Nuo podiumo – į virtuvę prie saldumynų
Jeigu mokyklos ir studijų draugai niekada nesiejo savo ateities su Elektrėnais, čia užaugusi Justina sako, kad nei jai, nei vyrui net nekilo mintis išvažiuoti iš gimtojo krašto. O galimybių tikrai buvo.
Po mokyklos baigimo ji mokėsi kolegijoje kineziterapijos niuansų, tačiau vėjas nubloškė visai kitu keliu – jai pasitaikė proga išvykti į užsienį ir pradėti modelio karjerą.
„Keliavau po visą pasaulį, berods, aštuonerius metus. Du mėnesiai kažkur, dvi savaitės namuose, du mėnesiai kažkur, dvi savaitės namuose“, – pasakojo pašnekovė. Teko apsilankyti ne tik Europos šalyse, bet ir Azijoje.
Visgi atėjo laikas ir sau pasakė: „Gana keliauti vienai“. Visada būdavo sunku atsisveikinti su šeima, o gimtinės ilgesys per tuos metus niekur nedingo. Tuo labiau – atėjo laikas su vyru kurti šeimą. Įsikūrus šalia Elektrėnų ir pradėjus auginti savo atžalą, galvoje pradėjo kirbėti mintys, kas toliau?
Tuo pačiu metu siautė koronaviruso pandemija, tačiau tai kaip tik paskatino prisijungti prie nuotoliu organizuojamų kursų. Pamačiusi, kad yra ir sausainių dekoravimo kursai, Justina nedvejojo ir išbandė savo jėgas.
„Tada ir pagalvojau, kaip norėčiau vaikui antrojo gimtadienio proga tortą dekoruoti pati“, – mintimis dalijosi ji. To neužteko ir po šių mokymų sekė kiti – kaip ruošti prancūziškus desertus, kai dekoruoti tortus.
Tačiau dabar jos širdyje ne tik konditerijos reikalai, bet taip pat pašonėje Justina dirba ir modeliu.
Yra du žmonių tipai
Pokalbiui su elektrėniške persikėlus į virtuvę su įspūdinga gamtos panorama pro langą, Justina užmaišo pyrago tešlą iš to, ką randa šaldytuve – šiandien čia kvepės tradiciniu obuolių pyragu su cinamonu. „Turiu tokį receptą nuo vaikystės, kur tik keturi ingredientai“, – patikina ji, jau eidama obuolių krepšio link.
Tai – pats paprasčiausias receptas, tačiau klientai iš Justinos užsisako žodžiais sunkiai apibūdinamo grožio saldumynus. Tam reikia ne tik kantrybės, kruopštumo, bet ir turėti menininkės gyslelę.
Būtent sugalvoti, kaip įgyvendinti idėją ir yra pati sunkiausia užduotis. Kartais tam reikia ilgo pasiruošimo, kas gali trukti net iki dviejų parų. „Kai esi savamokslis, mokaisi iš savo klaidų. Atrodo, kas čia tokio – juk čia tik tortas, padarysiu. Mhm. Kiek reikia žinoti, kad tortą padarytum!“ – prisiminusi mokymosi pradžią kalbėjo ji.
Tačiau jau ne vienerių metų patirtis „Pajusk“ verslo savininkei leido suprasti, kad yra dviejų tipų klientai. Vieni atsiunčia dešimt nuotraukų ir sako: „Man iš vieno torto tą, iš kito tą, iš trečio tą“. Kiti tiesiog pasako, kad pasitiki konditere ir tiks viskas, ką ji sugalvos.
O Justinos vyras juokiasi, kad žmona lyg batsiuvys be batų – visada virtuvėje, bet niekada nėra valgyti. Vienas ar kitas kąsnelis kliūva ir šeimynai, bet saldumynai iškeliauja po visą Lietuvą. „Laimingas klientas tau ir yra geriausia reklama. Vienas šventėje paragavo, o tada jau užsinori ir kitas“, – sako ji.
Klientų netrūksta – tereikia soc. tinkluose pasidalinti informacija ir bus šūsnis žinučių. Pasižvalgyti idėjų socialinių tinklų vartotojai gali instagramo ir feisbuko paskyrose – „Pajusk“.
Vis tik artėjant šiltiems orams reikia ir pasiruošti vežti tortus ar kitus saldumynus. Neretai pas ją atvažiuoja žmonės su šaltkrepšiais, šaldymo kameromis. „Mano vyras jau žino, kad kai veža tortą, tai reikia važiuoti labai lėtai“, – juokiasi pašnekovė.
Tai ne tortai, o tikri architektūros kūriniai
„Vienas tortas buvo toks, prie kurio dirbau apie parą. Atsimenu, važiuojam su vyru iš Vilniaus ir gaunu žinutę: „Ar padarytumėte tokį tortą?“. O nuotraukoje – karuselė su arkliukais. Aš iškart pagalvojau – juk čia ne tortas, čia yra architektūrinis kūrinys. Jau rašiau, kad tokio torto nedarysiu, bet tada pagalvojau, kad jei ne dabar, o kada dar?“ – pasakojo ji.
O pasiruošimas buvo rimtas, tuo labiau – teko sugalvoti konstrukciją, kuri išlaikytų didesnį svorį ir būtų patraukli akiai. Justina su šypsena prisimena, kad kai tortas buvo baigtas ir jį reikėjo įdėti į dėžę, net prakaitas išmušė, pradėjo pykinti ir svaigti galva.
Gavę tokį tortą daug kas konditerei nustebę sako, kad net nesinori jo valgyti – juk gaila gadinti tokį meno kūrinį. O tie, kurie drįsta prapjauti tortą, viduje gali pamatyti ir paragauti pačios Justinos sukurtus skonius: nuo biskvitinių iki putėsinių ir lengvos tekstūros.
Pirkėjai vertina ir tai, kad tortas iš aukštos kokybės maisto produktų. Tarkime, vietoje sviesto net nekiltų ranka dėti kitokių riebalų – žmonės tikisi natūralumo ir to, kad bus atsižvelgta į jų poreikius.
Už tortus klientai yra pasiruošę išleisti ir kelis šimtus eurų. Tačiau viskas priklauso nuo sudėtingumo, torto svorio ir skonio: jei norima, pavyzdžiui, balto torto su keliomis žvaigždutėmis – kaina bus viena, jei norima su personažu ir „Mažojo princo“, sėdinčio ant planetos – kaina bus visai kita.
Ne tik dekoruoti tortą ar kitus saldumynus gali būti iššūkis, bet ir juos pagaminti ar pristatyti. Justina prisimena situaciją, kai teko kitų Elektrėnuose veikiančių verslų prašyti pagalbos – mat namuose dingo elektra ir nebuvo galimybės tortą padėti į šaldytuvą, kad jis sustingtų.
Instagrame ji pasidalijo pagalbos šauksmu, į kurį netrukus atsakė šefas, lengendinės Elektrėnų kepyklėlės konditeris pasisiūlė pagelbėti: „Aš turiu šoko frizerį, atvažiuok“. Justina buvo nustebusi, kaip žmogus sekmadienį, turintis šeimą ir savo verslą, sutiko padėti nepažįstamajai. Žmoniškumas išgelbėjo.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
