1. Pablo Picasso pėdsakai. Prie Katedros aikštės įsikūrę architektų namai (plaza Nova nr. 5) slepia lobį. Pakelkite galvą ir išvysite kubizmo genijaus išraižytus piešinius ant pastato fasado. Tai nuostabi P.Picaso dovana Barselonai, 1960-tais metais pagal dailininko piešinius išraižyta norvegų skulptoriaus Carlo Nesjaro. Milžinų, Vaikų ir Vėliavos – šie trys fasadai jau tapo Barselonos simboliu. Prieš pusę amžiaus vietinė spauda buvo smarkiai sukritikavusi P.Picaso už tokį „primityvų“ meną. Kubizmo tėvas piešiniuose ant fasado naudojo paprastų linijų braižymo ant smėlio techniką. Skirtumas tas, jog vietoj smėlio čia buvo panaudotas cementas.
2. Santa Katerinos turgus (Mercat de Santa Caterina). Turgus, įsikūręs buvusiame vienuolyne, stulbina tuos, kurie turi progą pažvelgti į Barseloną iš paukščio skrydžio. Turgų dengia banguotas ryškių spalvų stogas, 2005-tais metais sukurtas architektų Enrico Miralleso ir Benedetta Tagliabue, užimantis ištisą senamiesčio bloką. Moderniu architektūriniu šedevru galėsite pasigrožėti iš netoliese esančios Katedros bokštų.
3. Botero katinas. Milžiniškas, diaboliškas kolumbijiečio skulptoriaus Fernando Botero katinas Ravalio kvartale (Rambla del Raval) – dar vienas Barselonos simbolis. Pasak meno žinovų, Ravalio katinas – tai Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ katino šypsenos įsikūnijimas. Šio milžiniško katino brolis – gigantiškas arklys – pasitinka ir išlydi keliauninkus Barselonos oro uoste.
4. Carmelitas (carrer del Doctor Dou nr. 1). Ne architektūrinis, o gastronominis paminklas. Buvusiame karmelitų vienuolyne įsikūręs puikus ispaniškų „tapų“ baras – restoranas. Žymaus Barselonos virtuvės šefo Xaviero Pellicero sukurtas meniu – ekologiški produktai iš apylinkės valstiečių – garantuoja puikią maisto kokybę. Švieži ir kūrybingi patiekalai bei modernus, elegantiškas baro dizainas. Rekomenduoju paragauti skrudintos duonos su foie gras (riebios žąsų kepenys) bei figų džemu, lašišos karpačio bei modernios andalūzietiško „salmorejo“ (šaltos trintų pomidorų, duonos ir aliejaus sriubos) versijos su burokėliais. Prie tapų – specialiai „Carmelitas“ gaminamas vermutas, kurį galite palengvinti saldžiu gazuotu vandeniu iš antikvarinio sifono.
5. Pilietinio karo bunkeris 307 (carrer Nou de la Rambla 175). 400 metrų tunelio primena negailestingą Barselonos miesto bombardavimą pilietinio karo metu. Po žeme Poble Sec kvartalo gyventojai iškasė ir sukūrė ištisą miestą – su kambariais, tualetais, slaugos sale, vaikų darželiu ir t.t. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių bunkerių Barselonos mieste, dabar priklausantis Barselonos miesto istorijos muziejui.
6. Mėlynas tramvajus (Av. Tibidabo). Romantiškiausia Barselonos viešojo transporto priemonė užkels jus į Tibidabo kalną. Tai vienintelis, istorinis Barselonos tramvajus, išlikęs iš visų XX a. pradžioje mieste veikusių tramvajaus linijų.
7. Mirablau baras (plaça Doctor Andreu). Mėlynasis tramvajus jus užkels į Mirablau barą, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys Barselonos vaizdai. Ryte galite prie kavos paganyti žvilgsnį jūros mėlynėje, o vakare stebėti Barselonos miesto šviesas ir pasitikti saulėlydį. Bare ligi 6-tos valandos ryto veikia diskoteka.
8. Daužtų ąsočių siena (Plaça Margarida Xirgu). Modernaus katalonų dailininko ir scenografo Frederic Amat kūrinys, dengiantis visą šokio teatro Mercat de Flors sieną teatro mieste (Ciutat del teatre). Atkreipkite dėmesį, kaip 1500 keramikinių daužtų, apglamžytų ir net apkandžiotų ąsočių atsispindi greta esančiame stikliniame Teatro instituto fasade.
9. Miquelo Barcelo kupolas (Plaça Margarida Xirgu). Tame pačiame Mercat de Flors teatre aplankykite dar vienos Katalonijos abstraktaus meno žvaigždės Miquelo Barcelo sukurtą kupolą. Juo grožėtis tekstas gerokai užvertus galvą.
10. Joano Miro pėdsakai. Trys garsiojo katalonų dailininko kūriniai, pasitinkantys Barselonos svečius, atvykstančius į miestą oru, jūra ir žeme. Ieškokite ryškių J.Miro spalvų Barselonos oro uosto sienose, gatvės mozaikos Rambloje, bei skulptūros „Moteris ir paukštis“ Gran Via alėjoje.
