Partenonas – tai statinys, nuo pat jo atradimo 17-ojo amžiaus pabaigoje tapęs tikru meniniu įkvėpimu Vakarams. Pasaulyje jis laikomas tobulu architektūros pavyzdžiu, o Graikija jo dėka dabar vadinama senojo pasaulio civilizacijos lopšiu.
Daugybė didžių pasaulio menininkų ir architektų atkeliavo čia, norėdami pamatyti ir pagerbti šį statinį.
Partenonas pastatytas maždaug 430 m. Pr. Kr. didžio Atėnų lyderio Periklio. Jame buvo įkurdinta milžiniška miestą saugančios deivės Atėnės statula. O gražiame, tačiau pažeidžiamame marmure matyti nuostabūs sudėtingi raižiniai.
Žlugus senovės Graikijos civilizacijai, Partenonas buvo apleistas. Vėliau, 17-ame amžiuje, jis nukentėjo nuo netikėto puolimo iš Venecijos. Nors liko tik griuvėsiai, jis vis tiek įkvėpė šiuolaikinį pasaulį.
Partenonas pakeitė senąją Atėnės šventyklą, vadinamą Senuoju Partenonu, sugriautą persams užėmus Atėnus 480 m. Pr. Kr. Dar Partenonas kurį laiką buvo naudojamas kaip Atėnų imperijos iždas. 6-ame amžiuje paverstas Krikščionių bažnyčia, skirta Mergelei Marijai. Tuomet, apie 1460-uosius, įsiveržus Osmanams, jo paskirtis vėl pakeista – šį kartą jis tapo mečete.
1806-aisiais, septintasis Elgino grafas išgabeno keletą išlikusių skulptūrų, dabar vadinamų Elgino marmuru.
Restauravimas tęsiasi jau gerus dvidešimt penkerius metus, ironiška, tačiau vis dar taisoma tai, kas buvo restauruojama 1920-aisiais, ir panašu, jog šis darbas tęsis dar ne vienerius metus.
Kai kurie mano, jog restauracija nuėjo per toli. Juk vis dėlto, daugybė žmonių buvo įkvėpti būtent prarastos civilizacijos griuvėsių.
