Negalią turintys žmonės pirmąsyk pamatė jūrą – paramos fondo savanoriai neslėpė emocijų

Suvienyti pradedančiuosius kūrėjus ir verslus, įgalinti negalią turinčius žmones ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą – trys projektai, įgyvendinti Lietuvoje, ir tapę svarbesnių pokyčių dalimi: ne tik visos Lietuvos, bet ir kiekvieno žmogaus atskirai.

2022-aisiais startavęs projektas „Dizaino sparnai“ jungia talentingus žmones, jų žinias ir patirtį, o šioje bendrystėje gimsta unikalūs produktai. Smulkios ir vidutinės Lietuvos įmonės bei pradedantieji dizaineriai, studijas baigę per pastaruosius penkerius metus, tačiau dar neįsitvirtinę darbo rinkoje ir nesukaupę didelio patirties bagažo, padedami patyrusių dizaino ekspertų-mentorių, projekto metu kūrė ir toliaus kuria konkrečiai įmonei reikalingus dizaino sprendimus.

Projekto vadovė Gabija Vanagė pasidžiaugė, jog nors projektas „Dizaino sparnai“ yra nefinansinės paramos projektas, norinčiųjų jame dalyvauti netrūksta. Per 2022–2023 metus projekte dalyvavo 34 atrinktos įmonės iš visos Lietuvos, o jiems dizaino sprendimus 5 mėnesius kūrė 20 pradedančiųjų dizainerių. Dauguma verslų jau įsidiegė ar rinkai pristatė būtent jiems sukurtus dizaino sprendimus, atitinkančius skaitmeninės, tvarumo ar žiedinės ekonomikos principus. „Mums, projekto komandai, itin malonu, jog nemažai įmonių, dalyvavusių projekte, pradėjo geriau suprasti dizaino kuriamą vertę, jo įtaką tvarumui, taip pat sugebėjo įvertinti pradedančiųjų kūrėjų galimybes ir pasinaudoti jų potencialu“, – kalbėjo G.Vanagė.

Kalbant apie įgyvendintus dizaino sprendimus, pašnekovė išskyrė dizainerio Luko Avėno įmonei „Ruksa“ sukurtą modulinių baldų kolekciją „Botanique“, pagamintą iš perdirbtų medžiagų.

Kolekcija buvo pristatyta „Dizaino savaitėje“, tvarius, lengvai atnaujinamus ar perdirbamus baldus, jau įsigijo ne viena įmonė, šių baldų galima pamatyti ir viešosiose erdvėse, ir įvairiuose biuruose.

Neseniai dienos šviesą išvydo ir tvarių rankinių kolekcija, sukurta dizainerės Viktorijos Stundytės drauge su „Kartu Studio“.

Projekto metu dizaineris Deividas Kačiušis drauge su įmone „Sekasoft“ sukūrė sistemą „Prodo“, skirtą patogiai valdyti organizacijų operacijas ir procesus. Kuriant šį skaitmeninį įrankį buvo pasitelkti vartotojų sąsajos ir vartotojo patyrimo dizaino principai.

Darbo drabužius gaminančiai įmonei „Vitameda“ projekto metu dizainerė Ramunė Raslavičiūtė sukūrė naują prekės ženklą ir žiediškumo bei tvarumo principus atspindinčią darbo drabužių kolekciją, kurią įmonė sėkmingai parduoda Lietuvoje ir užsienyje.

„Pridėtine „Dizaino sparnų“ verte, turbūt, galima pavadinti bendruomenę, kuri susibūrė šio projekto metu. Turime ir tęstinio bendradarbiavimo pavyzdžių, kuomet įmonės ir toliau kviečia dizainerius dirbti drauge, o štai keletas jaunųjų dizainerių po projekto sukūrė savo dizaino studiją ir drauge dirba prie įvairių dizaino projektų. Džiaugiamės, kad projektas sulaukė didesnio finansavimo ir bus pratęstas iki 2028 metų, tad tikrai sulauksime dar ne vieno įdomaus dizaino sprendimo, kurie padės mums visiems gyventi geriau, tvariau ir atsakingiau“, – neabejoja „Dizaino sparnų“ projekto vadovė.

Prienų rajone, Veiveriuose, rekonstravus buvusios ligoninės pastatą ir juose įkūrus globos bei savarankiško gyvenimo namus, čia gyvenantys senjorai ar žmonės, turintys negalią, gali jaustis savarankiški, jiems užtikrinamas kokybiškas laisvalaikis ir kuriama jauki, namus primenanti, kasdienė aplinka.

Kaip komentavo Prienų rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Aida Deltuvienė, projekto „Savarankiško gyvenimo ir globos namų įkūrimas Prienų rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas buvo labai lauktas ir išties sėkmingas. Vietos bendruomenė projektą palaikė, suprasdami, kaip iš tiesų svarbu turėti žmonėms, turintiems negalią, ar asmenims, turintiems kitų specialiųjų poreikių, saugią vietą gyventi. „Gyvendami savarankiško gyvenimo namuose žmonės jaučiasi saugiai ir patogiai, gyvena kokybiškai, gali aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje ir jaustis priimti bei vertinami. Savarankiško gyvenimo namų gyventojai gali išlaikyti privatumą, laisvę ir nepriklausomybę, kuri ypač svarbi vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms“, – komentavo A.Deltuvienė.

Pasak pašnekovės, šis projektas išties prisidėjo prie rajono socialinės įtraukties ir bendruomenės formavimosi, nes savarankiškuose namuose gyvenantys žmonės nėra atskirti – jie bendrauja su kaimynais, dalyvauja renginiuose ir veikloje bei prisideda prie bendruomenės veiklos.

Biržuose dvidešimtmetį veikiančio labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ savanoriai iki 2023-ųjų pradžios organizavo stovyklas ir išvykas bei veiklas sunkumų patiriančioms šeimoms, teikė sveikatingumo ir užimtumo paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, juos įtraukdami į bendruomenės gyvenimą.

Projekte keltas tikslas – padėti socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms įgyti įgūdžių pasirūpinti savimi ir savo šeima, ne užsidaryti, bet aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, keisti gyvenimo įpročius per sveikatingumo veiklas, suteikti galimybę nusiprausti, išsiskalbti drabužius ir patalynę bei gauti šilto maisto.

Biržų miesto vaikams – padėti pasijusti visaverčiais ir tokiais pat kaip ir jų bendraamžiai: lankyti mėgstamus užsiėmimus po pamokų ir kryptingai tobulėti, o laisvalaikiu – pramogauti. Išvykos kartu su šeimos nariais, pasak projekto organizatorių, vaikus motyvavo gerai elgtis ir mokytis, pagelbėti organizacijos darbuotojams kasdieninėje veikloje. Šeimos kartu kokybiškai leido laiką, daugelis projekto dalyvių pirmąsyk išvyko į kultūrines išvykas, pajūrį, dalyvavo stovyklose.

Biržų Labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ vadovė Vera Šnarienė pasakojo, jog į projektą, pavadintą „Gyvenimas yra gražus“ pavyko įtraukti daug socialinę atskirtį patiriančių, negalią turinčių žmonių, dalis kurių iki tol laiką leisdavo tik namuose, o prisijungę prie projekto dalyvavo sporto, kitose veiklose, keliavo prie jūros ar kitas vietas.

„Šio projekto tikslas buvo mažinti socialinę atskirtį, kad žmonės, patiriantys skurdą ar socialinę atskirtį, turėtų saugią vietą ateiti, bendrauti, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą“, – paaiškino V.Šnarienė.

Ją pačią ir prie projekto prisidėjusius savanorius ypač nustebino pirmoji projekte dalyvavusių žmonių kelionė prie jūros ir jų įspūdžiai. „Kai vaikai pirmą kartą pamato jūrą, apima didelis džiaugsmas, bet kai suaugusieji – išties supranti, koks prasmingas buvo šis projektas“, – komentavo pašnekovė.

Šie projektai dalyvavo Finansų ministerijos inicijuotuose „Europos burių 2023“ rinkimuose.