Kupiškio r. ūkininkaujančio piloto gyvenimas – lyg amerikietiška svajonė: įrodė, kad viskas įmanoma

Nors dabar Kupiškio rajono Rudikų kaime Lauryną galima pamatyti kone kasdien, vyras gimęs ir užaugęs Panevėžyje.

Nuo pat mažens stebėjo savo tėtį lakūną, kuris ir įkvėpė pasukti tokiu pačiu keliu. „Kiek save sąmoningai prisimenu, aviacija visada šalia ir buvo – ji niekada nebuvo niekur prapuolusi“, – pasakoja jis.

Tačiau žemės ūkis taip pat buvo pašonėje. Pašnekovas prisimena, kad dvyliktoje klasėje pusbrolis parašė projektą, kad gautų finansavimą žemės ūkio veiklai ir taptų jaunuoju ūkininku.

Pamatęs, kad galima gauti tokią paramą, Laurynas taip pat parašė projektą ir gavo papildomų pinigų. „Taip ir bandau jau beveik penkiolika metų“, – skaičiuoja jis, pridurdamas, kad tuomet svarbiausias tikslas atrodė gauti finansavimą, įvykdyti projektą ir imti kitos veiklos, tačiau taip nenutiko.

„Čia, kur esam, yra mamos tėviškė, seneliai turėjo ūkelį“, – tęsė Laurynas. Tada iš artimųjų jis paveldėjo vos 17 hektarų, o dabar skaičiuoja kartais didesnį dirbamos žemės plotą, beveik 400 hektarų, kuriame augina grūdines kultūras: kviečius, miežius, rapsus, žirnius.

Jau dabar aplink aerodromą jo dirbami laukai yra dvidešimties kilometrų spinduliu.

Po pirmųjų ūkininkavimo įspūdžių teko padirbėti ir Panevėžio aeroklubo direktoriumi – tada Laurynui buvo vos 21–22 metai. Ten dirbęs septynerius metus, tuo pačiu metu pradėjo kurti naują vietą aviacijos plėtrai.

Tačiau lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tako įrengimui teko gerai paplušėti. Nors anksčiau dirbamų laukų kryptis buvo vienokia, nesąmoningai pradėta juos dirbti taip, kad horizontaliai sutaptų su keliu ir laukas kuo labiau išsilygintų. Kad išlygintų lauką, sudegino gal toną dyzelino.

Taip 2017 m. kilo idėja įkurti Kupiškio aeroklubą ir aviacijos mokyklą – aviacijos treniruočių centrą, su tikslu skatinti aviacijos plėtrą ne tik šiame regione, bet ir visoje šalyje. O daugmaž po metų čia jau pradėjo skraidyti lėktuvai.

Kaip sako Laurynas, svarbu ne tik turėti pinigų ir patirties – taip pat ne mažiau būtina norėti: „Kai nori, atsiranda ir galimybės“. Per šiuos metus jau įprasta nubusti šalia aerodromo, tarsi tai būtų visiškai įprasta, nors kai kurie žmonės apie tai svajoja visą gyvenimą – tai lyg amerikietiška svajonė.

Kaip suspėti apsidirbti ir žemės ūkyje, ir aviacijoje? Verslininkas nusijuokęs atsako: „Nespėju, dažnai visur vėluoju ir lekiu“. Skubėdamas kartais skrenda ir lėktuvu.

Dėl laiko stokos yra net buvusi situacija, kuri ne vienam sukėlė šypseną. „Yra buvę taip, kad atsiimti kombaino detalės savaitgalį į Panevėžį vykau lėktuvu, – nuotykį prisimena jis. – Panevėžyje servisui paskambinau, paprašiau, kad privežtų detalę į aerodromą. Per 45 minutes kombainas jau važiavo, kai per 45 min. geriausiu atveju būčiau su mašina nuvažiavęs į Panevėžį“.

Kadangi Laurynas puikiai suprato, kad čia atvyks mokiniai ir svečiai iš tolimiausių Lietuvos kampelių, reikia ir vietos, kurioje jie galėtų apsistoti. Atsirado vadinamasis „angliškas namelis“ ir miegamosios vietos moduliniame namelyje prie pat aerodromo.

Kiek čia vienu metu gali tilpti žmonių? Pašnekovas sako, kad priklauso nuo to, kiek atvykę nori prabangos. Pavyzdžiui, viename namelyje gali tilpti keturi žmonės, o kambariuose ir daugiau. Jis atmena laikus, kai vieną kartą pasiekė ir rekordą – visose patalpose sutalpino net 26 žmones.

Čia lankantis balandžio pradžioje, šeimininkas jau sako, kad sezonas prasidėjęs, o žmonės jau gana intensyviai skraido. Vien dėl to čia patraukia žmonės net iš tolimiausių Lietuvos kampelių – Šilutės ir kitų miestų.

„Jūs tris aerodromus pravažiavote, bet atvažiuojate čia“, – stebisi pilotas instruktorius atvykėliais iš tos pačios Šilutės. Dažniausiai ir patį Kupiškį žmonės aplanko tik tada, kai apsilankymui aerodrome gauna dovanų kuponą.

O atvykę svečiai prisipažįsta, kad tai jų pirmas kartas ne tik lėktuve, bet ir Kupiškyje. Kas skrenda dviese su pilotu, o kas lipa į trivietį ar keturvietį lėktuvėlį. Pilotas instruktorius, kalbėdamas apie saugumą, pabrėžia – kai atsiduri aerodrome, taisyklės – kiekviename žingsnyje.

„Tačiau bijoti reikia, aš ir pats kartais bijau, bet ta baimė jau kitokia. Baimė – tai saugiklis, viską apmąstai, apgalvoji. Jeigu aviacijoje darai taip, kaip parašyta, įvykio tikimybė labai labai labai maža“, – pabrėžė Laurynas.

Kas nenori lipti į lėktuvą ar sklandytuvą, gali savo šventei užsisakyti aviacijos šou ar net vaiko lyties atskleidimo paslaugą.

Laurynas su šypsena tikina, kad jei prieš metus kas nors jam būtų pasakęs, kad teiks tokią paslaugą, nebūtų patikėjęs – jam pačiam buvo naujiena, kad žmonės nori tokių pramogų. Tačiau dabar toks būdas porai sužinoti, kokios lyties laukiasi vaikelio ypač populiarus. Kas pjauna tortą, kas sprogdina balionus, o kas negaili pinigų ir užsako visą lėktuvų šou. Per jį pilotai skriedami pro šeimą paleidžia mėlynus arba rožinės spalvos dūmus, taip pranešdami džiugią naujieną.

Yra ir tokių svečių, kurie nors ir labai bijojo skrydžio ir sau prisiekė, kad niekada nesės į lėktuvą, čia grįžta mokytis. Kiek trunka išmokti pilotuoti lėktuvą? Pats Laurynas sako, kad mokymosi laikas priklauso nuo atskiro žmogaus. „Į šitą klausimą atsakau asmenine patirtimi, – iš karto įspėja jis. – Metai laiko yra geras rezultatas, dveji metai – tinginys. Rekordas, ką man, kaip instruktoriui, pavykę padaryti, yra mėnuo“.

Pašnekovas tikina, kad jei nori būti geru pilotu, jokio Aviacijos instituto, kur valstybinė įstaiga pilotus ruošia septynerius metus, nereikia baigti. Jo manymu, jei žmogus susikaupia ir tikrai nori pasiekti rezultatų, tai gali padaryti per 18 mėnesių ir tapti avialinijų pilotu.

O pradedančiųjų pilotų rengimo programos gali būti dvejopos. Pavyzdžiui, jei atėjai nieko nemokėdamas ir mokymus baigei, įgauni komercinę licenciją. Kiekvieną dieną vyksta paskaitos, skraidymai. Toks kelias gali kainuoti ir apie 90 tūkst. eurų su mintimi, kad vidutinio lygio avialinijų net ir antrasis lakūnas per metus gali uždirbti 80–90 tūkst. eurų, ką jau kalbėti apie kapitono algą net ir ne tokiose didelėse kompanijose.

Kitas kelias yra modulinis mokymasis. Tai reiškia, kad tokia programa labiau taikoma tiems, kurie turi mažiau finansinių galimybių, o ir laikas juos spaudžia. Kupiškio aerodrome lakūnai įgauna privataus piloto licenciją (PPL (A)), gaunamas naktinis reitingas, rinkti skrydžių valandas taip pat galima ten pat.

„Dabar ruošiame ir instrumentinį reitingą – skrydžiai pagal prietaisus ir daugiamotoriai.  Susikomplektavus gauni SPL licenciją ir komercinę licenciją. Su šituo mokymu gali susisukti į 50–60 tūkst. eurų“, – pateikė pavyzdį pilotas instruktorius.

Apie aviaciją Laurynas su kolegomis bendrauja ir su vaikais mokyklose, kai tik pakviečia – būtinai apsilanko vaikams papasakoti, ką veikia. Tai, anot vyro, ypač svarbu mažesniuose Lietuvos regionuose: pasakyti kad yra ir daugiau pasirinkimų.

Kalbėdamas apie ateities planus, sako, kad paties varikliukas taip pat nestoja. Nors verslo pradžioje buvo daugybė rūpesčių, jų neapmažėjo iki pat šių dienų. Kol kas artimiausi planai –  statyti antrą angarą lėktuvams. Šiuo metu angare keturiolika jo paties lėktuvų ir sklandytuvų, dar kelios oro transporto priemonės ir kitose vietose ar remonto dirbtuvėse.