Tik levandų jiedviem buvo negana. Šiame ūkyje Biržų rajono kaime į sceną, stovinčią violetiniuose laukuose, yra lipusi dainininkė Neda, grojęs vienas ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos kolektyvų „Mettis“... „Mes ir norėjome parodyti, kad čia yra puiki vieta ir atmosfera koncertams“, – neslepia Giedrė.
Bet šalia Olivijos bei Giedrės reikėtų ir dar vieno žmogaus – kitos Otilijos dukros Aušrinės. Būtent po to, kai ji, kaip sako Giedrė, „pasiblaškė po Provansą“, Šiaurės Lietuvoje 2015 m. ėmė kurtis levandų ūkis.
„Grįžusi siūlo: o jei tą laukelį sau dėl grožio levandomis apsisodintume? Tuo laiku ūkyje ir grūdai buvo auginami, ir technikos netrūko. Bet levandų vis dėlto pasisodinome, aplinką pradėjome tvarkyti“, – prisimena G.Rybalko.
O levandoms užaugus pradėjo žiūrėti, ką iš jų galima padaryti – mesti gi gaila.
Ko tik moterys negamina dabar: pradėję nuo muilų, kvapnių maišelių, asortimentą išplėtė iki hidrolatų, kūno šveitiklių, vonios druskų, arbatų, prieskonių, levandų sirupo... Ir ne tik gaminių su levandomis rasite. Yra čia ir, pavyzdžiui, moliūgų miltų. Giedrė tikina: tai – puikus antioksidantas, tinkamas dėti į tešlas, verdant košę, sriubą. Otilija ir savo vardo kvepalus sukūrusi.
Sužydėjus pirmiesiems dešimčiai arų levandų, į ūkį ėmė važiuoti aplinkiniai, po kurio laiko lankytojams moterys pasiūlė edukacijų. Vis dėlto pavieniai svečiai, aplink violetine spalva ryškiai šviečiant laukams, pas Giedrę ir Otiliją dažniau užsuka pasifotografuoti. Tai verslias moteris pastūmėjo įrengti kavinukę, terasą.
Tačiau „Levandų ūkyje“ veikla tuo nesibaigia – moterys čia lankytojus vilioja renginiais. Tarp jų – ir koncertais, kuriuose aplink žydint levandoms, pasirodė tokios žvaigždės kaip Neda, vienas ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos kolektyvų „Mettis“...
„Mes ir norėjome parodyti, kad čia yra puiki vieta ir atmosfera koncertams“, – neslepia Giedrė.
Vis dėlto pirmasis renginys, į kurį kviesti svečiai, buvo kupolės. „Man tos mieste vykstančios Joninės neįdomios, todėl surengėme savo. Susirinko jaukus būrelis moterų, pynėme vainikus, džiaugėmės augalais, buvome ir laužą susikūrę...
Entuziazmas buvo toks, kad net ir tuo atveju, jei niekas nebūtų atvykęs, ir toliau būtume plėtoję sumanymą“, – prisimena G.Rybalko.
„O ką man daryti? Lovoj gulėti?“
„Aš pati čia gimiau, užaugau, dabar čia gyvena mama. Man pačiai čia dabar jau darbas, nebe namai“, – juokiasi Giedrė.
Visa galva į veiklą, susijusią su levandomis, ji pasinėrė pamažu. Istorijos ir geografijos mokytojos išsilavinimą turinti moteris šį darbą paliko prieš kiek daugiau nei trejus metus. Sako, išėjo į dekretines atostogas ir nebegrįžo – taip sutapo, kad ūkiui reikėjo skirti daugiau dėmesio.
Per žiemą „Levandų ūkyje“ buvo jiedvi su mama, šylant orams atsiranda ir daugiau dirbančiųjų.
„Man didžiausias džiaugsmas, kad pavyksta rasti vietinių. Va ir barmenes užsiauginame – taip smagu, kad atrandame jaunimo“, – su šypsena pasakoja Giedrė.
O Otilijai, kurios kieme sužydus levandoms nuolat sukasi svetimi, dar viskas neįgriso? „Atvirai pasakius, būna ir taip... Juk vasarą aš ūkyje ir pirmutinė, ir paskutinė. Kiti, žiūrėk, ir 22 val., kai pavyksta padaryti ypač gražių nuotraukų, atvažiuoja fotosesijoms. Dėl vėlyvų lankytojų teko ir darbo laiką nurodyti.
Bet čia susirenka neeiliniai žmonės. Ypač į koncertus. Tokia kompanija! Tokie ramūs, tokie tvarkingi visi. Vaikai laksto takeliais... Sustatome stalus, kėdes – po visko praeini, baldus susirenki – nė šiukšlelės nerasi, – nuoširdžiai kalba moteris. – Galų gale, o ką man daryti? Lovoj gulėti? Mirtis! Reikia būti naudingu“.
Levandų buvo negana
Betgi, kaip sako kvatodamasi Giedrė, levandų buvo negana.
„Pamatėme, kad labai daug žmonių nepažįsta ir nežino, kaip naudoti augalus. Pavyzdžiui, dabar labai populiari monarda – augina ją dėl grožio, bet tai nuostabus vaistinis augalas. Arba ežiuolė – ją irgi galime patys užsiauginti. Daug kas augina, žino, o kai paklausi, ar naudojate, pasirodo – ne“, – kalba O.Stirkienė.
Kepenims labai gerai dirvuolė. „Prisijaukinome ją – tai laukinis augalas. Bet kur jau auga, rodo, kad ta vieta švari“, – pasakoja Giedrė, o Otilija priduria: „Ieškojau jos gal trejus metus, bet radau ne taip toli namų, pagriovy. Prisiroviau, atsinešiau – prigijo“.
Skrandžio problemoms tvarkyti tinka bitkrėslė, kitų vadinama čyžma, anyžinis lofantas, nuo migreninių galvos skausmų padeda levandos, širdies permušimus apramina žiomenė, sukatžolė –miegui tvarkyti, stipriai tonizuoja radiolė – beria moterys.
„Čia skrynelė tiems, kas nori pasiklausyti apie augalus, – apie mamą sako Giedrė. – Valandą po laukus gali vaikščioti. Tik ir matai, kaip nešas glėbius augalų“.
