Pasitelkė dirbtinį intelektą
Didžiojoje Britaninoje gyvenantis lietuviai profesoriai – Marius Bauža ir Julija Krupič – prieš keletą metų pradėjo kurti dirbtiniu intelektu paremtą sistemą visapusiškam gyvūnų elgesio įvertinimui. Svarstoma, ar anksčiau būtų pavykę sukurti tokį produktą – tik dabar dirbtinis intelektas ir jo funkcijos yra pažengę tiek, kad gali būti naudojamas ir svarbiuose tyrimų procesuose.
Paprastai tariant – tai narvelis, kuris mokslinių tyrimų metu leidžia automatiškai stebėti ir analizuoti graužikų elgseną ir mąstymą. Būtent gyvūnų, dažniausiai pelių, tyrinėjimai leidžia suvokti, kaip ankstyvojoje stadijoje diagnozuoti ligą ir tam pasiruošti.
Kaip tikina J.Krupič, sukurti sistema paskatino siekis surinkti ir analizuoti didesnius kiekius informacijos. Kadangi iki šiol tokie ir panašūs eksperimentai vykdavo mechaniniu būdu, norėta procesą pagreitinti ir supaprastinti – pačiam žmogui nebereikia ruošti sudėtingus protokolus ar užtikrinti, kad rezultatų atkartojamumas nebūtų ribotas ir tai nebūtų per daug dideli kaštai finansine prasme.
Mokslininkams ne mažiau svarbu tyrimus su graužikais atlikti etiškai, gyvūnams suteikiant kuo geresnes gyvenimo sąlygas, tuo pačiu metu atliekant aukščiausio lygio eksperimentus.
„Dar vienas dalykas, kuris mums buvo labai svarbus, tai išsprendžiant problemą ir sukuriant sprendimą, padaryti taip, kad sistema būtų draugiška gyvūnams. Tai svarbu tiek dėl etinių priežasčių, tiek dėl tyrimų ir duomenų kokybės“, – pridūrė profesorė.
Maža to, „Smart Kage“ technologija veikia 24 val. 7 dienas per savaitę, todėl tyrimai gali būti vykdomi be pertraukos, kas gerina jų rezultatus.
Kaip tyrimai su pelėmis gali padėti žmonėms? J.Krupič teigimu, šiuo metu genetinė inžinerija yra toli pažengusi, ir todėl genai, kurie yra svarbūs tam tikros ligos atpažinimui, gali būti perkelti iš žmogaus į pelės organizmą. Taip aiškinamasi, kaip tai veikia smegenis.
Tarkime, viena iš tyrimo sričių – Alzheimerio ligos įtaka žmogui. Profesoriai mano, kad tokie moksliniai eksperimentai pagelbės kuriant vaistus ir vystant ankstyvosios diagnostikos priemonėms.
Mokslininkės turimais duomenimis, lietuvių kurta technologija jau naudojama ir keturiose pasaulio laboratorijose: Kembridžo universitete (Anglija), UCL universitete (Anglija), Imperial College London (Anglija), Nacionaliniame sveikatos institute (JAV).
Tikimasi, kad šia inovatyvią sistemą naudos ir Europa, Lietuvos universitetai, mokslininkai.
Kaip ir bet kokią prekę, „Cambridge Phenotyping“ interneto parduotuvėje galima įsigyti „Smart Kage“ narvelius, licencijas ir pan. Vien graužikų stebėjimo sistema, vadinamasis narvelis, kainuoja ne vieną tūkstantį eurų.
Mokslininkai idėją komercializavo
Startuolis „Cambridge Phenotyping“ gimė iš idėjos, iš mokslininkų komandos siekio giliau tyrinėti neurologijos sritį bei suteikti galimybes tai daryti ir kitiems.
2023 m. šių veržlių mokslininkų sukurta sistema „Smart Kage“ Finansų ministerijos organizuojamame konkurse „Europos burės“ iškovojo laimėjimą – profesorių pasiekimai apdovanoti „Už inovatyvius sprendimus“.
Kaip prisimena J.Krupič, šis įvertinimas buvo ir yra itin svarbus visai komandai, dirbusiai prie šios technologijos sukūrimo – tai lyg dar viena motyvacija kurti tai, ko mokslo pasaulyje dar nebuvo.
O viskas prasidėjo labai paprastai: ankstesnių eksperimentų metu pastebėta, kad yra problema, kurią reikia spręsti. Nepagalvokite, kad viskas įvyko per savaitę ar mėnesį – nuo minties sugeneravimo iki galutinio produkto prabėgo beveik devyneri metai.
„Mano laboratorija pradėjo bendradarbiauti su kita laboratorija ir pradėjome labiau krypti nuo fundamentaliųjų mokslų iki jų pritaikymo Alzheimerio ligai, – prisiminė ji. – Kai identifikavome problemą, galvojome, kaip ją išspręsti. Kartu su Mariumi Bauža atsisėdome ir pradėjome galvoti, kaip mes galėtume testuoti atmintį Alzheimerio atveju.“
Galiausiai tyrėjai su mokslininkės studentais ir kitais kolegomis sukūrė „Smart Kage“ prototipą, kuris laboratorijoje suveikė ir gavo Didžiojoje Britanijoje veikiančio Demencijos centro garantą. Jo centro vadovas, žymus Alzheimerio ligos tyrinėtojas, pasakė: „Norėčiau tokios sistemos savo tyrimams“.
„Tada mums pasidarė aišku, kad yra poreikis ir vienintelis kelias tai padaryti – komercializuoti“, – patikino mokslininkė.
Tuomet komanda pradėjo ieškoti, kokiais būdais ir kas galėtų finansuoti tokią idėją. „Galiu pasakyti, kad Lietuvoje startuoliams yra tiesiog fantastiška aplinka. Mano patirčiai ji tikrai nenusileidžia geriausiai Didžiosios Britanijos praktikai“, – pridūrė pašnekovė.
Kompanija yra pritraukusi beveik 1 mln. eurų investicijų iš Lietuvos, verslo angelų ir Didžiosios Britanijos valstybinių fondų, skirtų inovacijoms. Tačiau tai dar ne pabaiga – startuolis kasmet gauna vis daugiau mėnesio.
Tyrėjai dalijasi ir ateities planais – jau dabar daug dėmesio skiria neurologijos tyrinėjimui, imunologijai, vėžio atsiradimui.
„Mes norime tapti pasauliniu standartu, norime, kad beveik nebūtų rankų darbo – jis nereikalingas, sunkus ir brangus“, – patikino J.Krupič, kalbėdama apie komandos sukurtą technologiją „Smart Kage“.
Finansų ministerija šešioliktą kartą inicijuoja „Europos burių 2024“ rinkimus, kuriuose dalyvauti raginami ir kiti ES fondų lėšomis finansuojami projektai. Registruotis projekte „Europos burės 2024“ galite čia.
