Po Jungtinės Karalystės – į Panevėžį
M.Dzikaras jau septintus metus gyvena Panevėžyje. Šį miestą pasirinko po nelengvų Lidso universiteto doktorantūros studijų, per kurias gilinosi į molekulinę biologiją, bioelektroniką.
Kaip prisimena Mindaugas, pasirinkti Panevėžį po Jungtinės Karalystės jam nebuvo sunkus sprendimas, mat Panevėžys – jo gimtasis miestas, kur baigė ir mokyklą, tad prisiminimai apie Panevėžį buvo labai šilti ir nostalgiški.
Panevėžin viliojo ir dar viena priežastis – Mechatronikos centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su Kauno technologijos universitetu (KTU). Kadangi po studijų M.Dzikaras norėjo būtinai tęsti tyrėjo darbą, Mechatronikos centras tam puikiai tiko – vyras čia galėjo pritaikyti Lidso universitete gautą žinių bagažą.
Įdomu, kad po intensyvaus mokslinio darbo vyras atsipučia ne kokioje nors sofoje, o vandenyje, mat didžiausias jo pomėgis – nardymas. Panevėžietis dažnai nardo Paįstrio karjere, tačiau teko nardyti ir Platelių ežere, Baltijos jūroje ir net Raudonojoje jūroje.
Naujausias išradimas – taršą matuojantys jutikliai
Idėjų ir žinių nestokojantis M.Dzikaras šiuo metu turi naują aistrą – su komanda, mokslininkais iš KTU, kuria jutiklius, skirtus matuoti dujinę aplinkos taršą.
„Jutikliais galima aptikti padidėjusio iškvepiamo anglies dioksido koncentraciją. Per didelė anglies dioksido koncentracija trukdo susikaupti, mokytis, mąstyti ir vertinti situacijas greitai ir efektyviai. Taip pat šiais jutikliais galima aptikti ir kitas dujas, tokias kaip sieros dioksidas ar įvairūs angliavandeniliai“, – portalui lrytas.lt pasakojo M.Dzikaras.
Jutikliai skirti tiek įmonėms, tiek gyventojams. Mokslininkas mato itin platų jutiklių naudojimo spektrą – jo teigimu, jutiklius galima naudoti namų ūkiuose, ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose, kalnakasybos, dujų bei naftos pramonėje ir kitur.
Įvertino ir Finansų ministerija
2023 metais įmonės projektas už inovacijas versle apdovanotas ir Finansų ministerijos organizuojamame konkurse „Europos burės“. M.Dzikaras puikiai prisimena, kiek džiaugsmo atnešė toks įvertinimas.
„Mums tai pabrėžia Lietuvos valstybės rimtą technologijų ir inovatyvumo palaikymą savo šalyje. Taip pat tai parodo pripažinimą rimto mokslo, inžinerijos, verslo plėtojime, net jei šis verslas ir gana rizikingas, bet gali atnešti ypač didelę naudą tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui.
Tai puikus apdovanojimas, pažymėjęs mus žemėlapyje. Vos tik nulipus nuo scenos ir dar nespėjus grįžti į savo vietas, sulaukėme pasveikinimo iš vienų susidomėjusių investuotojų ir pranešimo, kad mūsų jau laukia elektroninis laiškas.
Taip pat malonu sulaukti palaikymo tiek iš kolegų, šeimų ir draugų. Tai mums padėjo suprasti savo vertę Lietuvos kontekste, paskatino ieškotis papildomo finansavimo ir komunikuoti su skirtingais Lietuvos organizacijų atstovais“, – kalbėjo mokslininkas.
Dešimtmečiai mokslinio darbo
Iki dabartinio rezultato lietuviams teko nueiti labai ilgą kelią. Nors patys jutikliai pradėti kurti 2014 metais, tačiau viskas prasidėjo dar anksčiau – nuo KTU profesoriaus Dariaus Viržonio, kuris su savo moksline grupe jau ne vieną dešimtmetį dirba prie silicio apdirbimo technologijų pagrindu kuriamų būgnelių, tiksliai vadinamų talpiniais mikromontuojamais ultragarsiniais keitikliais.
Šių būgnelių rinkinys ir sudaro dabartinius taršą matuojančius jutiklius. Būgneliai, padengti tam tikromis medžiagomis, sugeria specifines dujas iš aplinkos.
Iš pradžių prof. D.Viržonis su grupe koncentravosi į akivaizdžiausią šių būgnelių panaudojimą – ultragarso sukūrimą, bet nuo 2014 metų pradėjo tyrinėti originalesnius pritaikymo būdus: dujų jutiklius ir biojutiklius. Prie jų kūrimo ir prisijungė M.Dzikaras.
Nors jutiklių vystymas prasidėjo prieš dešimtmetį, jie kuriami, tobulinami ir skirtingiems panaudojimams pritaikomi lig šiol. M.Dzikaras pabrėžia: didžioji darbo dalis susideda vien iš bandymų ir rezultatų vertinimo.
„Suprojektuoji naują partiją įrenginių, pagamini juos, kai kurie iš jų veikia, kiti neveikia. Tie, kurie veikia, turi savo trūkumų, jiems reikia suprasti priežastis, ir naujame projekte taisyti projektavimo klaidas, tobulinti gamybos procesus...“, – prisiminė tyrėjas.
Nors iš pradžių prie dujų jutiklių dirbo keturi žmonės, šiuo metu jų – jau vienuolika. Tačiau tiek, anot pašnekovo, dar negana – planuojama plėstis.
Unikalus veikimo principas
Mokslininkų kuriamų jutiklių veikimo principas – unikalus, dar nekomercializuotas nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje.
„Tai – itin mažų, greitai vibruojančių būgnelių rinkinys. Jie, padengti tam tikromis medžiagomis, sugeria specifines dujas iš aplinkos. Sugėrus dujas, pasikeičia būgnelių vibravimo dažnis. Nuskaitę būgnelių vibravimo savybes galime nustatyti specifinių dujų aplinkoje kiekius.
Ši technologija kaip idėja buvo pademonstruota ankstesniuose moksliniuose straipsniuose, bet kol kas, neskaitant mūsų grupės, jos niekas pasaulyje nei akademiškai, nei juo labiau komerciškai, link pritaikomo ir parduodamo produkto, nevysto“, – tikino M.Dzikaras.
M.Dzikaras skuba aiškinti, kam tokie jutikliai reikalingi ir kodėl svarbu jais stebėti taršą.
„Per didelio anglies dioksido koncentracija aplinkoje paveikia žmogaus mąstymo gebėjimus. Tokie jutikliai leidžia išsiaiškinti patalpų vėdinimo efektyvumą ir užtikrinti optimaliausius žmonių gebėjimus tiek namuose, tiek mokykloje ar darbovietėje.
Be to, įvairūs dujų nuotėkiai buityje ir gamyklose, naujos kartos automobiliuose yra pavojingi, nes gali sukelti sprogimus. Šių dujų kvėpavimas irgi nėra sveikas žmonių kūnui. Automobilių variklio degimo metu tam tikros išskiriamos dujos, pavyzdžiui, azoto ir sieros oksidai, kenkia plaučiams ir sukelia vėžį“, – vardijo jis.
Galutinio produkto dar nėra
Tiesa, užsimaniusiems jutiklių teks palaukti – tyrėjai dar neturi galutinio produkto. Tačiau iki jo – ne tiek ir daug.
„Reikalingi papildomi tyrimai ir pirminės gamybos partijos. Ir moksliniai eksperimentiniai tyrimai yra brangūs, ir gamyba, reikalaujanti didelių kiekių tiražo“, – sakė M.Dzikaras.
Tačiau produkto prototipas jau buvo testuotas vienoje Panevėžio mokykloje. Ir rezultatai visai nenuvylė.
„Gavome puikų atgalinį ryšį iš mokyklos bendruomenės, daug didesnį mokytojų ir mokinių supratimą apie patalpų vėdinimo svarbą, aplinkos taršos įtaką visai klasei ir visai mokyklai“, – džiaugėsi pašnekovas.
Todėl motyvacijos lietuviams mokslininkams tikrai netrūksta. Pasak M.Dzikaro, į priekį veda ne tik potencialų klientų susidomėjimas, bet ir žinojimas, kad jutikliai prisidės prie geresnės tiek Lietuvos, tiek Europos, tiek viso pasaulio aplinkos, saugumo skirtingose pramonės veiklose.
Tyrėjai viliasi, kad dujų stebėsena taps kasdieniu, savaime suprantamu ir pigiu reiškiniu.
Sumąstė įkurti įmonę
Dujų jutiklių, skirtų aplinkos stebėsenai, kūrimas buvo finansuotas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Paruošę projektą, tyrėjai siekė sukurti, ištirti ir išbandyti savo produktą.
Projekto pabaigoje įkurta ir pumpurinė įmonė „Orius.tech“, kuri mokslo žinias verčia komercializuojama inovacija. Įmonė, kurios generaliniu direktoriumi ir tapo M.Dzikaras, jau dalyvauja Europos inovacijų tarybos Akseleratoriaus programoje ir po pirmojo atrankos etapo buvo pakviesta pateikti išsamų verslo planą.
„Mūsų įmonė tebėra gana ankstyvoje stadijoje. Šiuo metu tebetobuliname dujų jutiklius. Nors dar neturime tiesioginių pardavimų, baigiame konstruoti jau antrą sistemos prototipą, kalbame su įvairiais potencialiais klientais ir investuotojais, teikiame paraiškas skirtingiems finansavimo šaltiniams“, – sakė „Orius.tech“ generalinis direktorius.
Jis pridūrė, kad finansuotas projektas buvo svarbus ne tik dėl įmonės įsikūrimo – lietuviai per projektą dirbo ne tik su dujų jutikliais, bet ir su biojutikliais, galinčiais nustatyti ligas ir aptikti virusus.
„Manome, kad pranokome savo užsibrėžtus lūkesčius. Šio projektu metu mes, KTU mokslininkai, dirbome prie dujų jutiklių ir biojutiklių. Pademonstravome, kad galime panaudoti šiuos mažyčius būgnelius tiek vienoje, tiek kitoje srityje. Parodėme, kad dujas galima aptikti skirtingomis koncentracijomis, kad rodmenys yra patikimi.
Kalbant apie biojutiklius, pademonstravome, kad galime aptikti biologinių molekulių sąveiką, o tai gali būti panaudota kaip tyrimų ir medicininė platforma skirtingoms ligoms nustatyti ir virusams aplinkoje aptikti“, – aiškino jis.
Kadangi moksliniai projektai ir darbai yra brangūs, tyrėjai apsidžiaugė gavę ES finansavimą.
„Galima drąsiai sakyti, kad ES padėjo pagrindą šios technologijos išaiškinimui ir tolimesniam pritaikymui“, – džiaugėsi jis.
Kviečiame registruoti savo projektą Europos burės 2024 konkurse – REGISTRACIJA.
