Nejauki kapavietė
D. Švobienė sako, kad nepaisant visų techninių dalykų, labai svarbu, kad kapavietėje artimiesiems būtų jauku būti. Čia atvykstame tam, kad pabūtume su artimu žmogumi, o ne kad vargtume tvarkydami kapą, o tada greitai išbėgtume, nes reikia aplankyti ir kitas kapines. Dažnai tą šaltumo jausmą, atvykus į kapines, sukuria netinkamai pasirinktas kapavietės įrengimas.
„Mano darbas yra kiekvienam klientui pasiūlyti sprendimą, kad kapavietės tvarkymas būtų ne techninis darbas, bet iš tiesų įprasmintų žmogaus atminimą. Kai pasirenkami standartiniai sprendimai, rezultatas toks, kad atvykus į kapus, jie atrodo šalti, neprimena čia palaidotų žmonių. Pavyzdžiui, vienaip jautiesi, kai stovi prie didžiulio akmens, ir kitaip, jeigu kapavietę puošia iš granito pagamintas knygos formos paminklas, jeigu tavo artimas žmogus mėgo skaityti, o gal net rašyti. Tokie paprasti sprendimai paverčia kapavietę jaukesne ir labiau atspindinčią mums brangų žmogų. Todėl joje norisi ilgiau pabūti, pabendrauti mintyse su čia palaidotu žmogumi, pasimelsti, o ne tik susitvarkyti ir išvažiuoti“, – sako D. Švobienė.
Netinkamos dekoracijos
Kaip vieną svarbiausių priežasčių, kodėl kapinėse tenka sugaišti daug laiko dirbant, D. Švobienė įvardija netinkamai pasirinktas dekoracijas. „Dažnai pastebiu, kai po lapkričio švenčių ar kitu metu, kai minimos mirties metinės, kapas paliekamas nukrautas daugybės plastikinių žvakučių. Gal tą akimirką, kai liepsnelės degė, atrodė gražu, bet vėliau tos žvakės ant kapavietės labiau atrodo kaip šiukšlės. Be to, degdamos pigios žvakės, gadina paminklą. Ypač, kai statomos ant plokštėmis dengtų kapų. Todėl aš patariu vengti tokių dekoracijų ir geriau rinktis vieną žvakelę, kurios tikrai užtenka. Man pačiai labiausiai patinka vaizdas, kai ant kapavietės dega viena graži žvakelė, nes taip yra tvarkingiau ir estetiškiau. O atvykus kitą kartą, nereikia vargti ir rinkti čia paliktų žvakių. Tai ne tik tampa darbu, tai netgi nėra tvaru“, – sako D. Švobienė.
Neprižiūrimi augalai
Dažnai kapų tvarkymas tampa sudėtingu darbu tuomet, kai kiekvieną kartą atvykus reikia prižiūrėti augančius augalus, atnaujinti juos ir sodinti. D. Švobienė sako, kad žmonės, kurie nori kapavietėje daugiau laiko skirti maldai, dažniausiai atsisako gyvų gėlių ant kapo: „Man atrodo, kad ši tendencija, kuomet kapas būtinai apželdininamas, jau eina į praeitį. Vis daugiau žmonių palieka arba nedidelę erdvę kelioms gėlėms, arba renkasi specialias vazas. Pavyzdžiui, kapavietės dengimas granito plokštėmis, leidžia visiškai pamiršti gėlių sodinimo darbus ir skirti daugiau laiko pabuvimui mintyse su žmogumi. Tokiu atveju plokštėje arba paliekama nedidelė erdvė gėlei pasodinti, arba pasirenkamos specialios granitinės vazos, kuriose galima merkti arba sodinti gėles. Taip išlaikomas estetinis vaizdas, o atvykus aplankyti kapų, nebereikia vargti su gėlių tvarkymu ir sodinimu.“
Netinkamas valymas
Vienas svarbiausių darbų, atvykus į kapavietę, yra paminklo, plokščių valymas. „Vienuolių akmenys“ specialistė sako, kad šio darbo galima išvengti tinkamai valant paminklus arba pasirinkus kokybiškus akmenis: „Labai dažnai padaroma klaida, kai paminklas valomas agresyviomis cheminėmis medžiagomis, kurios paveikia paminklą. Taip pat mažai žmonių žino, kad vietoj agresyvios chemijos, reikėtų naudoti specialius impregnantus, kurie užtikrins paminklo apsaugą nuo drėgmės. Naudojant netinkamas priemones, paminklas tampa nebe toks atsparus drėgmei, o taip nutikus, kiekvieną kartą paminklą teks valyti ir ne visuomet sėkmingai.
Norint to išvengti, siūlau rinktis granito akmenį, kuris yra atsparus drėgmei. Jo nereikia prižiūrėti, nes jį pakanka nuplauti vandeniu. Jis daug metų išlaiko savo spalvą ir išvaizdą, todėl toks akmuo užtikrins, kad atvykus į kapavietę, galėsite būti maldoje, o ne dirbti valymo darbus.“
Skaldelių ir akmenukų naudojimas
Kapų lankymas sunkiu darbu tampa ir tiems žmonėms, kurie pasirinko kapavietėse naudoti skaldas ar akmenukus. D. Švobienė sako, kad tai – didelė klaida, kuri sukuria daug problemų ir pakeičia kapavietės vaizdą. „Turbūt mažai kapaviečių, kuriose neauga medžiai ar kiti augalai. Jų lapai, spygliai, kaip ir kitos šiukšlės, krenta ant kapų ir tie kapai, kurie dengti skaldele ar akmenimis, nebeatrodo estetiškai. Atima daug laiko kiekvieną kartą rinkti iš kapo šapelius, spygliukus ir šakeles. Viską išrinkti, nežinau, ar įmanoma. Be to, skaldeles ir akmenukus reikia reguliariai plauti, atnaujinti. Todėl aš siūlau vengti šio sprendimo, nes jis paverčia kapų lankymą darbu, o ne buvimu su artimu žmogumi“, – pataria D. Švobienė.
Skubėjimas
Nors ruduo yra laikas, kai daugelis ima tvarkyti kapavietes, D. Švobienė sako, kad skubėti tik tam, kad spėtumėte kažkokiai progai, nereikia. Ypač, jeigu planuojamas kapavietės įrengimas ar kapitalinis kapų tvarkymas atnaujinant kapavietę. Kai žmonės skuba, dažniausiai padaro klaidą išsirinkdami sprendimus ar paminklą, kuris neatspindi išėjusio žmogaus.
„Pavyzdžiui, klientas ateina ir sako, kad jam reikia skubiai sutvarkyti kapavietę iki lapkričio švenčių, o paklausus, kokio paminklo norėtų, jis pasimeta, nes nežino. Todėl visuomet sakau, kad labai skubėti nereikia. Geriau skirti laiko rasti paminklo idėją, kuri tikrai atspindės artimą žmogų. Man yra tekę kurti nuo swarovski kristalais puoštų paminklų iki minimalistinių paminklų ar kapaviečių su plokštėmis ir raidėmis ant jos be jokių papildomų paminklų. Sprendimų yra įvairių ir kiekvienu atveju galima rasti tokį, kuris tikrai įprasmins Jūsų artimo žmogaus atminimą. Tai turi būti svarbiausia, o ne data. Ta data mirusiam žmogui nesvarbi, jam reikia, kad atvykę į kapus, prisimintumėte jį, o jį atspindintis, jo paties asmenybės įkvėptas paminklas tai užtikrins“, – sako D. Švobienė.
