Ankstyvą šiltą rudenį poilsiautojų kurorte niekuomet netrūksta, nors didysis vasarotojų šurmulys tokiu metu jau būna ir nurimęs. Rugsėjis – idealus poilsio metas ramybę ir romantiškus pasivaikščiojimus mėgstantiems žmonėms.
Tokiems poilsiautojams kurortas besibaigiant sezonui kasmet pasiūlo prasmingų kultūrinių renginių. Vienas iš tokių – tradicinė Birutės parko diena, kuria atiduodama duoklė žinomiausiam ir labiausiai turistų lankomam kurorto objektui.
Parkas suteikia vis naujų idėjų
Birutės parko dienai skiriamas pirmasis rudens šeštadienis. Šiemet tai bus rugsėjo 2 – oji diena.
Šios šventės sumanytoja buvusi ilgametė miesto Kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė sakė, kad kasmet Birutės parko diena skiriama kažkokiai temai. „Kurortą įkūrusių grafų Tiškevičių sumanytas parkas prie Birutės kalno yra neatsiejamas nuo pačios Palangos istorijos. Todėl visos temos yra susipynusios su kurortu. Įdomu ir keista Birutės parkas kasmet padiktuoja vis naujas idėjas. Ne veltui 19 amžiaus pabaigoje šį parką sukūręs garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andre yra pasakęs, kad šiame parke už kiekvieno takelio vingio pamatai vis kažką nauja“, – teigė režisierė.
Prieš 11 metų užgimusi Birutės parko dienos tradicija prasidėjo nuo pažinties su pačiu parku. Tą dieną lankytojams buvo pasiūlyta susipažinti su visomis parko teritorijoje esančiomis skulptūromis, jų atsiradimo aplinkybėmis.
Pušys atkeliavo iš miesto sodų
Vėlesniais metais įvyko pažintis su parke augančiomis pušimis – šventės dalyviams reikėjo surasti čia augančias penkias įvairių rūšių pušis. Įvykdžiusių šią užduotį laukė prizai.
Parko pušys, beje, taip pat yra miesto istorijos dalis. Kai grafai Tiškevičiai sumanė čia statyti savo dvarą su parku, šioje vietoje augo šventu vadinamas Birutės miškas, kuriame dominavo pušys. Architektas sumanė čia iškirsti daugumą lapuočių medžių, kad atsivertų pušų grožis. Medžius kirsti medpjoviai buvo samdomi iš kitur, nes vietiniai gyventojai mosuoti kirviais šventame miške nedrįso. Vėliau gerokai išretintą mišką E. F. Andre papildė egzotiniais medžiais.
Originali parko augalija itin nukentėjo per 1967 metų uraganą. Tuomet vėtra parke išguldė per pusantro tūkstančio medžių. Parko augalijos atsodinimui buvo naudojamos jaunos pušelės, kurių sąskaita užmiestyje plėtėsi kolektyviniai sodai.
Tuometėmis priemonėmis pušys buvo raunamos su šaknimis ir persodinamos parke. Šitaip per dvejus metus čia buvo pasodinta apie 5 tūkst. pušų.
Literatūros klasikų mėgta vieta
Vienais metais parko diena buvo skirta literatūriniams pasivaikščiojimams.
Tarpukariu vasaroti Palangoje buvo kiekvieno Lietuvos inteligento garbės reikalas. Visi vasarotojai, tarp kurių buvo ir nemažai mūsų literatūros klasikų, kasdien vaikštinėdavo parke ir čia turėjo susiradę savo mėgiamas vieteles.
Iš atsiminimų yra žinoma Maironio pamėgto suolelio vieta. S. Nėris užkopdavo į Birutės kalną. Po parką vaikštinėjo Vaižgantas.
Aplankyti lietuvių literatūros klasikų vietas skambant jų sukurtai poezijai ir ištraukoms iš jų kūrinių buvo įstabus tos šventės dalyvių potyris.
Prieš dvejus metus Birutės parko diena buvo skirta senajai fotografijai ir jos atstovei – žinomiausiai to laikmečio Palangos fotografei Paulinai Mongirdaitei. Tą kartą visos parko instaliacijos buvo susijusios su fotografija.
Šventė skirta parko architektui
Šiemet Birutės parkas švenčia 120 metų jubiliejų, todėl tradicinė diena skirta šios erdvės sukūrėjui architektui E. F. Andre.
Prie įėjimo į parką esančio prancūzų architektui skirto paminklo bus atidaryta iš menininkų floristų sukurtų gėlių bei natūralių gamtinių medžiagų instaliacijų sukurta Birutės parko istorijos alėja.
Šventės dalyviai apsilankys buvusiuose Tiškevičių dvaro rūmuose ir susipažins su parko įkūrėjų tuomete buitimi. Kaip ir praėjusio amžiaus pradžioje, parko rotondoje gros pučiamųjų orkestras.
Tą dieną parko lankytojai turės progos dalyvauti teatralizuotoje ekskursijoje, kurioje apie istorinį parką bus galima sužinoti daug įdomaus.
Šventės režisierė A. Latonienė tikisi, kad Birutės parko dieną čia ateis net tik palangiškiai, bet ir visi tą dieną į kurortą atvykę svečiai. „Jubiliejaus proga savo apsilankymu pagerbti Lietuvos pajūryje esantį vieną iš įspūdingiausių E. F. Andre sukurtų Europos parkų yra kiekvieno lietuvio pareiga“, – įsitikinusi parko dienos šventės sumanytoja.
