Kol naktimis nesimiega, Rima kepa plikytus pyragaičius ir dar nematytą saldumyną – to Lietuvoje niekas nedaro (1)

Kaip prisimena kepyklėlės „Pupa“ įkūrėja, plikytais pyragėliais ji susižavėjo prieš daugelį metų. Tuomet per televiziją rodydavo laidą „Baltojo katino svetainė“. Vieną dieną Rimos žvilgsnį patraukė reklamuojama orkaitė ir vaizdas, kaip vadybininkas kepa plikytus pyragėlius.

Užteko vieną kartą pabandyti ir receptas tapo vienu populiariausiu, įkvėpusiu net pradėti verslą. Kai tėtis, sesė, draugai jų atsivalgė, atėjo laikas didesniems pokyčiams. „Aš nelabai drįsau, bet sesers paskatinta ir atidariau“, – kalbėdama apie prieš šešerius metus atidarytą kepyklėlę pasakojo moteris.

Iki tol ji dienomis rūpinosi neįgalia 33 metų dukra. „Tą savo nemiegojimą naktimis įdarbinau čia, tai dabar aš nuo keturių vakaro iki keturių ryto kepu plikytus pyragaičius“, – pasakojo ji.

„Tiesiog plikytų pyragaičių negalima valgyti pastovėjusių, juos reikia valgyti tik šviežius. Aš naktį kepu, jūs dieną perkate – kitą dieną jau jie nebeskanūs“, – patikino gardėsius kepanti Alytaus rajono gyventoja.

O kada Rima miega? Į šį klausimą moteris atsako: „Žinokit mamos, auginančios neįgalius vaikus, viską moka: ir stovėdamos miegoti, ir bet kur atsigulti.“

Be to, iki darbo vietos nueiti neužtrunka – tame pačiame medinuke gyvena ir pati Rima su vyru ir dukra. Ji juokiasi, kad naktį tenka išgirsti ir beldimą į duris, kai šeimyna nori paragauti ko saldaus, o ir pačiai norisi cukraus.

Tačiau čia kepyklėlė buvo tikrai ne visada. Dar prieš šešerius metus čia vyras sukosi garaže, todėl buvo tikras iššūkis atlaisvinti vietą. Tačiau žmonos sumanymą vyras inžinierius palaikė ir pats savo rankomis atnaujino patalpą ir pritaikė naujai veiklai.

Inžinerijos mokslus kadaise krimto ir pati pašnekovė, o studijų metais ją kursiokai vadino „pupa“. Taip atsirado ir kepyklėlės pavadinimas „Pupa“.

Buvusiame garaže, dabar jau ir kepyklėlėje, vyksta ne tik gamyba, bet ir prekyba. Užsukę klientai beveik tiesiai iš pečiaus gali atsiimti užsakymus.

„Reklamos nededu, nes būtų viskas“, – juokiasi moteris, pridurdama, kad nebespėtų suktis virtuvėje. Pagaminama tik tiek, kiek užsakoma. Ant prekystalio – plikyti eklerai su grietinėlės, pistacijų kremu ar mėlynėmis; šakočiai; „Napoleono“ tortas.

Be to, kepykloje gimsta ir dar niekur nematytas saldumynas. Įsivaizduokite: ant „Napoleono“ torto ir aplink jį išdėstytus mažesnius eklerai, perrištus juostele.

Taigi, suvalgai vieną tortą ir dar lieka kitas. „Norėjau kažko išskirtinio“, – patikina ji.

Nors tai atrodo kaip niekur nematyta naujovė, receptas tradicinis. Seniau interneto nebuvo, tai receptas paimtas iš žurnalų. Populiariausi ir einamiausi eklerai paprasti – su grietinėlės įdaru. Jie keliauja į Vilnių, Kauną, Alytų ir kitus miestus.

Tokius skanėstus pamėgę ne tik šventės organizatoriai, bet ir ofisai, įmonės.

Koks didžiausias užsakymas? Moteris atvirai pasako, kad galimybės neribotos, nors dirba ir vienas žmogus – įsijungia visus pečius ir bėgioja.

„Galiu pasidalinti įdomiausiu užsakymu. Važiavau į vietą ir kepiau plikytus pyragaičius didelėms vestuvėms. Tai buvo labai gražus užsakymas, tokio visą laiką norėčiau“, – su nostalgija prisiminė Rima.

Tik pagalvokite, per vestuves gaunate ką tik iškeptą plikytą eklerą. Šventėje buvo tik jos eklerai, puošti ką tik nuskintomis uogomis.

Tačiau tenka ir atsisakyti užsakymų, jei pasako, kad saldumynus pasiims šeštadienį, o valgys tik pirmadienį – tokie gardėsiai turi būti valgomi tik švieži.