užtenka žiūronų. Vėliau gelbėja nebrangus, bet didelį priartinimą turintis fotoaparatas, kuriuo galima fotografuoti neaiškius paukščius, o grįžus juos analizuoti. Norint stebėti toliau laukuose ar ežeruose esančius paukščius reikia ir monoklio.
„Bet po daugelio stebėjimo metų supranti, kad kuo toliau, tuo mažiau technika reikalinga, kai įgyji žinių ir patirties, atsiranda kiti įgūdžiai, kurie net iš labai toli, neretai plika akimi, leidžia nustatyti paukščių rūšį ganėtinai tiksliai, vien pažvelgus, kaip paukštis elgiasi ir plasnoja, arba kokiu tonu cyptelėjo krūme“, – pasakojo ornitologas.
Per keliones žmonės labiausiai trokšta patirti gerų emocijų. Tai atskleidė tyrimas, kurį neseniai atliko tarptautinės kelionių parodos „Adventur 2019“ organizatoriai – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Galbūt todėl populiariausios – pažintinės kelionės. Antroji vieta atiteko poilsinėms kelionėms. Kelionės po Lietuvą – irgi mėgstamos. Šeimos arba bendraminčiai į jas dažnai leidžiasi savaitgaliais.
Nuo 2013-ųjų kasmet vykstančios parodos „Adventur“ idėja – padėti žmonėms susikurti atostogų paveikslą pagal savo pomėgius ir finansines galimybes.
„Ir visai nesvarbu, ar tai savaitgalio išvyka į dar neatrastą Lietuvos kampelį, ar ilgai planuotos atostogos į Naująją Zelandiją, Šiaurės Ameriką, Japoniją arba Ramiojo vandenyno salas“, – sakė viena parodos organizatorių, projekto „Adventur 2019“ vadovė Lilijana Dirsienė.
Ji džiaugėsi, kad parodos kūrėjais tampa ir patys dalyviai, kurie lankytojams ruošia ypatingas staigmenas, pramogas, susitikimus, naujus kelionių maršrutus. Parodos dalyvių stenduose planuojamos laimės valandos, per kurias lankytojai sulauks ypatingų nuolaidų ir dovanų.
Parodos renginiams bus atverta nauja erdvė – Fanų zona. Lankytojų čia lauks susitikimai su keliautojais. Čia bus galima išgirsti pasakojimų apie ekstremalias, nuotykių keliones, tolimus žygius pėsčiomis ir neįkainojamų patarimų, kaip keliaujant sutaupyti, kaip savarankiškai pasiruošti tolimoms kelionėms į egzotiškas šalis.
