2009-ųjų sausio 3 dieną pasaulį išvydo blokų grandinės technologijomis paremta pirmoji virtuali valiuta – bitkoinas. Pagal kūrėjų nustatytą programą jų gali būti ne daugiau kaip 21 mln., kad valiuta būtų atspari infliacijai.
Šiuo metu apyvartoje jau yra 19,78 mln. bitkoinų, o likusieji turėtų būti „iškasti“ maždaug iki 2041 metų.
Tačiau kas yra S.Nakamoto slapyvardžiu prisistatęs bitkoino kūrėjas, iki šiol neaišku. Nors būtent jam turėtų priklausyti apie 1,1 mln. pirmųjų bitkoinų.
Tad šio žmogaus turtas dabar siektų mažiausiai 70 mlrd. dolerių. Juolab kad šią savaitę bitkoinas pabrango iki rekordinės žymos – 75 tūkst. dolerių.
Įrodymų nesulaukė
Prieš porą savaičių Jungtinės Karalystės žiniasklaidos atstovai sulaukė kvietimų į renginį, kuriame turėjo pasirodyti pats S.Nakamoto.
Tiesa, organizatoriai nesikuklino: už patekimą į klubą, kuriame vyko susitikimas, pareikalauta po 100 svarų, už teisę klausinėti – dar 50 svarų, o už išskirtinį interviu – 500 svarų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai kas nors prisistato S.Nakamoto vardu, todėl į tokius atvejus žvelgiama vis skeptiškiau.
Nekokį įspūdį britams paliko ir pastarasis renginys, kuriame bitkoino kūrėju buvo įvardytas barzdotas vyras – Stephenas Mollahas.
„Aš esu čia, kad praneščiau, jog esu S.Nakamoto ir sukūriau bitkoiną, paremtą blokų grandinės technologija“, – paskelbė jis.
Maždaug po valandos klausimus uždavinėję žurnalistai akivaizdžiai suirzo: vyras nepateikė jokių įrodymų, nors žarstė pažadus tai padarysiąs.
Pažadėjo netgi „atrakinti“ virtualioje piniginėje saugomus pirmuosius neva jam priklausančius bitkoinus, nes tai gali padaryti tik savininkas. Tik kažkodėl to nepadarė.
Tačiau bent šiokią tokią sumą šio renginio organizatoriai susižėrė.
Tampėsi po teismus
Akivaizdu, kad bandymai dar sykį surasti tikrąjį S.Nakamoto vėl baigėsi nesėkme. O tokių būta jau ne vienos.
Žurnalas „Newsweek“ 2014 metais paskelbė, kad bitkoiną sukūrė Kalifornijoje gyvenantis japonų kilmės amerikietis Dorianas Nakamoto.
Bet pats vyras dievagojosi, kad jis nėra Satoshi, todėl sensacija greitai subliūško.
Po metų paskelbtas dar vienas pretendentas – Australijos kompiuterijos mokslininkas Craigas Wrightas.
Jis dėmesio centre išliko kur kas ilgiau. Mat australas, iš pradžių neigęs esąs S.Nakamoto, vėliau ėmė tvirtinti atvirkščiai.
Tuomet kilo įnirtingi ginčai su buvusio partnerio bendrovėje „W & K Information Defence Research“ Davido Kleimano šeima.
2013-aisiais mirusio verslininko sesuo Ira Kleiman kreipėsi į teismą tvirtindama, kad po S.Nakamoto vardu slėpėsi ne vienas asmuo, o abu partneriai.
Todėl buvo reikalaujama pirmuosius 1,1 mln. bitkoinų padalyti po lygiai. Tiksliau, ne pačius bitkoinus, nes jų dar niekas nėra „atrakinęs“, bet teises į juos.
Teisėjams pateiktuose laiškuose C.Wrightas vadino D.Kleimaną partneriu iki pat jo mirties.
Tačiau Craigas posėdžių metu padarė didesnį įspūdį tiksliai išaiškinęs, kaip veikia blokų grandinės ir bitkoinai, papasakojęs apie jų „kasimą“, transakcijas, saugumo kodus ir pan.
Todėl 2021-aisiais Majamio teismas nusprendė, kad visos teisės į pirmuosius bitkoinus priklauso C.Wrightui.
Tačiau tuo teisiniai procesai nesibaigė.
Jie truko iki šių metų pavasario, kai Londono aukščiausiasis teismas, nurodęs, jog australas nesugebėjo pateikti pakankamai įrodymų, nusprendė, kad ne jis yra bitkoino išradėjas.
Mini net E.Muską
Vienas aeronautikos kompanijos „SpaceX“ darbuotojų paskleidė gandą, kad bitkoiną galėjo sukurti šios įmonės įkūrėjas multimilijardierius Elonas Muskas.
Nebūtų nieko nuostabaus, nes šis verslininkas yra aktyvus kriptovaliutų propaguotojas, jo valdomos kompanijos buvo nemažai investavusios į virtualų turtą.
Tačiau pats E.Muskas tokius spėjimus paneigė, tad belieka juo pasitikėti.
Ar iš tiesų labai svarbu sužinoti, kas yra S.Nakamoto? Bent jau skaidrumo atžvilgiu tai tikrai.
Juk kriptovaliutų bendra vertė šiuo metu siekia beveik 2,47 trilijono dolerių (galima palyginti, kad „Google“ kompanija vertinama vos daugiau nei 2 trln. dolerių), o bitkoinas užima beveik 60 proc. šios rinkos.
Todėl atrodo sunkiai įsivaizduojama, kad žmonės nežino, kas valdo didelę dalį šios virtualios imperijos.
Galbūt bitkoino kūrėjas turi priežasčių tylėti. Jei jo asmenybė būtų atskleista, lauktų kruopštūs paties asmens ir jo finansų patikrinimai.
Kompanijos HBO sukurtame dokumentiniame filme kaip Satoshi buvo įvardytas kriptovaliutų ekspertas iš Kanados Peteris Toddas.
Tačiau jis pats neigė esantis bitkoino krikštatėvis ir pripažino dabar besibaiminantis dėl savo saugumo.
Anonimiškumas būtinas?
Kriptovaliutų ekspertai kaip tik džiaugiasi, kad bitkoino išradėjo paslaptis nėra atskleista.
„Niekas nežino, kas yra Satoshi, ir tai yra gerai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė vienas šios srities autoritetų Adamas Backas.
Beje, jis kartais irgi minimas kaip galimas S.Nakamoto.
Tinklalaidžių apie virtualias valiutas kūrėja Natalie Brunell įsitikinusi, kad išradėjo anonimiškumas netgi yra būtinas.
„Slėpdamas savo tapatybę Satoshi užtikrino, kad bitkoinų sektoriuje nebus vieno lyderio ar centrinės figūros, kuri darytų įtaką.
Tai leidžia žmonėms pasitikėti ne atskiru asmeniu ar įmone, bet bitkoinais kaip sistema“, – tvirtino ji.
Tuo metu Sasekso (Jungtinė Karalystė) universiteto finansų profesorė Carol Alexander, nagrinėjanti virtualių valiutų pasaulį, yra priešingos nuomonės.
Anot jos, nuolatinis triukšmas dėl tikrojo S.Nakamoto vardo atitraukia dėmesį nuo kur kas svarbesnio klausimo – kaip kriptovaliutos gali pakeisti ekonominę sistemą.
Vis dėlto akivaizdu, kad Satoshi paieškos tęsis. Ir visai tikėtina, kad jos nebus sėkmingos. (BBC, LR)
Išbraukė pusę virtualių valiutų keityklų
Šią savaitę Registrų centras paskelbė, kad iš virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašo išbraukta daugiau kaip 300 įmonių.
Tai padaryta vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nurodymu.
Tvirtinama, kad maždaug 340 įmonių nesilaikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyto reikalavimo nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 tūkst. eurų dydžio nuosavą kapitalą arba laiku nepateikė šio reikalavimo vykdymo įrodymų FNTT.
Būtent tokiam skaičiui įmonių Registrų centras panaikino žymas apie jų vykdomą virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, taip pat išbraukė šiuos juridinius asmenis iš viešai skelbiamo šių įmonių sąrašo.
Nuo praėjusių metų pradžios Registrų centro interneto svetainėje skelbiamas viešas virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą Lietuvoje vykdančių juridinių asmenų sąrašas.
Registrų centro duomenimis, iki šiol šiame sąraše buvo per 600 bendrovių, o šiuo metu jame likę apie 300 įmonių.
75
Tiek tūkstančių dolerių šią savaitę kainavo vienas bitkoinas.
