Lietuvos ateitį keičia bendruomeniški verslai ir organizacijos: neįtikėtina, kiek nuveikė nuo įstojimo į ES

2024 m. gegužės 13 d. 14:07
Bendruomeniškumas – vienas pagrindinių kokybiško visuomenės gyvenimo pamatų. Įsitraukti į visuomenės veiklą ir būti bendruomeniški gali ne tik žmonės, bet ir verslai bei organizacijos. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dvidešimtmečio proga kviečiame prisiminti viso laikotarpio geriausius ES fondų investicijų Lietuvoje projektus, kurie buvo įvertinti būtent už bendruomeniškumą.
Daugiau nuotraukų (8)
Šiuolaikinėms organizacijoms ir verslams išties svarbu bendruomeniškumas. Jos siekia patenkinti bendruomenių poreikius, spręsti įvairias socialines problemas ar kilusius sunkumus, nori užtikrinti socializaciją.
Bendruomeniškumą galime sieti ir su gerėjančiu gyvenimu Lietuvoje – organizacijų ir verslų paskatinti gyventojai tampa ne tokie uždari, gyvena ne tik savo šeimos rate ir galiausiai patys dažniau prisideda prie bendruomenės ir jos veiklos.
Bendruomenės kūrimas svarbus ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai, kuri kasmet įvertina geriausius ES fondais finansuotus lietuvių projektus, duodančius didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei.
Kviečiame prisiminti visų laikų geriausius projektus, kurie sėkmingai didino gyventojų tarpusavio komunikaciją, įtraukė bendruomenės narius į bendrų tikslų siekimą ir aktyvų socialinį gyvenimą.
Pirmasis – Burbiškio dvaras. Jis dar 2009-aisiais buvo įvertintas už galimybę gyventojams turiningai leisti laisvalaikį stebint žadą atimantį tulpių žydėjimą. Dar ir dabar kiekvieną pavasarį šimtai pražydusių tulpių rūšių savo spalvomis vilioja tūkstančius svečių iš Lietuvos ir užsienio atvykti į Burbiškio dvaro festivalį – „Tulpių žydėjimo šventę“. Atnaujintame XIX a. dvare vykstantis festivalis lankytojus traukia ne tik tulpėmis, bet ir rekonstruotais autentiškais dvaro statiniais.
2012 metais už įvairius projektus, susijusius su bendruomeniškumu, buvo įvertinti net penki verslai ir organizacijos. Vienas jų – priklausomybių reabilitacijos centras „Meikštų dvaras“, integravęs savo pacientus į darbo rinką.
Nepastebėtas tais metais neliko ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centras, Debeikių miestelyje įkūręs savarankiško gyvenimo namus senyvo amžiaus asmenims. Šis projektas prisidėjo prie nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros vystymo Anykščių rajono savivaldybėje. Padidėjo socialinių paslaugų prieinamumas, sudarytos galimybės teikti socialines paslaugas iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarytos sąlygos jiems savarankiškai tvarkytis buityje, rūpintis savimi, šeima.
Įvertinta buvo ir bendrovė „Rūta“, kuri rekonstravo senojo saldainių fabriko pastatą ir pritaikė jį turizmo reikmėms, taip prisidedama prie turiningo gyventojų ir miesto bei šalies svečių turiningo laisvalaikio. Rekonstruotame pastate įrengtas šokolado muziejus, kuriame pristatoma beveik keturių tūkstančių metų šokolado istorija, galima sužinoti, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip šokoladas ir jo vartojimo tradicijos keitėsi bėgant amžiams. Muziejuje pristatomi pirmieji Lietuvos šokolado fabrikai bei saldainių fabriko „Rūta“ istorija. Pastate įrengtos demonstracinės šokolado gamybos patalpos, kur galima išmėginti savo jėgas gaminant šokoladinius skanėstus ir čia pat jų paragauti.
Dar vieną svarbų projektą 2012-aisiais parengė Elektrėnų savivaldybė, įkūrusi savarankiško gyvenimo namus neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms. Taip savivaldybė asmenims sudarė kokybiškas gyvenimo sąlygas namų aplinkoje. Jie puikiai integravosi į visuomenę, buvo skatinami jų sugebėjimai, adaptacija ir pasaulietiškumas.
Paskutinis, tais metais įvertintas už bendruomeniškumą, yra Šeimos santykių institutas, sudaręs galimybę dirbti jaunimui nuo keturiolikos metų. Institutas tada pristatė naują specialistų veiklos modelį.
2013-aisiais už bendruomeniškumą įvertinti trys projektai. Pirmasis – Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro projektas „Dirbdami kurkime šeimos gerovę!“, kuriuo buvo sudaryta daugiau galimybių dirbti jaunimui.
Verta paminėti ir Kauno rajono savivaldybės administraciją, tais metais pritaikiusią Raudondvario dvaro pilį turizmo reikmėms.
2013 metais įvertintas ir įstaigos „Socialiniai paramos projektai“ projektas, kuriuo buvo įkurta „Mano guru“ kavinė, skirta tam, kad būtų vykdoma priklausomų asmenų profesinė ir darbinė reintegracija. Kavinės įkūrimo tikslas – padėti buvusiems nuo psichotropinių medžiagų priklausomiems, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų ir kitiems socialinėje atskirtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę. Didesnė dalis padavėjų ir barmenų kavinėje yra turėję šių problemų, jie čia mokosi ir atlieka darbinę praktiką.
Dar po metų, 2014-aisiais, už galimybes tobulėti įvertintas Klaipėdos rajono savivaldybės projektas, kuriuo siekta švietimo paslaugas padaryti prieinamesnes kaimo gyventojams. Projekto rengėjai suprato, kad iki to laiko į priemiestines zonas plūstelėjus nemažai naujakurių, Sendvario seniūnijoje esanti mokykla nebetenkino gyventojų poreikių. Todėl senąsias Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus patalpas buvo nuspręsta modernizuoti ir pertvarkyti į daugiafunkcį centrą. Nuo šiol jame teikiamos ne tik ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir neformalaus vaikų švietimo paslaugos, bet ir veikia meninės saviraiškos bei laisvalaikio užimtumo grupės, sudarytos patrauklios sąlygos bendruomenės susiėjimams bei renginiams.
Tais pačiais metais pergalę nuskynė ir kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“, įvertinas už pažangų verslą.
2020 metais į svarbią problemą dėmesį atkreipė Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai. Jų projektas suteikė asmenims, šeimoms ir bendruomenėms būtinus įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias socialines problemas. Projekto metu suteiktos paslaugos, kurios apėmė individualias ir grupines konsultacijas, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, socialinių įgūdžių vaikams ir paaugliams grupių vedimą, sociokultūrines paslaugas.
2021-aisiais už bendruomeniškumo kūrimą buvo apdovanota Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminė organizacija, vykdžiusi projektą „Tyla – ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“, kuris skirtas ugdyti socialinę atskirtį patiriančių klausos negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių socialinius įgūdžius.
Ne mažiau svarbią problemą 2022-aisiais sprendė ir „Namai visiems“, kurie savo projektu siekė pagerinti senjorų sveikatą, gerovę, sujungiant juos su projekto metu teikiamomis paslaugomis ir užsiėmimais, bei kūrė ryšį su kitais žmonėmis. Tokiu būdu projektas sprendė kompleksines fizinės sveikatos, psichologines ir socialines problemas.
O pernai, 2023-aisiais nemažai bendruomeniškumo labui nudirbo įstaiga „Liberi“, kurios projektas tapo tikra pagalba socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems Klaipėdoje. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo organizuojamos ir vykdomos prevencinės veiklos, sudarant sąlygas vaikų ir jaunų žmonių socializacijai, padedant jiems integruotis į visuomenės gyvenimą. Projekte įgyvendinta daugybė paslaugų: sociokultūrinių veiklų organizavimas per edukacijas, patyriminiai mokymai, meno ir judesio terapija, psichologinės paramos ir konsultavimo paslaugos, dėl kurių vaikai ir jaunimas išmoko geriau save pažinti, ugdyti ir pristatyti. Veiklose buvo skatinama ir savanoriška veikla – projekto įgyvendinimui buvo pasitelkta ir apmokyta dešimt savanorių.
Per dvi dešimtis metų ES investicijos prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės ir pakeitė mūsų šalies veidą. Informaciją apie visus projektus ir kvietimus galima rasti www.esinvesticijos.lt.
Už įdomiausią projektą balsuokite čia https://projektas.lrytas.lt/investicijos-2024/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.