Kviečiame prisėsti drauge ir Mariją, bet ji tik mosteli ranka: „Neturiu kada“, ir dingsta virtuvėje.
„Aš atstovas spaudai“, – juokiasi Aurimas ir pasakoja, kad jiedu su žmona centrinėje Dusetų dalyje jau seniai nusipirkę didžiulę teritoriją su 19 pastatų. Anksčiau čia veikė ligoninė. Būtent tas pastatas, kuriame įrengtas „Serpent“ – buvę gimdymo namai, o prieš uždarant ligoninę, čia persikėlusi administracija.
„Nupirkus pastatai stovėjo – taip rankos iki jų ir nepriėjo. Dukra, baigusi 12 klasių, išvažiavo į Kauną mokytis anglų filologijos. O kadangi ji nuo mažens mėgo gaminti, pasiūlėme įrengti šeimos restoranėlį. Dar metus dvejus, iki kol atėjome čia, kur esame, idėja rutuliojosi, o šie metai – jau tretieji, kai „Serpent“ veikia“, – kalba A.Kuzma.
Duris atvėręs „Serpent“ turėjo vos keturis stalelius. Ir pati Marija planavo dirbti pasikvietusi tik vieną kolegę.
„Bet jau po pirmos vasaros matome – netelpa žmonės prie tų keturių staliukų. Lėkėme į parduotuvę stalų, statėme lauke. Kažkas iš eilėje laukusių klientų klausia – turit sodą, kodėl ten mūsų nesodinat? Dar stalų reikia! Ir tai vietos maža“, – prisimena Marijos mama Sandra Platkevičiūtė-Kuzmienė.
Šeima įrengė salę, kurioje gali susėsti 16 žmonių. Bet ir to nepakako, kad tilptų visi norintieji – Kuzmos raitėsi rankoves ir patys įrengė dar vieną – dvigubai tiek talpinančią – salę.
Antrąją – didžiąją – salę planavo atidaryti šio balandžio pabaigoje, bet teko verstis per galvą. „Seniūnas ir visi ragino – gi Sartų žirgų lenktynės, neturės žmonės, kur pavalgyti. Nespėjome baro stalviršio uždėti – uždengėme bulviniais maišais, o žmonės eina prie jo, fotografuojasi“, – smagiai pasakoja Sandra. O Aurimas juokiasi: „Geras statybininkas visada išsisuks iš padėties“.
A.Kuzma skaičiuoja, kad įrengiant restoraną galiausiai sąmata susidėjo šešis septynis kartus didesnė, nei iš pradžių skaičiavo. „Čia sieną palieti – reikia tvarkyti, čia grindis reikia. Dusetų mastais išėjo labai galingas projektas“, – mini pašnekovas.
Žiemos sezonu „Serpent“ dirba penktadienį, šeštadienį ir pusę sekmadienio. Vasarą – visas septynias dienas per savaitę. Priima ir užsakymus privačioms šventėms. „Štai kad ir vieną kovą savaitgalį vienu metu buvo keturios rezervacijos. Virtuvei – iššūkis“, – kalba A.Kuzma.
Dusetos ypač pagyvėja vasarą. Ir ne tik dėl to, kad į miestą užsuka turistai – čia daug tokių, kurie nusipirkę nekilnojamojo turto atvyksta vasaroti. Aurimas skaičiuoja, kad mieste parduota koks 40 proc. sodybų. „Dabar Dusetose negali nupirkti buto, nes jo nėra“, – sako pašnekovas.
32 klientai vienoje salėje, 16 – kitoje ir dar 50 sode. Vasarą tik spėk suktis. Aurimas sako, kad čia cepelinų žmonės ir iš Utenos atvažiuoja. „Cepelinų receptas – iš močiutės, šimto metų senumo, be to, mūsų cepelinai su jautiena“, – paaiškina Aurimas.
Cepelinų įdaru neturėtumėte stebėtis – Kuzmos laiko didžiulį, virš 300 galvijų, mėsinių galvijų ūkį. Tad „Sperpent“ pradėjus veikti, čia patiekalų su kiauliena nė nebuvo. Ji meniu atsirado pageidaujant klientams.
„Tačiau ją perkame ne iš parduotuvių, o iš ūkių. Ilgai truko, kol atsirinkome mėsą pagal pašarus, kuriais buvo šerta kiaulė, pagal kitus mūsų keltus reikalavimus. Didelis darbas padarytas. Apskirtai mūsų nuostata: visą maistą gaminti, nieko nešildyti. Gal kitiems, kurie nori patiekalo čia ir dabar, ir pikta būna, bet mes – prieš didelių restoranų tvarką, kur susirenka masė klientų. Pas mus turi būti ir skirta laiko pabendrauti su svečiu. Bandome klientą papirkti maistu, paprastumu, jaukumu“, – sako A.Kuzma.
Kad taupytų laiką, Kuzmos investavo į kasos aparatus, į sistemas, kurios leidžia per planšetes priimti užsakymus – Aurimas sako: nespėjo nueiti padavėja nuo staliuko, o virtuvė ir baras jau gavę užsakymus.
Anot A.Kuzmos, restoraną atidarė vietiniams.
„Galutinė kaina mums skausminga, bet, kaip sakau, geriau taupykime sistemoms, o kainų nekelkime – tegul ateina vietiniai. Čia didelio verslo nepadarysi ir milijonų neuždirbsi. Yra kur pinigų lengviau galima uždirbti. O jei matysime, kad restorano aplinkiniams nereikia, uždarysime“, – sako jis.
Bet Sandra tuoj priduria: „Jau po pirmos vasaros pamatėme, kad žmonėms jo labai reikia. Daug duoda ir vieta, kad restoranas veikia buvusioje ligoninėje. Žmonės prisiminę pasakoja, kad kažkieno mamą su arkliais čia vežę, kitas čia gimęs. Ateina pasižiūrėti, o tada jau ir sėda pavalgyti“.
Baigę remontą restorane Kuzmos suka galvą, kaip sutvarkyti greta jo esantį didelį statinį, buvusią pagrindinę ligoninės patalpą. Jam reikėtų remonto, o tuomet, svarsto šeima, čia galėtų įsikurti jauni verslai: kažkam reikia patalpos jogai, kažkam – vaikų kambario, kažkas norėtų kirpyklą įrengti, kažkas – nagus tvarkyti. „Eitum į banką prašyti pinigų, bet ten klaus – o kur čia verslas, o mūsų pačių finansinės galimybės neleidžia jo sutvarkyti“, – neslepia S.Platkevičiūtė-Kuzmienė, todėl verslininkai rašo projektus ir viliasi taip gauti finansavimą.
