Viskas prasidėjo nuo vyro aistros vynuogėms
„Viskas prasidėjo per vyrą, – juokdamasi pasakoja Ineta. – Jis sumanė užsiauginti vynuogių, todėl pradėjome desertines vynuoges auginti lauke“. Kadangi jų veislių kasmet vis daugėja, auga ir vyro Jevgenij kolekcija – kaip diena, taip naujiena. Tai besėklė, tai įdomesnė forma, tai neįprastas poskonis.
Jei pirmajame pastatytame šiltnamyje buvo vos 18 medelių, dabar jau yra virš šimto rūšių.
O naujų veislių ieškodavo pas prekybininkus Ukrainoje. „Myli akimis – pamato ir neragavęs nusiperka“, – atskleidė pašnekovė. Viskas labai paprasta, dar prieš Rusijos užpuolimą, jis paimdavo ir paštu atsisiųsdavo vos keliasdešimt centimetrų dydžio šakeles be šaknelių. Jas vėliau pasodindavo savo sodyboje.
Tačiau kuo skiriasi šimtai veislių? „Gali skirtis aštrumu, gali skirtis saldumu. Vienos yra rūgštesnės, vienos turi ananaso poskonį, kitos – žemuogių. Jos visos skirtingos“, – vardija ji.
Į ūkį atvykę pirkėjai mėgsta išragauti kone visas rūšis ir išsirinkti, kuri labiausiai atitinka individualų skonį. Pavyzdžiui, vaikams labiausiai patinka itin saldžios vynuogės, kai suaugę renkasi įdomesnius skonius – ypač mėgsta juodųjų serbentų, muskato ar ananaso poskonį.
Užaugintų uogų vietiniuose turgeliuose nerasite, jas pagal kiekvieno užsakymą moteris tik ką nuskintą derlių išveža iki pat namų durų slenksčio, o daugiausiai tenka parduoti būtent panevėžiečiams. Didžiausią darbą atlieka socialiniai tinklai, užtenka feisbuko puslapyje „DvarUogė“ paskelbti apie sezono pradžią ir iškart atsiras pirkėjų.
Per keletą sezonų jau atsirado nuolatinių pirkėjų, kurie kelių kilogramų uogų prašo kas kelias savaites. Derlių išgraibsto ir artimieji bei draugai, tad per sezoną keli šimtai kilogramų gana greitai išgaruoja. Tačiau augalai čia auga vos kelerius metus, tad yra jauni medeliai. Jiems kasmet bręstant, didėja ir derlius.
Desertinės vynuogės ne tik nugula ant žmonių stalų, bet taip pat gaminamas ir džemas, vynuogių sultys ar arbata iš lapų. Tiesa, dalis pas šeimą ateina ir su klausimais – kaip išsirinkti sau patinkančią veislę?
Atsakymas jiems būna labai paprastas – reikia ragauti ir suprasti, koks yra tavo skonis.
Jei pačiai Inetai patinka aštresnio poskonio vynuogės, vyrui patinka besėklės, o mamai visos, tai dar nereiškia, kad tokios uogos bus taip mėgstamos ir kitų.
Nors nei uogų, nei vynuogių lapų balandžio pradžioje dar nematyti, augalų pumpurai jau turėtų užsimegzti balandžio viduryje ir tik gavę šilumos iškart išsiskleis. Tačiau pirmųjų uogų tikimasi rugpjūtį, kažkur per Žolinę, rugpjūčio 15 d., o derlius baigiasi kartu su šalnomis.
Avys ir vištos – dalis tvaraus vynuogyno
Tačiau vyro aistra vynuogėms persidavė ir pačiai Inetai ir mamai Jūrai. Daugiausia laiko čia praleidžia pačios moterys, o mama, gyvendama vos už kelių metrų, nuolat prižiūri temperatūrą šiltnamiuose, laisto augalus. Padirbėti su priežiūra atvyksta ir žmona ir vyru, vien genėti medelius yra tikras darbas.
„Jos kaip moterys – reikia labai daug dėmesio“, – netramdydama šypsenos patikina Ineta, kalbėdama apie desertinių vynuogių priežiūrą. Šiltnamiuose turi būti tinkama temperatūra, trąšos, dirvožemis, todėl tiek šiltnamiuose, tiek laukuose pakeista dirva – vietoje žvyro suvežta daug juodžemio ir perpuvusio mėšlo, kad augalai prigytų.
„Dabar eksperimentuojame ir gryname žvyre, arba pasiteisins, arba be. Žinoma, gražiai atrodo, kai važiuoji Italijoje ir vynuogės auga ant kalnuose. Pas mus taip nėra ir sakyčiau, čia yra kiek šaltoka“, – klimato sąlygas vynuogėms įvertino ji.
Kartais tenka augalus gydyti nuo ligų, ginti nuo užpuolusių vapsvų. Pernai metais nemaža dalis derliaus buvo užpultas vapsvų, apsaugoti pavyko tik dalį derliaus. Kaitri saulė taip pat kiša koją ir dalis derliaus išdega.
Desertinių vynuogių derlių šiltnamiuose stengiasi nurinkti iki šalnų, tačiau lauke augančios vadinamosios techninės vynuogės gali išbūti ir ilgiau. Nors tokios uogos dažniausiai skirtos vynui daryti, kol kas neturima planų užsiimti tokia veikla.
Kaip sakė verslininkė, šiame ūkyje į pagalbą atskuba sodyboje gyvenančios avys, jaučiai, vištos.
Nevisai prisirpusias uogas, lapus ar kitą žalumą sudoroja sodybos gyventojai. „Avys, sakyčiau, yra pagrindinis šiltnamio faktorius, dėl ko mes auginame ekologiškai. Kadangi auginame ekologiškai, vasarinis genėjimas vyksta kas savaitę. Jos pas mus visą žalumą suvalgo“, – paaiškina pašnekovė.
Priduriama, kad kenksmingais cheminiais priedais derlius purškiamas nėra, tačiau padedama uogas auginti ekologiškais, sertifikuotais priedais.
Vištos suvalgo visas blogas uogas. Privalgiusios cukraus, tampa itin aktyvios ir mama jas turi gaudyti, šokinėjančias per tvorą, bet girtų tikrai nebūna, patikina ji.
Kalbėdama apie prekės ženklo „DvarUogė“ ateities planus, moteris teigia, kad nori plėsti desertinių vynuogių ūkį, pradėti gaminti guminukus ar džemą. O Inetos vyras ir toliau ieškos naujų veislių jau ir taip gausiai kolekcijai.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
