Projektai, kuriantys darnią aplinką: kaip kasmet pačios geriausios idėjos tampa realybe

2024 m. gegužės 24 d. 09:00
Prie darnios aplinkos kūrimo kiekvieną dieną prisideda ne tik patys žmonės, bet ir savivaldybės ar įmonės, kurių idėjos tampa svarbiais projektais, keičiančiais aplinką, kurioje gyvename. Tai – patys įvairiausi tikslai: vieni siekia tobulinti miesto infrastruktūrą, kiti rūpinasi laivyba ir uostais, o treti sprendžia kiekvienam gyventojui aktualias problemas.
Daugiau nuotraukų (10)
Per pastaruosius kelerius metus dėl inovatyvių projektų miestų infrastruktūra ir darnumas žengė didelį žingsnį į priekį, suteikdamas galimybes džiaugtis savo kraštu ir vystyti verslo idėjas.
Portalas lrytas.lt kviečia prisiminti, kokie Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuoti projektai sulaukė pačių aukščiausių visuomenės įvertinimų.
Prisideda prie modernios infrastruktūros
Štai klaipėdiečiai sukūrė modulinio elektrinio miesto autobuso prototipą ir pagamino modulinio elektrinio miesto autobuso bandomosios partijos gaminį. UAB „Elektrinio transporto sistemos“ projektas buvo skirtas sukurti ir komercializuoti lietuvišką elektrinį ir lengviausią rinkoje pagal svorį autobusą DANCER.
Prie darnaus miestų vystymosi prisideda ir kiti didmiesčiai. To įrodymas – UAB „Grindos“ projektas, kuriuo įmonės specialistai sprendė liūčių pasekmes Vilniaus gatvėse.
Kelerius metus trukęs projektas, dalinai finansuotas ES fondų lėšomis, leido investuoti į paviršinių nuotekų sistemų tvarkymą sostinėje. Tačiau patvinstančių gatvių problema išspręsta ne tik sumažinant vandens kiekį gatvėse, bet ir prisidedant prie darnios aplinkos kūrimo su estetiškai patraukliais inžineriniais sprendimais.
O Vidaus vandens kelių direkcija vandenį išnaudojo kitaip. Ekspertai sukūrė projektą, kuriuo modernizavo Nemuno laivybos kelią, investuodami į darnią aplinką. Upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.
Taip pat sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu, o modernizuojant Nemuno vagą, pastatytos arba rekonstruotos 553 bunos.
Dėmesio vertas ir beveik prieš dešimtmetį Klaipėdos uosto projektas, finansuotas ES lėšomis. Tuomet uosto laivybos kanalas išgilintas nuo 13 iki 14,5 metrų, o kanalas praplatėjo 150 metrų. Tai sudarė palankias sąlygas sėkmingai vystyti SGD terminalą ir saugiai priimti didžiuosius laivus, tokius kaip dujų saugykla „Independence“.
Jeigu nebūtų išplatintas uosto kanalas, vargu, ar į Klaipėdos uostą būtų atplaukęs kruizinis milžinas „Celebrity Eclipse“, kurio ilgis prilygsta trijų futbolo aikščių ilgiui, o aukštis yra didesnis nei dvidešimties aukštų namas. Šis projektas reikšmingai prisidėjo uosto konkurencingumo ir pralaidumo.
Kitu projektu išvalytos ir buvusios laivų kapinės. Projektas užtikrino Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslų įgyvendinimą: pagerinta ir apsaugota nuo tolimesnio prastėjimo Kuršių marių įlankos prie ledų rago (laivų kapinių) ekosistemų būklė.
Išvalius Kuršių marių akvatorijos dalį prisidedama prie valstybinės aplinkos apsaugos strategijos tikslo – sudaryta prielaida subalansuoti šalies plėtrą, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, optimizuojant gamtonaudą.
Tačiau yra ir tokių projektų, kurie į gyventojų kasdienį gyvenimą atneša gaivos. Elektrėnuose kiek vėliau įgyvendintas miesto infrastruktūros ir marių pakrančių tvarkymo projektas pagerino ne tik miesto išorinį veidą, bet ir atnešė pokyčių į gyventojų kasdienybę.
Taip pat gyvenamųjų namų kiemuose įrengtos modernios vaikų žaidimų aikštelės, kurios į kiemus sukvietė daug jaunųjų elektrėniškių.
Skatina turizmą
Esate apsilankę Užutrakio dvaro sodyboje? Tai – 2012 m. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos įvykdytas projektas, finansuotas ES fondų lėšomis.
Jo metu Užutrakio dvaro sodybos muziejinės-reprezantacinė ir memorialinės dalys buvo pritaikytos viešiesiems turizmo poreikiams.
Kone prieš dešimtmetį Druskininkų savivaldybės administracija įgyvendino projektą, kurio metu sudarytos palankios sąlygos Druskininkų miesto muziejaus informacinei, edukacinei ir kultūrinei veiklai, kultūros vertybių išsaugojimui, miesto bendruomeniškumo stiprinimui bei viešųjų reprezentacinių funkcijų vykdymui restauruojant reprezentacinį Druskininkų miesto muziejaus pastatą – kultūros paveldo objektą Vilą „Linksmą“.
Projekto įgyvendinimo metu restauruotas pastato eksterjeras, pagrindinės konstrukcijos bei inžinerinės sistemos, taip pat sutvarkyta ir apšviesta pastato teritorija.
Taip pat ES fondų lėšomis buvo renovuoti ir pritaikyti turizmui Kretingos dvaro sodybos paminkliniai pastatai. 2012 metais įgyvendintas Kretingos muziejaus pastatų renovacijos ir pritaikymo muziejaus veiklai projektas. Jo metu renovuoti grafų Tiškevičių dvaro rūmai, malūnas ir ratinė.
Dar tuomet po renovacijos Kretingos muziejus su Žiemos sodu tapo vienu lankomiausių savivaldybių muziejų Lietuvoje.
Prisiminkime ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos projektą, kurio metu Nevėžio pakrantėje įrengta laiptuota it terasa prieplauka, kuri subūrė vietinius, norinčius leisti laiką upės pakrantėje.
Čia kėdainiečiai bei miesto svečiai galės gėrėtis ramia Nevėžio upės tėkme, grožėtis dar vienu miesto simboliu tapsiančiu ekspoziciniu laivu.
Palengvina verslų kasdienybę
Įvertinimo sulaukė ir Raseinių rajono savivaldybė, kurios tiek rajonas, tiek miestas parengė bendruosius planus.
Planuojant rajono ir miesto ateitį atsižvelgta į darnios plėtros principą, įteisinta daugiafunkcinio žemės naudojimo galimybė. Šie planai padėjo Raseiniams tapti moderniu ir jaukiu miestu ne tik vietiniams, bet ir miesto svečiams.
Prisiminkime ir Utenos regioninį mokymo centrą, kuris pasirūpino, jog Anykščių ir Utenos rajono ūkininkai galėtų dalyvauti mokymuose, kuriuose sužinotų sėkmingo verslo paslaptis.
Ūkininkai domėjosi, kaip tvarkyti biudžetą, valdyti įmonės finansus ir vykdyti veiklos apskaitą.
Atsižvelgdama į prastesnius socialinius-ekonominius rezultatus Kupiškio mieste, Kupiškio rajono savivaldybės administracija vykdė projektą, kuriuo sukūrė funkcionalią ir patrauklią investicinę aplinką.
Taip buvo prisidėta prie palankių sąlygų sudarymo gyventojų užimtumo didinimui bei paslaugų sektoriui, socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo mieste, didėja miesto investicinis patrauklumas, kompleksiškai tvarkomas miestas, pritraukiamos privačios investicijos, sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas.
Per dvi dešimtis metų ES investicijos prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės ir pakeitė mūsų šalies veidą. Informaciją apie visus projektus ir kvietimus galima rasti www.esinvesticijos.lt.
Už įdomiausią projektą balsuokite čia: https://projektas.lrytas.lt/investicijos-2024/.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.