Kaip keliauti po Kampanijos sostine vadinamą Neapolį tam, kad susirinktumėte kuo daugiau autentiškų patirčių, pasakoja 15 metų Italijoje, netoli Neapolio esančiame Sorento mieste, gyvenanti ir italų kelionių agentūroje „Gartour“ dirbanti Rūta Agnė Misevičiūtė.
Kada geriausia vykti į Neapolį?
Neapolyje, kur žiemos švelnios, o vasaros – karštos, yra du ryškūs sezonai.
“Tačiau tinkamiausias laikas apsilankyti šiame mieste yra rugsėjo–spalio mėnesiai, kai karščiai jau nuslūgę ir prasideda pats turizmo įkarštis, – sakė Roberta Vološinaitė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Mokymų centro vadovė. – Kitas kelionėms į Neapolį parankus metas – nuo balandžio vidurio iki birželio pabaigos. Pavasarį būna ne tik kiek vėsiau, bet ir mažiau turistų. Be to, tuo metu žydi įvairūs vaismedžiai, vaiskrūmiai ir kiti mums nematyti augalai.“
Kokias miesto vietas aplankyti?
„Poilsiautojams iš Lietuvos būdingas smalsumas, net pasirinkę poilsinę kelionę jie nori pamatyti ką nors nauja, todėl Neapolis mums – tobula kryptis, kuri leidžia suderinti poilsį paplūdimyje ir pažinimą“, – sakė R. Vološinaitė.
Neapolio senamiestis laikomas didžiausiu Europoje ir yra įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
„Pažintį su Neapolio senamiesčiu reikėtų pradėti nuo miesto globėjo Šv. Januarijaus katedros. Užsukite į Kalėdų gatvę (Via San Gregorio Armeno), garsėjančią parduotuvėlėmis, kuriose ištisus metus prekiaujama prakartėlėmis ir kitais kalėdiniais atributais. Spalvingumu ir triukšmingumu išsiskiria Spaccanapoli gatvė – ji įdomi ir tuo, jog dalija Neapolio miestą į dvi dalis. Iš jos keliaukite į Šv. Severo koplyčią, kurioje saugomas žymaus XVIII a. neapoliečių skulptoriaus Giuseppe Sanmartino šedevras – „Kristus šyde“ (Cristo Velato). Šydu apgaubtą mirusį Kristų vaizduojanti skulptūra iki šiol yra mįslė skulptūros gerbėjams, kurie neranda paaiškinimo, kaip autoriui pavyko išgauti tokį ploną šydą iš marmuro“, – pasakojo R. A. Misevičiūtė.
Daugybės bažnyčių ir bažnytėlių pilnos Neapolio senamiesčio gatvelės nuveda iki didžiulės, miesto centre esančios Plebiscitų aikštės. Joje vis dar stovi ir didingus valdovų laikus mena daugiau kaip 400 metų istoriją skaičiuojantys Karališkieji rūmai, o šalia jų – San Francesco di Paolo bažnyčia, kurios vizitinė kortelė – elegantiškos, Senovės Graikijos architektūrai būdingos dorėninės kolonos.
Kur geriausi paplūdimiai?
„Pats Neapolis yra didelis uostamiestis, todėl jei planuojate apsistoti Kampanijos regione ilgėliau ar ieškote paplūdimio poilsio, rekomenduočiau netoliese esančius kurortus, kurių čia gausu, – kalbėjo italų agentūros atstovė. – Netoli Neapolio galima rasti plačių balto smėlio paplūdimių, nors yra ir juodų – vulkaninės kilmės.“
Paplūdimio pramogas ir pažinimą suderinsite viename romantiškiausių, mitais apipintų Italijos kurortų – Sorente. Pasakojama, kad būtent prie Sorento klastingosios sirenos savo dainomis mėgino suvilioti mitinį graikų herojų Odisėją.
Žavingais vaizdais garsėja Amalfio pakrantė, nusėta jaukių pajūrio miestelių, o ant uolų pakibę prabangios rezidencijos. Pastarąsias poilsiui renkasi ne viena pasaulio garsenybė, tad nenustebkite gatvėje išvydę porelę, labai panašią į, pvz., Angeliną Jolie ir Bradą Pitą, – jie yra ilsėjęsi Amalfyje.
Amalfio pakrante, pakibusia ant uolos virš jūros, vingiuoja pasaulyje vienas vaizdingiausių serpantinų.
„Besirūpinantiems savimi privalu apsilankyti didžiausioje Neapolio įlankos saloje – Iskijoje. Joje yra net 70 karštųjų vulkaninės kilmės versmių, todėl keliautojai iš viso pasaulio čia plūsta ne tik pasimėgauti 33 km ilgio paplūdimio teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatos“, – sakė Rūta.
Ką aplankyti gamtos mėgėjams?
Per daugelio Neapolio namų langus matosi galingas Vezuvijaus ugnikalnis, kurio papėdėje išsidėsčiusios dvi garsios archeologinės vietovės – Pompėja ir Herkulaniumas. Šie dar 79 m. per Vezuvijaus išsiveržimą palaidoti miestai – mūsų dienomis vieni lankomiausių turistinių objektų. Ugnikalnis tebėra aktyvus, tad norintys pažvelgti į jo „nasrus“ gali saugiu atstumu pakilti iki viršūnės, iš kur veržiasi karštos vulkaninių dujų srovės.
Beje, tas pats kadaise kraštą nuskriaudęs Vezuvijus apdovanojo vietinius gyventojus itin derlingu dirvožemiu, o Nacionaliniame Vezuvijaus gamtos rezervate gausu žalumos ir gyvūnijos.
„Sklando sakalai, pasitaiko erelių, yra triušių, driežų ir lapių. Ugnikalnio šlaitai apaugę beržais, pušaitėmis, ryškiai geltonais prožirniais ir kerpėmis“, – vardijo R. A. Misevičiūtė.
Pėsčiomis ar važiuoti?
Neapolis – vienas didžiausių Italijos miestų, jis labai chaotiškas, o eismo sąlygos jame – gana sudėtingos.
“Neapolyje nerekomenduočiau nuomotis nei automobilio, nei motorolerio ar kitų transporto priemonių. Geriau miestą apeiti arba pėsčiomis, o esant reikalui, pasikliauti profesionaliais vietos vairuotojais“, – patarė R. A. Misevičiūtė.
„Beje, Neapolio gyventojai – tai pati tikriausia atominė bomba, nepakartojamas genų mišinys: graikai, romėnai, saracėnai, vokiečiai, prancūzai, ispanai... Ugningas temperamentas, atviras suktumas ir nuginkluojantis atvirumas. Lietuviai žymiai uždaresni, tačiau daug nuoširdesni“, – tautiečius ir vietos gyventojus lygino už italo ištekėjusi lietuvė.
Kuo išskirtinė tradicinė virtuvė?
Pasak R. A. Misevičiūtės, Neapolio virtuvė – tai nedidelių piniginių sąnaudų reikalaujantis sveiko maisto šaltinis: „Būdingas Viduržemio jūros racionas, kuomet valgoma daug čia pat jūroje sugautos žuvies ir kitų jūros gėrybių, taip pat sezoninių vietoje augančių ir nokstančių vaisių bei daržovių.“
Beje, neapoliečiai vartoja išskirtinai daug duonos, makaronų bei pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, o mėsa ir gyvulinės kilmės riebalai nėra populiarūs.
Kur pavalgyti?
Neapolyje gausu restoranų, tačiau netoliese jau daug metų gyvenanti lietuvė pataria pasikliauti klasika – restoranu „Bersagliera ar Zi’Teresa“. Nepolietiškos picos rekomenduoja paragauti restorane „Da Michele“ arba picerijoje „Brandi“.
„Sorento mieste gardžiai pavalgysite restoranuose „Zi’Ntonio“ ir „La Basilica“, galinčiais pasigirti geru kokybės ir kainos santykiu. Siūlyčiau apsilankyti ir žvejų kaimelyje Marina Grande, kur ant jūros kranto įsikūrusioje užeigoje „O’Puledrone“, grožėdamiesi Vezuvijumi, paragausite šviežios žuvies“, – kalbėjo R. A. Misevičiūtė.
Kokių lauktuvių parvežti artimiesiems?
Tiks vietinis pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, mocarelos sūris ar iš labai prisirpusių vynuogių, vešinčių Vezuvijaus ugnikalnio šlaituose, gaminamas vynas – „Lacrima Cristi del Vesuvio“. Neprašausite pro šalį iš Italijos parsivežę kavos.
„Iš vyro gimtinės Sorento artimiesiems visada parvežu tradicinio citrinų likerio ir sorentietiškų rankų darbo suvenyrų – medinių mozaikų“, – sakė „Gartour“ agentė.
Taip pat verta atsivežti citrinų, apelsinų esencijų kepiniams ir kitiems desertams. Sakoma, kad kai Italijoje viena šeimininkė citrinų pyragą kepa pirmame namo aukšte, iš kvapo apie tai sužino ir ketvirtame aukšte gyvenančios kaimynės.
