Jau senovės laikais Luksoras buvo daugybę turistų pritraukiantis miestas. Net iš Romos ir Antikinės Graikijos čia keliaudavo žmonės, norintys pasigrožėti šalia esančiomis kapavietėmis ir paminklais.
Jie keliaudavo palei Nilą, norėdami aplankytų vietą, žinomą kaip įspūdingiausias pasaulio muziejus po atviru dangumi.
Šis stebuklas kilęs iš tų laikų, kuomet Luksoras buvo laikomas Senovės Egipto dvasine sostine.
Ji buvo ištekėjusi už galingojo faraono Ramzio II ir laikoma viena gražiausių moterų žmonijos istorijoje.
Šiame akmenyje vaizduojama pati Karalienė Nefertarė. Nuostabus raižinys, tačiau jos veido jau nematyti.
Taigi, norėdami sužinoti, kaip ji atrodė, turime aplankyti jos kapo rūsį.
Nefertarė buvo palaidota Karalienių slėnyje.
Jos vardas reiškia „gražioji draugė“, ir net po trijų tūkstančių metų ji vis dar įkvepia.
Nefertarės kapas uždarytas nuo visuomenės. Tačiau jo viduje galima pamatyti vienus geriausiai išsilaikiusių sienų piešinių, rastų Egipte.
Šie piešiniai pasakoja apie Nefertarės kelionę po mirties, pirmiausia į požemių pasaulį, o tuomet į atgimimą.
Gražus veidas, ramus net ir mirties akivaizdoje.
Nuostabios spalvos, lyg nutapyta visai neseniai. Figūros, nupieštos tų laikų stiliumi, su profiliu pasuktu veidu.
Giliau kapo rūsyje vaizduojamas Anubis, dievas su šakalo galva, sielų sergėtojas.
Nefertarė turi praeiti pro grėsmingus sargus, saugančius vartus į požemių karalystę.
Čia deivė Izidė siūlo Nefertarei ankhą – amžinojo gyvenimo simbolį.
Jį priėmusi karalienė atgims ir pateks į rojų. Žiūrėdama viršun, matys visatos žvaigždes. Rojų, kur ji tikėjosi sugrįžti.
Nefertarės kapas suteikia mums galimybę pažvelgti į nuostabius senovės egiptiečių meno kūrinius ir įsigilinti į jų tikėjimą.
