Iš Taivano laivas plaukė per visą Ramųjį vandenyną, paskui per dalį Atlanto vandenyno, galutinis tikslas – Kanados uostas.
Vertinant lėktuvais nuskristą ir laivu nuplauktą atstumą, per vieną reisą Lietuvos kapitonas apkeliavo visą pasaulį.
Pasak jo, Ramusis vandenynas šį kartą buvo ramus, o Atlantas kaip visada pasišiaušęs.
J. Liepuoniaus užduotis buvo nuskristi į Taivaną, ten iš statyklos paimti pastatytą laivą „Brandal“, dalį krovinio, kad būtų galima išbandyti mechanizmus, plukdyti jį apmokant dirbti įgulą ir perduoti Kanados korporacijai „Brandal“.
Laivas „Brandal“ savininkei perduotas Sept-Ilesio – Gargždų dydžio tradiciniame Kanados šiaurės miestelyje. Jame dar galima sutikti vietinių gyventojų – indėnų.
Vienas iš Kanados kompanijos savininkų, jos įkūrėjas yra norvegas. Norvegų kalbos žodis „brandal“ reiškia meška. Suprantama, laivo talismanas yra meškiukas.
Statyklos dovanotą meškiuką kapitonas Juozas parvežė mažiausiajai savo anūkei, o dviejų metrų aukščio suvenyrą mešką nugabeno korporacijai.
Naują laivą plukdė 14 įgulos narių: vienintelis lietuvis – kapitonas, 8 australai ir 5 kanadiečiai. Pastarieji liko tame laive ir tebedirba iki šiol.
Įgulos maitinimo salone kabėjo Kanados ir Australijos vėliavos, o tarp jų – nedidelė Lietuvos vėliava.
J. Liepuonius pasakojo, kad Vasario 16-oji tame laive buvo ypač pažymėta su gausybe vaizdinės informacijos apie Lietuvą ir jos istoriją.
„Bent jau mano laive buvę įgulos nariai puikiai žino, kad Europos centre yra tokia valstybė Lietuva su savo solidžia istorine praeitimi, šalis, kurios netradicinė religija – krepšinis.
Mes šio reiso metu turėjo dvi kovo 13-ąsias. Kai pasieki 180 dienovidinį, pagal valandų skaičių išeina, kad kelionė pailgėja viena papildoma diena. Taip būna kai keliauji iš vakarų į rytus.
O kai grįžti iš priešingos pusės, iš rytų į vakarus, pavyzdžiui, nuo Panamos kanalo plauki Kinijos ar Japonijos link, tai viena diena dingsta. Mes buvome kitame žemės pusrutulyje, piečiau ekvatoriaus“, – pasakojo kapitonas Juozas.
Pataikė per Naujuosius metus
Taivane, kol laivas „Brandal“ buvo paruoštas plukdyti savininkui, praėjo trys savaitės.
„Pataikiau atvykti perimti laivą per kinų Naujuosius metus, kurie švenčiami ir Taivane. Porą savaičių beveik viskas buvo uždaryta: nedirbo gamyklos, didžiosios parduotuvės, bankai, valstybinės įstaigos.
Naujųjų metų šventė mums pridarė daugybę nepatogumų perimant laivą. Deja, teko su tuo susitaikyti – tradicijos yra tradicijos.
Taivanas labai priminė Kiniją, ir savo kultūra, ir mentalitetu, ir darbų organizavimu laivų statyklose. Ten labai darbštūs žmonės, jiems nėra laiko mitinguoti, reikšti pretenzijų valdžiai, – pasakojo Lietuvos kapitonas.
– Susidarė įspūdis, kad kontinentinės Kinijos ir Taivano santykiai nėra tokie blogi, kaip nušviečiama mūsų spaudoje. Pasitikslinau internete: didžiausias Taivano prekybinis partneris – Kinija.
Kiek teko kalbėtis su vietiniais taivaniečiais, daugiausia su gamyklos inžinieriais, technikais, kurie šiek tiek kalba angliškai, – jų gana geri santykiai su giminėmis, gyvenančiais didžiojoje Kinijoje. Kai turi pinigų, dažnai lanko vieni kitus.
Man pačiam buvo siurprizas, kad turėdamas Taivano vizą darbo reikalais be didesnių problemų nuskridau į Šanchajų.“
Pats išsikrauna
Laivo „Brandal“ kilis ir korpusas pastatyti Kinijoje 2015 metais. Laivas baigtas statyti šiemet sausį Taivane „Taichung Taipei Lungtech Shipbuilding Co LTD“ statykloje – labai ilgai jame buvo montuojama daugybė įrangos.
Laivo ilgis – 226 m, plotis – 24 m, tonažas – 44 990 t. Laivas skirtas dirbti Hadsono įlankoje ir JAV bei Kanados didžiuosiuose ežeruose. Pagrindiniai šio tipo laivų kroviniai – boksitai (raudonasis molis), įvairios grūdinės kultūros, druska, smėlis, trąšos.
Vasarą šie laivai perveža įvairius birius krovinius Hadsono įlankos, pavasarį ir rudenį – Kanados ir JAV Didžiųjų ežerų regione. Ten plaukiama Šv. Lauryno upe per kelis šliuzus.
Pasak J. Liepuoniaus, laivo įgulai tai šiek tiek varginantis, o profesionalams sudėtingas ir gana įdomus darbas.
„Brandal“ – naujos generacijos birių krovinių laivas, pats išsikraunantis per dešimt valandų. Per valandą jis iškrauna 4–5 tūkst. tonų birių krovinių. Kiti tokio tipo birių krovinių laivai iškraunami per 5–7 dienas.
„Brandal“ tipo laivai ima mažiau krovinių nei kiti laivai, tačiau tai kompensuojama didele iškrovimo sparta, nes sutaupoma daug laiko. „Tai labai svarbu ekologijos požiūriu: toks laivas ilgai nestovi uoste, neteršia oro, aplinkos“, – sako J. Liepuonius.
Korporacija „Brandal“ turi daugiau nei 50 tokio kaip „Brandal“ ir panašaus tipo laivų, 5 dar statomi Taivane ir Kinijoje, vienas – Kroatijoje.
Pasak Lietuvos kapitono, tai gana ekologiški laivai, galintys naudoti sunkų kurą atviroje jūroje ir gamtines dujas, kai laivas plaukia uosto teritorijoje ar JAV bei Kanados Didžiųjų ežerų regionuose, kuriuose ekologiniai reikalavimai laivams yra itin griežti.
Kapitono kajutė – kaip butas
Laive „Brandal“ veikia nuolatinis palydovinis internetas ir televizija. Kapitono kajutė – kaip trijų kambarių butas, kurio plotas – 76 kv. m.
Laive yra bent 4 laivo įgulos narių poilsio salonai su patogiais baldais, TV ir baseinėliu. Daug patogių ir gana didelių kajučių, kad visiems įgulos nariams ir potencialiems keleiviams būtų sudarytos pačios palankiausios gyvenimo sąlygos.
Pasak J. Liepuoniaus, tokios didelės kapitono kajutės buvo ir kituose laivuose. Kodėl reikia tokių didelių, pasakyti jis negalėjo. „Kajutė labai didelė. Kai būna audra, pradeda fotelius vartyti, reikia juos pritvirtinti, turi daugiau vargti, kol viską sudedi į savo vietas.
Sąlygos laive ne tik atitinka šiuolaikinius MLC 2006 – Jūrininkų darbo ir poilsio konvencijos – reikalavimus, bet, manau, ir lenkia juos savo patogumais ir įvairove“, – kalbėjo J. Liepuonius.
Kapitonas pasakojo, kad labai patogus laivo „Brandal“ navigacinis tiltelis su gausybe šiuolaikinių jūrų ir upių navigacijai reikalingų prietaisų.
Jame yra 27 įvairios paskirties navigaciniai ir techniniai monitoriai, gausybė kitų prietaisų. Suprantama, tokiame laive reikalingi itin aukštos kvalifikacijos laivavedžiai.
Mašinų skyrius irgi neatsilieka šiuolaikinių technologijų atžvilgiu. Pagrindinis variklis „Wartsilla“ dirba tiek varomas sunkiu kuru, dyzelinu, tiek suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.
„Įsisavinęs tokias technolologijas, nesijauti atsilikęs nuo šiuolaikinės greitai besivystančios techninių technologijų raidos“, – sako kapitonas Juozas.
Komercinis turizmas
Pasak J. Liepuoniaus, Pietų ir Šiaurės Amerikoje yra populiarus komercinis turizmas. Krovininiame laive pagal tarptautinę jūrų teisę į dvylika kajučių galima paimti keleivius. Jie susimoka laivo savininkui už bilietą ir plaukia su laivu ten, kur nori.
Ypač pagyvenę vietiniai turistai su malonumu keliauja labai gražia daug salų ir salelių turinčia Šv. Lauryno upe. Jos deltoje griežtai kontroliuojama kuprotųjų ir mėlynųjų banginių apsauga veisimosi metu.
Pasak Lietuvos kapitono, tenka mažinti laivo greitį per pusę, plaukti tik nustatytais maršrutais, kad nebūtų trikdomas banginių poravimasis nustatytu metų laiku.
„Amazonės upe iki Manauso uosto reikia plaukti keturias paras, iki Monrealio – dieną iki 18 valandų. Plaukiant Šv. Lauryno upe Čikaga pasiekiama per 4 paras. Reikia praplaukti daug šliuzų, pakyli į tuos Didžiuosius ežerus, į 185 metrų aukštį.
Įplauki į šliuzą, pakelia laivą, įplauki į kitą, vėl pakelia, taip ir plauki. Esu jais plaukęs 2011–2012 metais“, – pasakojo kapitonas Juozas.
Įdomu tai, kad greta upės stovinčiuose privačiuose namuose iškabintos tų šalių, iš kurių yra kilę tų namų nuolatiniai gyventojai, vėliavos.
„Ten labai įdomu, daug salų salelių. Matai iškeltą Kanados vėliavą, vadinasi, gyvena kanadietis, kitur – lenkas.
Mačiau vieną Lietuvos ir vieną Rumunijos vėliavą, kelias Rusijos ir Ukrainos vėliavas. Daugiau ten gyvena kanadiečių, amerikiečių ir lenkų.
Šį kartą plaukdamas su „Brandal“ turistų neturėjau. Bet anksčiau esu turėjęs, kai Brazilijoje plaukiau Manao, paskui Argentinos upe. 2011 metais mes plaukėme į Tander Bėjų, Kanados uostą, laive buvo 4 keleiviai.
Tie turistai, ypač pagyvenę amerikiečiai, kanadiečiai, nori pažiūrėti, kaip gyvena jūrininkai. Jie linkę bendrauti. Liaudiškai tariant, būdavo, „užknisa“ savo šnekomis.
Mano laive buvo vyr. mechanikas vokietis, kuriam jau gerokai per 70, mėgėjas pasakoti anekdotus, linksmas, judrus žmogus, norintis pašnekėti. Jis man padėdavo išsisukti nuo turistų“, – pasakojo kapitonas.
Dėl gedimo – į Prancūzijos Polineziją
Pirmo laivo „Brandal“ reiso metu išaiškėjo nemažai defektų, daugiausia elektronikos srityje. Nuo to tikriausiai nėra apsaugotas nė vienas laivas. Užtat dauguma jūrininkų sako, kad metų ar dvejų senumo laivas geriau nei naujas.
Tada jau daugelis galimų techninių problemų laive būna žinomos.
„Defektai buvo buitiniai: vieną dieną lizde elektra yra, kitą – jau nebe, nei iš šio, nei iš to pradeda veikti signalizacija. Virėjas australas gamina maistą ir pradeda šaukti, kad dingo elektra, kad jis negalįs pietų pagaminti laiku.
Mechanikams grasinu, kad gaus sausą davinį, jeigu nesutvarkys elektros. Taip ir plaukėme“, – pasakojo kapitonas Juozas.
Plaukiant Panamos link toje laivo vietoje, kur sukasi laivo velenas, iš jūros pusės pradėjo tekėti vanduo. Reikėjo uždėti naują riebokšlį. Kadangi numatytas garantinis remontas, laivo mechanikai nieko negalėjo daryti.
Be to, laive nebuvo tokio dydžio riebokšlio.
Todėl „Brandal“ privalėjo užsukti į Prancūzijos Polinezijos sostinę Papetę gausiausiai apgyvendintoje Taičio saloje. Laivas buvo pastatytas kruizinių laivų terminale, pačiame miesto centre.
Penkias dienas teko laukti, kol buvo atsiųsta ta detalė, paskui dar dvi dienas, kol ją išmuitino. Į Papetę atvyko iš Brazilijos specialus technikas ir pakeitė seną detalę nauja.
Pasak Lietuvos kapitono, Prancūzijos Polinezija – tai labai brangi šalis, kurioje kartais vienas pomidoras ar agurkas kainuoja eurą. Pietūs normaliame restorane gali kainuoti beveik šimtą eurų.
Nors tai prancūzų užjūrio teritorija, euras ten nepageidaujamas – atsiskaitoma Polinezijos frankais arba JAV doleriais.
