Augina tai, ko apylinkėse nematyti
Nors sezono pradžios dar reikia palaukti, jau po truputį daržovės daigai turėtų pradėti lysti iš po žemės. Prie šeimos namo pats darbymetis prasideda balandžio pabaigoje, kai jau išdygsta pirmieji smidrai. Tačiau didžiausia banga – gegužės pirmąją savaitę.
Šeima net juokauja draugams ir kitiems pažįstamams sakydami, kad pirmąją gegužės savaitę jų netrukdytų – darbo ir taip iki kaklo. „Nešaukit, aš smidruose ir niekur kitur“, – tokią repliką tenka girdėti dažnai.
„Auga smidras“ – ketvirtus metus skaičiuojantis Justinos įkurtas prekės ženklas, prie kurio dirba ir jos ūkininkaujantis vyras 17 arų teritorijoje. Iš tokios teritorijos per metus galima gauti, kaip rodo patirtis, apie 700 kg žaliavos, tinkančios pardavimui.
Smidrai iškeliauja pas pavienius pirkėjus ar įmones, nors šiais metais juos jau tieks ir vienam restoranui Panevėžyje. Taigi turguose stovėti jau nereikia, žaliavą pavyksta parduoti ir taip. Viliamasi, kad verslą palaikys ir Kupiškio restoranai ar kiti verslai.
Norintiems dar daugiau potyrių suaugusiems ar vaikams, Justina kviečia ir patiems eiti į lauką ir prisirauti smidrų tiek, kiek norisi. Daugelis net nežino, kaip atrodo augantys smidrai, tad tai būna gera patirtis ne tik vaikams, bet ir tėveliams.
Tai kaip atrodo augantys smidrai? Tai – lyg augantys pirštai iš žemės, juokiasi Justina, patikindama, kad išties tokios replikos yra pati tikriausia tiesa, nors toks pasakymas ne vienam kelia šypseną. Kad ir kaip bebūtų, kol vieni juos išbando mažais kiekiais, kiti per savaitę nusiperka ir kelis kilogramus.
O kaina priklauso tiek nuo sezono laiko, tiek nuo pačio derliaus gausos. Kilogramo kaina gali svyruoti nuo 8 iki 12 eurų, o pundelyje gali būti ir 16, ir 18 smidrų – viskas priklauso nuo jų storio ir svorio.
Iš Kupiškio rajono kilusi Justina tikina, kad tai viena iš daržovių, kurios aplinkui niekas neaugina. Tiesa, yra buvę bandymų, bet jie, matyt, nebuvo sėkmingi. „Tarp braškių, šilauogių augintojų konkurencija didelė, ties smidrais ne“, – pasakojo ji.
Idėja sukurti tokį ūkį kilo ne tik iš poreikio, bet ir iš galimybių. Kadangi aplink namą laisvas neišnaudotas plotas, būtų gaila taip viską ir palikti. Taigi sezono metu augantys smidrai matosi net pro namų langą, o daržovės sezoniškumas – dar vienas pliusas, planuojant šeimos laiką. Vyro žemėse darbymetis vienu metu, o štai pas Justiną, kitu.
Pataria, kaip atpažinti šviežius smidrus
Šiuose kraštuose prekės ženklo įkūrėja praleido didžiąją dalį vaikystės, o giminės šaknys dar giliau, nes iš šalia esančio Alizavos miestelio kilusi ir Justinos močiutė. Vyras, dirbantis žemės ūkyje, taip pat dėl darbo turėjo pasilikti čia, todėl ir Justina jaučiasi sava. Dar mieliau ir tai, kad viskas šalia.
Pačioje verslo pradžioje ir pati verslininkė apie smidrus žinojo ne ką daugiau nei paprastas Kupiškio gyventojas. O tikro lietuviško smidro skonį sužinojo tik tada, kai sulaukė pirmojo derliaus. Atvežtinės daržovės skiriasi tiek šviežumu, tiek skoniu, tiek išvaizda.
Šios daržovės augintoja, ragina atkreipti į keletą dalykų. „Kokybės ženklas smidre yra viršūnėlė. Jeigu ta viršūnėlė yra standi, susiglaudusi, tai reiškia, kad smidras yra šviežias. Šviežias smidras nesilankstys ir nebus guminis, jis tiesiog perluš per pusę“, – paaiškino ji.
Kaip pasakoja „Auga smidras“ įkūrėja, yra bent penkios smidrų veislės ir kelių spalvų smidrai, kurias galima pamatyti Lietuvoje: pavyzdžiui, skaisčiai žali, žali, balti ir violetiniai. Vis tik rinkoje daugiausia galima pamatyti žaliųjų smidrų, kurie yra mažiausiai lepūs ir nereikalauja ypatingo dėmesio.
O pati daržovė, kaip mini pašnekovė, nereikalauja daug priežiūros. Didžiausias darbas yra ravėjimas, žaliosios masės nuėmimas rudenį ir žemės paruošimas sezonui. Tiesa, su pastaruoju darbu daug padeda ir jos vyras dėl fizinės jėgos.
Smidrai nėra tręšiami kenksmingomis medžiagomis. „Kai valgai pats, valgo tavo šeima, valgo vaikas, nesinori kišti papildomos chemijos, juk ir taip gyvename aplink cheminius ūkius“, – patikino ji.
Visgi pastebima, kad tai yra agresyvus augalas: net jei norėsi išnaikinti, tai nebus taip lengva. Šalnoms ir vėjams daržovė taip pat nėra lepi, tad ją galima pamatyti ir kaimynų darželiuose.
Tačiau iš žemės išrovus smidrą jį reikia tinkamai laikyti. Jei jis laikomas tinkamai, šviežias gali išlikti ir savaitę. Justina pataria juos sušlapinti, įdėti į sandarų indą ir patalpinti į šaldytuvą.
Gaminimas taip pat nesudėtingas. Galima juos paprasčiausiai pagardinti žiupsneliu druska, pipirais ir kelias minutes aliejuje su česnako skiltele apkepti keptuvėje, kol išryškės sodri žalia spalva.
Tačiau juos net patariama valgyti ir žalius. „Pirmiausia patarčiau atsivalgyti žalių, o tada jau kepti“, – pataria smidrus auginanti Justina.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
