Pasitiko tarpukario dvasia
Į iškilmingus apdovanojimus rugsėjo 18 dieną Kauno valstybiniame muzikiniame teatre susirinkę svečiai buvo apgaubti tarpukario atmosferos – prieš šventę buvo galima net paragauti to meto užkandžių. Tai – aliuzija į šių metų „Europos burių 2024“ temą – modernistinį optimizmą – kuri atspindi ne tik Kauno tarpukario architektūros paveldą, bet ir drąsą, inovacijas, kurios formavo Lietuvos ateitį.
Todėl sugūžėję į teatro salę pirmiausia turėjo galimybę pasiklausyti architektūros istoriko Vaido Petrulio pasakojimo apie modernistinį Kauną.
„Kaunas, nors ir sekė tarptautinėmis tendencijomis, tačiau turėjo savo specifiką. Kas tas kaunietiškas modernizmas? Tai – gatvių pokytis, elektros, vandentiekio atsiradimas, funikulierius. Tai buvo įvairūs modernybės ženklai, kurie puošė miestą. Ryškių pokyčių įvyko mokyklose ir ligoninėse“, – demonstruodamas, kaip Kaunas atrodė tarpukariu, pasakojo V.Petrulis.
Į apdovanojimus atvykusi finansų ministrė Gintarė Skaistė džiaugėsi, kad renginys šiemet vyko jos gimtajame mieste Kaune.
„Kaunas tarpukariu padėjo augti visai Lietuvai, buvo veržlus, gaivališkas miestas, pasižymėjo tuo, kuo šiandien galime didžiuotis – modernizmo architektūra. Žmonės tuomet tikėjo, kad galima laužyti sustabarėjusias taisykles, kad jų inovatyvios idėjos buvo svarbios, unikalios ir paliks pėdsaką pasaulyje. Šiandien turime galimybę sekti jų pavyzdžiu“, – kalbėjo G.Skaistė.
Dabar, anot finansų ministrės, Lietuvą irgi kuria atsidavę ir darbštūs žmonės.
„Mes galime prisidėti prie savo valstybės kūrimo. Manau, kad Europos Sąjungos investicijos yra tas įrankis, kuris įgalina kurti Lietuvą tokią, kokią ją norime matyti. Turime galimybę modernizuoti savo sveikatos, švietimo sistemas, kurti inovacijas, technologijas. Kartu su Europos Sąjungos investicijomis prisidedame prie bendrų Europos Sąjungos tikslų“, – teigė G.Skaistė.
„Europos burės“, anot ministrės, yra konkursas, kuris padeda pamatyti geriausius projektus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, ir kuris parodo, kad lietuviai nuolat kuria, tobulėja.
„Galime pasidžiaugti geriausiais, įdomiausiais, inovatyviausiais projektais, pamatyti, ką kuria kiti, pasidžiaugti, kad tokie žmonės yra tarp mūsų. Noriu pasveikinti laureatus – būtent jūsų idėjos yra tai, kas veda Lietuvą į priekį, kas įkvepia kitus kurti įdomius dalykus. Be jūsų nebūtų šio renginio, o Lietuvos pažanga atrodytų kitaip. Visi kartu, įgyvendindami šiuo projektus, galime įtvirtinti Lietuvos sėkmės istoriją“, – šnekėjo G.Skaistė.
Visus susirinkusius į „Europos burių 2024“ apdovanojimų ceremoniją sveikino ir renginio vedėjai finansų viceministrė Vaida Markevičienė ir aktorius Vytautas Rumšas.
„Apdovanosisme projektus, kurie žengia priekyje, skatindami ekonominę, socialinę, technologinę pažangą. Šiandien – puiki diena džiaugtis tais, kurie drąsiai imasi iniaciatyvos“, – šypsojosi V.Rumšas.
„Šis renginys – tikras optimizmo užtaisas, kai galime trumpam sustoti ir pasižiūrėti, kokią pridėtinę vertę Europos Sąjungos investicijos sukuria Lietuvoje. Tai ne tik skaičiai, bet ir žmonės, bendruomenės, augančios įmonės, idėjos, kurios keičia mūsų kasdienybę, žengia į tarptautinę areną ir mūsų visuomenę daro stipresnę, kūrybiškesnę bei inovatyvesnę.
Galime tik pasidžiaugti, kaip toli mes nuėjome per dvidešimtmetį Europos Sąjungoje ir padėkoti visiems, kurie kuria ir dirba Lietuvai. Ypač dėkojame tiems, kurie sėkmingai įgyvendino savo idėjas pasitelkę Europos Sąjungos fondų investicijas ir dalyvavo „Europos burių“ konkurse. Jums pavyko kitus įtikinti savo idėja, ją įgyvendinti ir išsiskirti iš tūkstančių kitų projektų. Jūsų idėjos įkvepia ir skatina žengti pirmyn“, – džiaugėsi ir V.Markevičienė.
Paaiškėjo nominacijų laimėtojai
Skambant Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro nuotaikingam koncertui su tarpukario stiliaus lietuviškomis dainomis, Finansų ministerija apdovanojo pačius verčiausius projektus. Visų jų kūrėjai apdovanoti skulptoriaus Artūro Žilinsko kurtomis skulptūrėlėmis, simbolizuojančiomis bures, tarsi sakančiomis, kad visi sunkumai įveikiami ir viskas įmanoma.
Nominacija Už investicijas į inovatyvius sprendimus įteikta Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkams, sukūrusiems daugiafunkcines dangas ZnO nanodalelių pagrindu.
„Ačiū, tikrai malonu gauti apdovanojimą. Buvo daug straipsnių, projektų, kuriuos priduodavome, bet sulaukdavome neigiamo atsakymo, negaudavome finansavimo. Baigę šį projektą, galvojome, ar kas nors mus atsimins. Gavę apdovanojimą supratome – atsimena“, – renginyje už įvertinimą dėkojo projekto vadovas Simas Račkauskas.
Mokslininkų sukurta inovacija buvo pritaikyta saulės elementuose kaip savaime besivalanti, mažinanti atspindį, keičianti ultravioletinius spindulius į matomąją šviesą daugiafunkcinė danga, taip pat kaip jautrus ir selektyvus, aktyvuojamas šviesa daugiafunkcinis dujų jutiklis.
Tai yra inovatyvus produktas, kuriuo padengus saulės elemento paviršių padidėja generuojamos elektros kiekis. Ši danga gali būti pritaikyta ne tik saulės elementų paviršiams bet ir fasadams, langams ar kitiems paviršiams.
Nominacija Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą atiteko profesinio orientavimo sistemos „Mukis“ įkūrėjams – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai, bendradarbiavusiai su projekto partneriais – Užimtumo tarnyba bei Jaunimo reikalų agentūra.
Skulptūrėlę atsiėmusi agentūros Ugdymo karjeros skyriaus vadovė Ina Griazina dėkojo už apdovanojimą – jis esąs netikėtas.
„Laukėme, galvojome, ar gausime apdovanojimą, ar ne, buvo intriga. Bet kai organizuoji projektus, tu negalvoji apie apdovanojimus, tu galvoji apie kokybę, rezultatą. Ačiū už galimybę sustoti, atsigręžti atgal, pasižiūrėti į tai, ko pasiekėme“, – šypsojosi I.Griazina.
„Mukis“ – tai įrankis, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką karjeros paslaugų prieinamumą ir sklaidą visiems Lietuvos mokiniams. Karjeros paslaugos suteikia galimybę kryptingai ugdyti mokinių karjeros kompetencijas, laiduojančias visavertį pasirengimą mokytis visą gyvenimą ir realizuoti save pasirinktoje veikloje.
Žaismingas ir interaktyvus sistemos vedlys – lapiukas Mukis kviečia mokinius kartu tyrinėti skaitmeninį Karjeros vadovo turinį. Lapiukas Mukis padeda mokiniams geriau pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei poreikius bei padrąsina žengiant karjeros keliu.
Nominacijoje Už investicijas į šiuolaikinę mediciną laimėjo KTU tyrėjai, sukūrę galvos smegenų išemijos po spontaninės subarachnoidininės hemoragijos numatymo ir ankstyvojo perspėjimo inovacines technologijas.
„Labai ačiū. Pirmiausia noriu padėkoti mūsų komandai, kurią pavyko surinkti, motyvuoti, kuri padarė fantastišką darbą. Be jūsų nebūtų rezultatų. Dabar mes matome kryptį, kad galime eiti šiuo keliu. Ačiū už palaikymą, tikėjimą“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo KTU vyr. mokslo darbuotojas daktaras Vytautas Petkus.
Savalaikis galvos smegenų kraujagyslių vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos, galinčių įvykti po spontaninės aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (SAH), prognozavimas yra gyvybiškai svarbus parenkant personalizuotą ir savalaikę gydymo taktiką. Kasmet pasaulyje SAH patiria apie 770 000 žmonių. Kraujagyslių vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos reiškiniai stebimi 70 proc. SAH pacientų, o mirtingumas siekia apie 50 proc.
Efektyvesniam pacientų gydymui mokslininkai siūlo metodą, leisiantį efektyviai prognozuoti SAH paciento ligos eigą ir laiku priimti sprendimus gydymui.
Nominacijos Už investicijas į inovacijas versle apdovanojimą gavo Lietuvos kultūros tarybos projektas „Dizaino sparnai“, kuriuo, pasitelkiant pandeminiu laikotarpiu nukentėjusį kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių, didinama Lietuvos verslo kuriama pridėtinė vertė, konkurencinis įmonių pranašumas, skatinamas tvarumas.
„Tikrai jaudinanti akimirka. Noriu padėkoti savo komandai, taip pat Lietuvos kultūros tarybai, kurios dalimi esame, Kultūros ministerijai, kuri iniciavo šį projektą, ir Finansų ministerijai, kuri palaimino. Ilgai neturėjome ramybės, ar mes tikrai galime būti paskelbti laimėtojais, todėl dėkojame komisijai, kuri pamatė mūsų projekto naudą“, – laimėjimu džiaugėsi projekto vadovė Gabija Vanagė.
Projekte dalyvauja pradedantieji dizaineriai, neturėję pilnavertiškų galimybių įsidarbinti bei tobulėti per COVID-19 pandemijos laikotarpį. Šiame projekte jie turi unikalią galimybę įgyti profesinės patirties kuriant realius, įmonių poreikius atitinkančius dizaino sprendimus.
Nominacijoje Už investicijas į darnią aplinką laimėjo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektas, kuriuo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse įrengtos dalijimosi daiktais stotelės DĖK‘ui.
Atsiimdamas apdovanojimą, VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius labai džiaugėsi – sakė to nesitikėjęs, bet labai laukęs.
„Pakankamai sunku tikėtis sėkmės, neramu pradėti. Kadangi mes užsiimame atliekomis, kiti mums sakė ir toliau jomis užsiimti ir nelįsti kitur. Ačiū tam žmogui, kuris, kai tik pastatėme stotelę, atėjo ir pasakė: „Nieko čia nebus“. Ačiū tam žmogui, kuris į stotelę atnešė pirmą daiktą, tai buvo didžiulė bokso kriaušė. Jis įžiebė vilties. Reikėjo daug užsispyrimo, kad įtikintume, kam to reikia. Džiaugiamės, kad tapome sėkmės istorija. Matome, kad stotelių atsiranda vis daugiau, tikime šia idėja, nes ji veikia. Ačiū visiems, kurie prie to prisidėjo“, – pabrėžė T.Vaitkevičius.
Dalijimosi daiktais stotelės DĖK’ui šiuo metu išaugusios į 16 stotelių tinklą Vilniaus regione. Jos –tikras bendruomeniškumo pavyzdys. Stotelių tinklo sistemos nauda abipusė: gyventojams sudaromos galimybės nereikalingais, bet geros būklės daiktais atsikratyti neteršiant aplinkos, legaliai ir patogiai. Į naujų šeimininkų rankas jie patenka taip pat nemokamai, todėl sunkiai besiverčiančios šeimos šiose stotelėse irgi suranda naudos. DĖK’ui stotelėse galima rasti drabužių, indų, baldų, knygų ir žaislų, pripildytų ankstesnių savininkų meilės ir rūpesčio.
Nominaciją Už investicijas į bendruomeniškumą gavo Šilutės miesto vietos veiklos grupė „Pamario kraštas“. Projektu siekta pagerinti Šilutės mieste socialinę atskirtį patiriančių asmenų savipagalbos ir socialinius įgūdžius kartu ugdant bendruomeniškumą ir skatinant savanorystę.
Apdovanojimą atsiėmė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės viltis“ vadovė Eglė Paulauskienė.
„Tikrai netikėtas apdovanojimas. Esu labai dėkinga partneriams. Šiuo projektu sujungėme visus: tiek asmenis su negalia, tiek jaunimą, tiek senjorus. Stovėdama čia džiaugiuosi tuo, ką darau. Tai – paskatinimas eiti tolyn. Linkiu visiems gyvenime dirbti tai, ką mokame geriausiai“, – šypsojosi E.Paulauskienė.
„Pamario kraštas“ vykdė bendrųjų įgūdžių mokymus ir seminarus socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, surengė konferenciją ir projekto dalyvių darbų parodą. Projekto tikslinės grupės – socialinę atskirtį patiriantys gyventojai, Šilutės miesto gyventojai, projekto savanoriai.
Dalyviai turėjo galimybę dalyvauti įvairiausiuose seminaruose: apie sveiką mitybą, fitoterapiją, sveikatos įgūdžius, imuniteto stiprinimą, ligų prevenciją, kūrybiškumo ugdymą.
Nominacija Už investicijas į žmogų atiteko už Panevėžyje statomą modernų kompleksinių paslaugų centrą negalią turintiems vaikams ir jų šeimos nariams „Harmonijos miestas“.
„Pirmiausia norėčiau padėkoti šio konkurso organizatoriams už reikšmingą įvertinimą Panevėžiui. Tai mums tikrai svarbu. Panevėžio mieste statomas kompleksinių paslaugų centras vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimoms yra ne tik pastatas. Tai yra galimybė kurti ateitį šiems jauniems žmonėms. Mūsų centras turėtų būti vieta, kur šeimos gautų specialistų pagalbą ir bendruomenės palaikymą. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio projekto“, – dėkojo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Planuojama, kad „Harmonijos mieste“ įsikurs konsultacijų ir edukacijos, specializuotos pagalbos šeimai, dienos, laikino atokvėpio, nuoseklaus lavinimo centrai. Čia bus teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Skaičiuojama, kad čia bus galima aptarnauti iki 70 žmonių. „Harmonijos miestas“ bus pirmasis, teikiantis kompleksinę pagalbą šeimai visam Panevėžio regione.
Du skaitytojų favoritai
Apdovanoti ne tik septyniose kategorijose gausios ir kompetentingos komisijos išrinkti finalininkai – po statulėlę gavo ir du projektai, naujienų portale lrytas.lt sulaukę daugiausia skaitytojų balsų.
Lrytas.lt vyr. redaktorius bei „Europos burės 2024“ komisijos pirmininkas Tautvydas Mikalajūnas, prieš įteikdamas specialiai įsteigtus prizus džiaugėsi žmonėmis, sukūrusiais tokius neeilinius projektus.
„Man visi projektai yra apie realybę, kuri neretai būna nepatogi, skausminga, bet mes su ja kovojame. Man tai yra apie galimybes ir viltį praplėsti kiekvieno žmogaus gyvenimo ribas. Didžiausia pagarba visiems projekto dalyviams. Tokie projektai mus ugdo, stiprina ir kuria tvirtą Lietuvą. Ačiū jums visiems. Ačiū ir Finansų ministerijai už tokią iniciatyvą“, – kalbėjo T.Mikalajūnas.
Jis akcentavo, kad šiemet lrytas.lt skaitytojai už dalyvius balsavo labai intensyviai, todėl išrinkti du nugalėtojai.
Skaitytojai simpatiją išreiškė Kompleksinių paslaugų centro „Harmonijos miestas“ įkūrėjams. Projektui tai – jau antras įvertinimas šių metų projekte.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės, turėdami galimybę kurti erdvę vaikui ir šeimai, kurti saugią, įtraukią, ugdančią ir auginančią erdvę. Ačiū, kad palaikote šias idėjas“, – apdovanojimą atsiimdama šnekėjo projekto „Harmonijos miestas“ idėjos autorė ir įgyvendintoja Lina Trebienė.
Skaitytojus sužavėjo ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos projektas „Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste“.
„Jonavos rajono savivaldybė labai džiaugiasi ir didžiuojasi šiuo apdovanojimu. Viską, ką darome savivaldoje, darome dėl žmonių, dėl bendruomenių, jų gerovės. Todėl tai, kad ši nominacija mums atiteko būtent dėl publikos simpatijų, yra didžiausias įvertinimas ir ženklas, kad mes savo idėjomis ir projektais sukuriame vertę ne kam nors kitam, o žmonėms“, – dėkojo Jonavos rajono savivaldybės atstovė.
Projekto metu buvo atlikti reikšmingi miesto viešojo transporto infrastruktūros patobulinimai, siekiant užtikrinti patogesnį ir saugesnį judėjimą visiems gyventojams, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Be to, didelis dėmesys buvo skirtas dviračių transporto infrastruktūros plėtrai, siekiant skatinti tvarias transporto alternatyvas.
„Europos burių“ apdovanojimai vyksta jau šešioliktą kartą kiekvienais metais. Tai tik patvirtina, kad Europos Sąjungos investicijos yra visur: moksle, medicinoje, švietime, technologijose, socialinėse sferose, bendruomenėse, kultūroje.
„Šios investicijos gerina mūsų gyvenimo kokybę tiesiogine prasme. Todėl vertinkime, saugokime tai, ką turime, ir toliau drąsiai eikime pirmyn“, – baigiamąjį žodį tarė viceministrė V.Markevičienė.
