Ūkiu susidomėjo ne iškart
Augustas ir Gabrielė kilę iš Šakių krašto – abu lankė tą pačią mokyklą ir netgi tą pačią klasę. Kad būsima gyvenimo meilė sėdi gretimame suole, zanavykiečiai suprato tik tada, kai atėjo metas su tuo suolu atsisveikinti. Lemtingas buvo bendraklasės gimtadienis, kuriame, kaip prisimena Gabrielė, Augustas ją pirmąkart ir pašokdino.
Baigę mokyklą, naują gyvenimo etapą jiedu pradėjo drauge – krimsti mokslo šaknų įsimylėjėliai išvyko į sostinę. Ten įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
„Aš baigiau kino ir televizijos režisūrą, Augustas – muzikos vadybą. Jis sėkmingai grojo įvairiose grupėse gitara, rašė kūrinius, ruošė solinį albumą. Aš dirbau filmavimuose, kino aikštelėje, dažniausiai – režisieriaus asistente“, – pasakojo Gabrielė.
Nuolatinis gyvenimas Viniuje tęsėsi dešimtmetį, o vasaromis pora grįždavo į Augusto gimtinę – Gustainiškius (Šakių raj.). Čia jiedu padėdavo vyro tėvams, kurie vertėsi ūkininkyste.
„Į šią vietą tėvai atsikraustė daugiau nei prieš 30 metų – tada, kai aš gimiau. Netrukus jie pradėjo vystyti savo ūkį. Iš pradžių gavo žemių mažais plotais, paskui plėtėsi ir šiuo metu turi 500 hektarų. Tai yra augalininkystės ūkis“, – sakė Augustas.
Kurį laiką tėvams jiedu talkino neprašyti ir ūkio veikla pernelyg nesidomėjo. Tačiau vieną dieną požiūris į ūkininkystę pasikeitė.
„Tada atėjo suvokimas, kad reikia tai tęsti, nes tėvai į ūkį įdėjo labai daug meilės ir darbo, o kam tuo užsiimti toliau – nėra. Į aikštelę turiu išbėgti aš“, – prisiminė zanavykietis.
Tėvai sutiko išskėstomis rankomis
Priėmęs šį sprendimą, Augustas nieko nelaukdamas ėmėsi gilinti agronomijai reikalingų žinių. Tai, ko jam iš tiesų reikėjo, pavyko atrasti už Atlanto – vyrą nuotoliu mokino dėstytojai iš Amerikos.
„Pradėjau naršyti internete ir susiradau amerikietę mikrobiologę, kuri yra viena savo srities pionierių ir tyrinėja dirvožemį. Paskutinius 5 metus tai yra pagrindinis ūkininkavimo akcentas, ES politika apie tai tik ir kalba. Man labai pasisekė, kad įšokau į tą traukinį dar prieš jam pradedant važiuoti“, – pastebėjo Augustas.
Tuo metu Gabrielė džiaugiasi, kad uošviai naujas idėjas priėmė išskėstomis rankomis, tad porai jas beliko pritaikyti praktikoje. Žinoma, prireikė ir papildomų investicijų – iš pradžių Gabrielė ir Augustas pasinaudojo parama jauniesiems ūkininkams, o vėliau viską vystė savomis išgalėmis.
Šiandien pora didžiąją laiko dalį praleidžia Šakiuose. Meninė veikla, pasak moters, vis dar užima svarbią vietą gyvenime. Tai – savirealizacijos ir pasitenkinimo poreikį užpildantis resursas.
„O pagrindinis mūsų gyvenimo variklis yra ūkis“, – įvardijo moteris.
Šis žodis Masevičiams – ypatingas
Ūkyje šiuo metu auginamos ir kanapės. Kaip sako Augustas, tai labai naudingas augalas, praturtinantis žemę.
„Kanapes auginame ekologiškai – jų netręšiame, nepurškiame. Visas mūsų dėmesys sutelktas į dirvožemį – jį saugome, puoselėjame, norime gausinti biologinę įvairovę. Dirvožemis mums yra kaip Šventasis Gralis“, – santykį su žemdirbyste apibūdino vyras.
Bėgant laikui, šeima kanapių auginimą nusprendė nukreipti į naują verslo kryptį – prieš trejus metus jie sukūrė kanapių sėklų aliejų „Masa“. Tai – ne tik Masevičių pavardės fragmentas.
Išvertus iš lotynų kalbos, pasak Gabrielės, šis žodis reiškia svorį. O būtent tai atspindi ir poros išsikeltą tikslą – sukurti produktą, už kurio jiedu galėtų stovėti tvirtai ir būtų užtikrinti dėl jo kokybės. Negana to, egzistuoja ir masajų gentis, kurie dirvožemį garbina ir laiko jį dievybe.
„Mes patys naudojome kanapių aliejų dar kol nesukūrėme savo – žinojome, kad jis maistingas, bet rinkoje mūsų netenkino nė vienas produktas. Dažniausiai dėl pačios aliejaus kokybės, kai kuriais atvejais ir dėl įpakavimo.
Mūsų manymu, kuriant produktą, yra privalu už jį prisiimti atsakomybę. Tau negali būti gėda dėl to, ką darai“, – nuomone dalijosi viena iš aliejaus gamintojų.
Imasi netradicinių sprendimų
Zanavykiečiai technologiją aliejui kūrė dvejus metus. Dabar šis produktas – vienintelis toks Lietuvoje ir, ko gero, Baltijos šalyse.
„Viena iš priežasčių, kodėl aliejų galime laikyti tokiu: jį spaudžiame itin šaltoje temperatūroje. Tas būdas nėra našus. Pragmatiškas verslas to gal nesiimtų, tačiau mes išgauname produktą, kuris yra išskirtinai sveikas ir maistingas“, – pasakojo Gabrielė.
Anot moters, aliejus yra viena tų medžiagų, kuri, pakilus temperatūrai, į sudėtį efektyviai absorbuoja mikroplastiko daleles. Todėl Masevičiams itin svarbu užtikrinti ir tai, jog nė viename gamybos etape aliejus neturėtų kontakto su plastiku, o rinkai šis produktas pateikiamas jau stiklinėje pakuotėje.
„Mums taip pat svarbu išsaugoti maistines ir skonines jo savybes, todėl aliejų nusodiname ir išpilstome vakuuminiu būdu. Tai reiškia, kad iš sudėties ištraukiamas deguonis ir, patekęs į buteliuką, aliejus nesioksiduoja. Todėl ir jo skonis nėra kartus“, – dar viena produkto ypatybe dalijosi Gabrielė.
Masevičiai norėjo, jog sukurto produkto žmonėms nereikėtų siūlyti – buvo svarbu, kad kokybę jie pajustų patys. Dabar šeima gali tik pasidžiaugti, jog toks siekis tapo realybe.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
