Ispanijoje ir Lietuvoje arba turi žmonių atlyginimai augti dvigubai, arba kainos nebeturi, kur kilti. Juk žmogus perka tuos daiktus, kuriuos gali įpirkti“, – sako baldų gamybos įmonės „Furnioks“ vadovas Darius Žemaitis, verslą dažniausiai prižiūrintis nuotoliu.
Anot jo, visi žino, kad NT – kaip širdies kardiograma: čia kyla, čia krenta. „Periodas tarp kilimo ir kritimo ilgas, o mes nenorėjome tiek metų laukti. Todėl išpardavėme visą turėtą NT. Taip atsirado pinigų investuoti į gamybą. Greičiausiai, jei ne tokios NT tendencijos, nebūtų buvę ir baldų gamybos“, – neslepia pašnekovas.
Bandė jis ir būsto Ispanijoje nuomos verslą, tačiau ir tai NT rinkoje nesulaikė.
„99 proc. atvažiavusiųjų į Ispaniją ir pabuvusių dvi savaites galvoja, kad reikia čia pirkti butą ir jį nuomoti, o iš gautų pinigų padengti banko paskolą. Logikos tame yra, tačiau yra ir daugybė dedamųjų, kurių tu nematai“, – sako D.Žemaitis.
20 metų senumo taisyklės
Ispanija Andriui nesvetima – jis čia su žmona gyvena jau 15 metų
„Būta svajonės važiuoti ten, kur geresnis oras. Susikrovėme daiktus ir išvažiavome ieškoti laimės. Panašu, kad suradome“, – šypsosi vyras.
Po kurio laiko kilo noras imtis veiklos ir Lietuvoje. Iš pradžių vertėsi nekilnojamuoju turtu, vėliau ėmėsi baldų gamybos.
„Mes patys perkame daug baldų: į Ispaniją, kur pirkome, remontavome ir pardavėme butus, baldus vežėme iš Lietuvos gamintojų. Vienu metu pasirodė, kad kone didžiausia dalis pinigų lieka baldininkams, be to, matėme, su kokiomis problemomis jie susiduria, taip kilo mintis baldų gamybos imtis patiems.
Visada buvau technologijų ir naujovių mėgėjas ir nesupratau, kodėl ta baldų pramonė užstrigusi ties 20 metų senumo taisyklėmis. Baldų pramonės progresas pasirodė labai silpnas, matėme, kokias klaidas daro: pagaminti baldai netinka, tada vėl reikia vežti į Lietuvą perdaryti“, – kalbėjo D.Žemaitis.
Baldams gaminti – 3D technologija
Anot pašnekovo, jo šeimos verslas – pirmasis Lietuvoje, kuris gamindamas baldus, pradėjo naudoti 3D skenavimo technologiją. Ji leido „Furnioks“ rasti sprendinius projektuojant ir gaminant baldus patalpoms šlaitiniais stogais ar sudėtingus kampus turinčiuose interjeruose.
Pati didžiausia problema, kaip sako Darius, atsiranda dar tik matuojant baldus. „O mes turėdami 3D skenavimą viską matome. Montuotojams į patalpą Vilniaus senamiestyje šlaitiniais stogais atvežėme baldus. Jų pirmi žodžiai buvo: „Tai neįmanoma“. Galiausiai sudėtingą baldą sumontavo per dieną“, – pasakoja dvejus metus Rinkuškiuose veikiančios baldų gaminimo įmonės vadovas D.Žemaitis.
Iš Rinkuškių – į Dubajų
Ir pati įmonės vizija – kiek galima daugiau daryti kompiuteriu.
Lietuva, sako Darius, baldžių kraštas: čia visi viską žino ir moka, žmonės turi rankas – prireikus gali pataisyti trūkumus. Tačiau užsienyje situacija kitokia: ten montuotojas turi sugaišti kiek įmanoma trumpiau, nes rankų darbas atsieina brangiausiai.
„Furnioks“ baldus gamina jau numatę, kad būste, pavyzdžiui, kreivos sienos, todėl montuotojui balduose įtaiso tam tikrą saugiklį, kad bemontuojant baldus nereikėtų galvoti, kaip spręsti problemą.
„Todėl mūsų projektai 100 proc. jau išdirbti kompiuteryje. Kai nusiskenuojame patalpas, turime idealų jų modelį. Be to, taip ne tik taupome montuotojo laiką – mums nebereikia itin nagingo meistro, kuris sugalvos, kaip išspręsti kurią nors neapgalvotą problemą.
Iš dalies tai – pasiruošimas dirbtinio intelekto erai. Tikiu, kad kažkada jis bus žymiai labiau integruotas į gamybą. Todėl ir mūsų gamyba paremta principu: kuo mažiau žmonių darbo – kuo daugiau darbo kompiuteriu.
Mes kone 1,5 m. užtrukome prie dalykų, kurie atrodo visiškai paprasti: atrodė, reikia tik pinigų, kad galėtum pradėti gaminti baldus, bet viskas yra kitaip. Kol viską suderinome, išmokome, perpratome... Dabar, manau, esame įgyvendinę 80 proc. numatytos vizijos ir tikiuosi, kad šiais metais galėsime pradėti dirbti taip, kaip esame suplanavę“, – kalbėjo D.Žemaitis.
„Furnioks“ įkurta su mintimi ją klonuoti: jei pavyksta parengti kompiuterinę programą, būtų galima kurti baldų projektus ir, pavyzdžiui, Dubajuje stovintiems būstams.
„Jei įmonę sugebame suskaldyti taip, kad smegenys – Lietuvoje, o rankos – kažkur Dubajuje, sutaupytume transporto išlaidas, ten nebereiktų konstruktorių ar pan. – juos visus turime čia. Atskristų žmogus, nuskenuotų patalpas, duomenis apdirbtume, išsiųstume failus, pagamintume baldus. Galėtume dirbti turėdami 6–7 žmones gamyboje“, – planuoja pašnekovas.
Dabar daugiausia Rinkuškiuose pagamintų baldų išvežama į Ispaniją. „Furnioks“ mėgina koją įkelti ir į Nyderlandus: čia pirkėjas mėgsta prabangą ir gali už ją mokėti milžiniškus pinigus.
Apie tokias kainas užsienyje tik svajoti lieka
D.Žemaitis sako, kad Lietuvoje žmonės gali džiaugtis pigiais baldais. Anot pašnekovo, už tokią kainą, už kurią Lietuvoje perkame baldus, Europoje būtų neįmanoma jų įsigyti.
„Yra buvę ir kuriozinių situacijų: žmogus atsiunčia internete nusižiūrėtą ore kabančią lovą ir nori, kad ji būtų pagaminta už 1,5 tūkst. eurų, nors realiai toks baldas kainuotų 15 tūkst. eurų, – pasakoja Darius. -
Ispanas džiaugiasi vien tuo, kad laiku gavo baldus, o lietuviai – perfekcionistai. Nesakau, tai gerai, ar blogai – Lietuvoje veikia konkurencija, baldininkų daug“.
Jam pritaria ir įmonėje projektų vadove dirbanti Miglė Šernienė: „Lietuviai – taupūs žmonės, sveria kainos ir kokybės santykį. Be to, jie ir priekabesni. Jei užsieniečiams įtinka bendras vaizdas – nesuka galvos, o lietuvis pažiūrės ir iš vieno kampo, ir iš kito“.
