Japonų virtuvės skoniai

Japonijos virtuvė pasižymi skoniais išgautais iš sojų pupelių. Vienas būdingiausių derinių šiai virtuvei – sojos padažo ir vyno acto skoniai. Sojos padažas pilamas beveik visur tiek į ramen ir udon makaronus, tiek gaminant gyoza virtinius, įvairius mėsos patiekalus ir kt. Sojos padažas gali būti naudojamas kaip sultinio ir kaip padažo dalis.

Kitas labai ryškus skonis japonų virtuvėje – miso skonis. Miso – tai sojų pasta išgaunama iš specialiai tam fermentuotų sojos pupelių ir kartais iš kitų grūdų (ryžių, miežių ir kt.). Ši sojų pasta daugiausia naudojama išskirtinai Japonijos virtuvei priskiriamai miso sriubai ir patiekalams su miso sultiniu gaminti. Ji pasižymi stipriu sūroku skoniu, tad jos reikia labai nedaug. Miso sriuba – vienas iš tradicinių patiekalų, kurį įprasta valgyti kasdien. Manoma, kad bent 75% visų japonų miso sriubos suvalgo bent kartą per dieną. Į šią sriubą dažniausiai dedami svogūnų laiškai, jūros dumbliai ir tofu, nors yra daugybė kitų variacijų. Miso skonis itin mėgstamas japonų, tad kai kurie netgi valgo gryną – miso pastą kartu su šviežiais agurkais – panašiai kaip mes juos valgome su šviežiu medumi.

Taip pat japonų virtuvėje labai plačiai naudojami ir kiti sojų pupelių produktai: natto, tofu ir sojų daigai. Sojų daigai yra patys pigiausi ir populiariausi iš daržovių, tofu – iš sojų pieno pagamintas produktas, primenantis panyrą ar varškę, tikriausiai geriausiai žinomas sojų gaminys pasaulyje, dėl savo neutralaus skonio dedamas į daugelį japoniškų patiekalų, o taip pat valgomas ir vienas atskirai.

Jei domitės Japonija, tikriausiai esate girdėję apie kitą sojų produktą – natto. Tai fermentuotos sojų pupelės, itin sveikas produktas ir dažnai japonų valgomas vienas ar su ryžiais pusryčiams. Tačiau, jis išsiskiria labai stipriu specifiniu kvapu ir skoniu, kuris daugelį užsieniečių atbaido nuo šio produkto. Sakoma, yra dvi grupės žmonių: mėgstančios ir nemėgstančios natto, tačiau bent kartą gyvenime verta paragauti.

Jei paklaustume, kas labiausiai asocijuojasi su japonų virtuve, tikriausiai daugelio mintyse iškiltų suši suktinukai. Tačiau mums pažįstami suši suktinukai, iš tiesų, yra labiau amerikietiški, nei japoniški. Japonijoje populiariausi vieno kąsnio nigiri suši (jap. nigirizushi), kas yra ant ryžių gumuliuko su trupučiu vasabi uždėtas visiškai šviežios žalios žuvies, jūros gėrybių, daržovių gabalėlis. Kadangi nigiri suši esmė yra šviežut šviežutėlė žuvis, tai taip pat yra ir prabangos prekė, dažniausiai gaminama aukšto lygio suši restoranuose. Japonai jų namuose negamina ir valgo labiau išskirtinėmis progomis. Dabar, žinoma, yra ir didelių suši kavinių tinklų, kuriuose galima paraugauti suši už mažesnes kainas. Šiose kavinėse jau pagamintas suši sukasi konvėjerio juosta ir juos galima pasiimti tiesiai nuo prekystalio, dėl to tai ypač mėgstama vaikų.

Kaip jau minėjome, japonai labai vertina šviežią ir kokybišką maistą, dėl to sašimi – žalios šviežios žuvies ar mėsos gabalėliai dažnai taip pat įtraukiami į japoniškų delikatesų sąrašus ir jie dažnai užsisakomi drauge su suši. Vienas populiaresnių mėsos sašimi yra – basaši, ar kitaip arklienos sašimi.

Neįskaitant ryžių su pagardais, vieni populiariausių kasdienių patiekalų Japonijoje yra įvairių rūšių makaronų sriubos – ramen ir udon. Ramen ir udon makaronai dažniausiai būna patiekiami sojos arba miso skonio sultiniuose, tačiau nesuklyskite, juose yra ir žuvies pėdsakų. Udon makaronai skiriasi nuo ramen tik savo dydžiu, jie kiek storesni. Abi makaronų rūšys gaminamos iš kvietinių miltų, tad iš esmės jie mažai kuo skiriasi nuo itališkos pastos. Tačiau valgymo etiketas labai skiriasi, jeigu pas mus nemandagu čepsėti ar garsiai valgyti, tai japonams įprasta laikant vienoj rankoje dubenėlį ir kitoje lazdeles su jomis garsiai srėbti ramen ir udon makaronus bei užsigerti sultiniu tiesiai iš savo lėkščių. Paklausus, kodėl taip yra, japonai dažnai sako, kad paprasčiausiai šie makaronai skaniausi, kol dar karšti, o srebiant su garsu jie greičiau atvėsta. Taisyklingai valgyti šiuos patiekalus, gali būti didelis išbandymas, tačiau ne vienas japonas linkęs pademonstruoti kaip tai turėtų būti daroma.

Soba yra grikių miltų makaronai. Jie dažniausiai valgomi šalti su specialiu padažu (pagrindas soja), bet taip pat galima gauti yakisoba, kurie yra keptos soba variacija. Šio patiekalo pavadinimas kilo nuo produkto iš kurio jis ir yra gaminamas, tai yra – grikiai, kurie japonų kalba taip pat tariami – soba! Tai vienas iš patiekalų, kuris patiks grikių mėgėjams, o keliaujantiems lietuviams gali priminti Lietuvą.

Šiuolaikinėje Japonijos virtuvėje, kad ir kaip bebūtų keista, populiariausi yra mėsos patiekalai. Yakiniku – kepta grilyje mėsa (kaip mūsų šašlykai), butadon/gyudon – dubenėlis ryžių su kepta kiauliena/jautiena ant viršaus, tonkatsu – džiuvesėliuose apvoliota ir aliejuje kepta mėsa (kaip mūsų karbonadas), karage – gruzdinta, riebaluose kepta (angl. deep fried) vištiena, kare raisu – japoniškas karis, kuris labai skiriasi nuo indiškojo ir yra itin visų mėgiamas. Ir tai dar ne visi mėsos patiekalai kasdien valgomi Japonijoje! Kiekvienas Japonijos regionas taip pat turi ir savo išskirtinius mėsos patiekalus, pavyzdžiui šiaurinėje Hokaido saloje labiausiai rekomenduojamas patiekalas yra – jingisukan ( liet. džingishanas), ant specialios iškiliojo metalo keptuvės ar grilio kepta aviena su daržovėmis. Pavadinimas tikrai kilo nuo Mongolų karžygio vardo, tačiau neturi su juo nieko bendro. O Kobe miestas Hiogo prefektūroje garsėja pačia geriausia pasaulyje jautiena ir gali pasiūlyti išskirtinį kepsnį „steiką“, kurio kaina restoranuose varijuoja nuo 50 iki 150 eurų. Taigi, mėsos mylėtojams Japonija – tikras rojus.

Be jau minėto kepto maisto, negalima nepaminėti itin populiarių ir visur rekomenduojamų japoniškų patiekalų: takoyaki, okonomiyaki, tempura.

Takoyaki – kepti aštuonkojai tešloje, ypač garsūs Osakoje, jie pateikiami su specialiu takkoyaki padažu ir pagardais. Tai vienas iš gatvės maisto pavyzdžių, kurį ypač smagu stebėti gaminamą – japonai juos labai mikliai apvertinėja lazdelėmis specialioje keptuvėje.

Okonomiyaki – tai japoniškas lietinių ar picos variantas. Į okonomiyaki tešlą galima dėti beveik bet ką: daržoves, mėsą, žuvį, sūrį. O patiekiamas jis visada su specialiu okonomiyaki padažu, majonezu ir nori jūros dumblių pabarstukais.

Tempura – traškioje tešloje keptos jūros gėrybės ar daržovės. Tai iš portugalų perimtas ir Japonijoje išpopuliarėjęs patiekalas. Juk japonai garsėja tuo, jog pasiskolina iš kitų kraštų tai, kas skanu ir pritaiko savo skoniui, o galų gale paverčia savo nacionalinės virtuvės dalimi. Nepaisant to japoniškas tempura variantas yra unikalus ir verčia laižytis pirštus. Ją įprasta valgyti su ryžiais, gardinant specialiu padažu.

Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Aziją.