Maisto gaminimas – senas hobis
„Plovas yra toks patiekalas, kurį padaryti gali ne kiekvienas. Ne kiekvienas gali pasakyti, kad aš moku daryti ir ne kiekvienas gali jį padaryti. Jis (aut. past. – plovas) apima visus kulinarinius procesus, kokie yra“, – patikino plovus gaminantis Darius.
Tiesa, taip paprastai plovo ir paelijos neparagausite. Prieš atvykstant šeimininką reikia įspėti, kiek žmonių bus, kokio maisto jie norėtų – mat paruošti tikrą uzbekišką, persišką plovą užtrunka ne vieną valandą, o šeima dirba tik pagal išankstinius užsakymus.
Buvo laikai, kai plovo gamyba vyrui buvo kaip hobis, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad maisto gaminimas tapo verslu.
Iki tol Darius beveik dešimtmetį gyveno Švedijoje, kur turėjo stiklo ir aliuminio konstrukcijas gaminančią įmonę. Užklupus koronaviruso pandemijai ir atėjus laikui uždaryti verslą, vyras grįžo į Lietuvą ir vėl viską pradėjo nuo nulio.
„Viskas susidėliojo taip, kaip ir turi būti“, – atsako jis, paklaustas, ar nekilo minčių likti Skandinavijoje ir imtis kitų veiklų.
Čia, Alytaus rajone prie pat Nemuno, Darius sako turintis viską, ko reikia. Tik grįžusi šeima įsigijo sklypą, namą šalia ir ėmėsi naujos veiklos: baidarių nuomos, pirties nuomos ir maisto gaminimo.
„Jeigu gaminame nedidelį plovą, skirtą apie 30 žmonių, tai jį man pagaminti užtruks apie 6 valandas su pasiruošimu“, – pasakojo verslininkas, pridurdamas, kad apie 8 val. gali trukti patiekalą paruošti ir keliems šimtams žmonių.
Tuo metu paeliją paruošti užtrunka apie 4 valandas, turint omenyje, kad pasiruošimas prasideda dar dieną prieš. Pavyzdžiui, šeima pati ruošia sultinį ir nenaudoja pusfabrikačių; šafraną užmerkia iš vakaro ir jokiu būdu jo nededa jau patiekalo gaminimo metu; šonkauliai ruošiami Teksaso BBQ stiliumi, kas užtrunka 7 valandas.
„Įsivaizduokit, kada plovui skiri tiek daug laiko, pasirinkimų daug nėra“, – tikina pašnekovas. Tačiau žmonės gali pasirinkti, kokios mėsos nori ir ar jos apskritai nori. Yra persiško plovo vegetariškas variantas, adaptuotas prie kazano.
Nors tokį maistą pamėgusios gamtoje atostogaujančios bičiulių ar kolegų kompanijos, tenka šiuos patiekalus gaminti net ir gedulingiems pietums. „Vieną kartą, liaudiškai tariant, su plovu „užsiroviau“. Tada jau pradėjau klausti žmonių amžiaus. – prisimena Darius. – Padariau plovą mirties metinėms ir atvažiavo žmonės vyresni nei 80 m.“
Nors viskas būtų gerai, tačiau toks patiekalas populiaresnis tarp jaunesnių kompanijų. Tačiau gedulingiems pietums siūlomas ir kiek kitoks meniu su lietuviškais karbonadais ir kitais patiekalais.
Pramoga ne tik paragauti, bet ir paruošti
Nors dažnai „Nemuno kranto užeigoje“ užsakymus tenka ruošti šimtams žmonių, užsakymus priima ir jei atvažiuoja 4–5 žmonės. Būtent paeliją galima užsisakyti jei yra bent 4 žmonės, o plovą – jei yra bent 10.
Vyras vyko ir į šių patiekalų gimtines, kur išragavo įvairiausių skonių ir rūšių, kad galėtų atrasti savo skonį. O savo skonį jis tikrai atrado – tai rodo nuskinti laurai vietiniuose plovo gaminimo konkursuose.
Darius su visais maisto produktais ir kazanu gali atvykti ir į šventės vietą. Štai šią vasarą jau turėjo vestuvės, kur organizatoriai prašė atvykti į gamtą ir kartu ruošti valgį, kol svečiai gyvens palapinėse.
Nei vandens, nei elektros – tačiau plovą paruošti įmanoma.
Kitas neįprastas užsakymas taip pat maloniai nustebino sodybos šeimininką. Šį kartą penkiasdešimties žmonių kompanija paprašė atvykti pas Darių į sodybą ir parodyti, kaip ruošti paeliją.
Su plovu kiek kitaip – jis sunkiai atsibosta, yra sotus, bet jį paruošti trunka ilgai. „Žmonės dar nebuvo tokie kantrūs, kad investuotų tas keturias valandas plovui. Jeigu jūs norit – prašom, bet užtruksit keturias valandas“, – įspėjo jis.
Juokdamasis pasakoja, kad atsiranda išties labai susidomėjusių žmonių, kurie fotografuoja prieskonius ir kone kiekvieną žingsnį. Tačiau Darius ramus – prieskoniai ir sudėtinės dalys yra viešos, daug receptų galima susirasti internete.
Tačiau jis turi savo paslapčių, kurių neišduoda net ir labiausiai susidomėjusiems.
Įdomu ir tai, kad čia žmonės ne tik atvažiuoja sausumos transportu, bet praplaukia ir su baidarėmis ar pripučiamomis valtimis. Yra keliaujančių nuo Lenkijos sienos iki pat Nidos.
Darius – vienas iš įkūrėjų asociacijoje, vienijančioje verslininkus, norinčius atgaivinti turizmą Nemune. Laukiama, kol bus įrengtas uostelis, gilinama Nemuno vaga.
Kaip sako pašnekovas, daug kas priklauso ir nuo savivaldybės. Žadama, kad vandens kelias sujungs Augustavą (Lenkija) su Nida. Taip pat tikimasi, kad dabar pradėtais projektais keliautojai iki Alytaus rajono pavalgyti galės laivu atplaukti ir nuo Kauno.
