Pažintį atidėliojo
„Man visada patikdavo individualios kelionės, todėl pažintį su Turkiją sąmoningai atidėliojau daug metų. Kartą teko būti Egipte, kur man nelabai patiko, nes negalėjai ramiai praeiti takeliu, kažkas už rankos stveria kažką siūlydamas, kabinėjasi, mirksi. Maniau, kad Turkijoje bus kažkas panašaus. Norėjau mažiau trukdžių ir daugiau įspūdžių“, – prisipažįsta iki šio pavasario pažinties su šia šalimi vengusi žiniukė.
Prieš vasaros sezoną išvykti į šiltus kraštus mėgstanti žurnalistė paragauti saulės ir atidaryti maudymosi sezoną šįkart pasirinko Turkiją, Antalijos regioną.
„Iki šiol vasarą pasitikdavau Graikijoje, Kipre, Maltoje. O šiemet pagalvojau, kad visai norėčiau į Turkiją. Ir labai džiaugiuosi, kad šioje kelionėje sugriuvo visi mano mitai ir stereotipai. Nes tai, ką aš pamačiau, visiškai skyrėsi nuo to, ką įsivaizdavau. Tai tvarkinga ir graži šalis, turinti turtingą virtuvę ir nuostabią gamtą. Maistui čia skiriamas didžiulis dėmesys. Svajojančius atostogauti Turkijoje turiu perspėti, kad čia prieš vasarą sulieknėti jums tikrai nepavyks“, – juokiasi su šalies kultūra per jos gardžiausius patiekalus pažintį užmezgusi A. Dudurytė.
Kavos ritualo burtai
Žurnalistė sako Turkijoje norėjusi išmokti gaminti tradicinį vietos desertą baklava, sužinoti, kaip gaminamas tikras kebabas ir verdama turkiška kava.
„Man pasisekė savo planą įgyvendinti su kaupu. Mums netgi buvo surengta parodomoji kavos virimo programa. Turkiška kava verdama specialiuose induose, ant karšto jūros smėlio. Patiekiama su pašildytu vandeniu ir anyžiniais saldainiais. Tai yra visas ritualas. Įdomiausia, kad kavos gėrimo ceremonija neatsiejama nuo burtų. Kavos ritualo burtus išbandžiau ir aš”, – įspūdžiais dalinosi A. Dudurytė.
Lietuvei didelį įspūdį paliko ir viešnagė nacionaliniame parke, pažintis su nedidelio Goynuk miestelio mečete, kurioje lankėsi pirmą kartą gyvenime.
„Atrodo, dirbi žiniasklaidoje, viskuo domiesi, bet vis tiek turi susikūrusi stereotipų, kurie neleidžia tau peržengti tam tikro slenksčio. Aš kažkodėl įsivaizduodavau, kad mečetė yra vyrų teritorija ir moterims ten patekti sunku. Tačiau vienos entuziastingos kolegės dėka mes ten buvome įleistos. Aišku, ne pamaldų metu. Ir prižiūrėtojo žmonos skolintais drabužiais aprengtos. Mečetė buvo visiškai tuščia, galėjome ten vaikščioti visiškai vienos. Tai nepaprasto grožio vieta“, – įspūdžiais dalinosi A. Dudurytė.
