Beveik susipešė dėl džemperių
Luko drabužių su sportiniais motyvais verslas „Lucartoonies“ jau atšventė antrąjį gimtadienį. Mintimis žvelgdamas į pačią pradžią, Lukas pats stebisi savo verslo atsiradimu – visai jo neplanavo, mat savo gyvenimą labiau siejo su sportu.
Jaunystėje užsiėmė dziudo, o prieš dešimt metų atrado braziliškąjį džiu-džitsu, kurio pagrindą sudaro imtynių veiksmai.
Džiu-džitsu sužavėjo, tad Lukas ėmė ieškoti su sportu susijusios atributikos. Tačiau nerado nieko, kas būtų tikrai stilinga ir tiktų dėvėti ne tik per treniruotes. Problemą teko spręsti pačiam.
„Nusipiešiau eskizą, kuriame pavaizdavau, kaip įsivaizduoju džiu-džitsu pasaulį. Nunešiau į vieną siuvyklą, ten man pasiuvo džemperį su mano pieštu eskizu. Daug lūkesčių į tai nedėjau, pasidariau džemperį sau.
Tačiau kai žmonės jį pamatė, ėmė klausinėti, kur pirkau. Pasakiau, kad niekur nepirkau – pasidariau pats. Tuomet iškart sekdavo klausimas: „Ar galėtum ir man padaryti?“. Padariau vieną kitą džemperį“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lukas.
Kadangi treniruočių draugai atrodė susidomėję Luko kūryba, jis nutarė surizikuoti: prieš pat Kalėdas pagamino penkiolika džemperių ir atsinešė juos į treniruotę.
„Į gamybą įdėjau daug pinigų, bijojau, kad gali niekam nepatikti, bet nutariau surizikuoti – atsinešiau į treniruotę parodyti sportininkams. Buvo labai juokinga – pamenu, treniruotė turi prasidėti už penkių minučių, o visi atbėgo pas mane ir vos ne ėmė pyktis dėl tų džemperių.
Man buvo smagu, apėmė malonūs jausmai, nes įdėjau tikrai nemažai darbo, kurio kiti nemato. Tada ir supratau, kad reikia tęsti šį dalyką, galbūt kas nors išaugs“, – atviravo kaunietis.
„Tarp sporto ir mano verslo – esminis ryšys. Jei ne džiu-džitsu, aš turbūt nebūčiau šioje kūryboje. Galvoju, kad sportininkas turėtų lavinti ne tik kūną, bet ir protą, todėl noriu kurti ir atiduoti sportui duoklę“, – pridūrė jis.
Aprengė ir karatistus, ir dziudistus
Tokia ir buvo Luko verslo pradžia – vos pagaminęs naujų drabužių, atsinešdavo į treniruotes, kur juos kaip mat nupirkdavo draugai. Vėliau prekiauti ėmė ir varžybose.
„Paskui pagalvojau: kodėl apsistoti ties džiu-džitsu, jei galiu augti visuose koviniuose sportuose? Pradėjau gaminti ir drabužius, susijusius su savo sena meile dziudo – taip grįžau ir į dziudo bendruomenę, kur nesu svetimas“, – šypsojosi jis.
Šiemet verslininkas ėmė gaminti ir drabužius su karatė motyvais, aprengė ir vieno muay thai klubo sportininkus.
„Smagu, kai žmonės pastebi, kai galiu savo meilę koviniam sportui reikšti per kūrybą. Turiu planų įlįsti ir į boksą – ribų nėra. Noriu, kad žmonės būtų stilingi, įpūsti naujų emocijų, kad apranga tiktų ne tik treniruotėms, bet su ja galėtum visur drąsiai vaikščioti“, – tikino kaunietis.
Per šį laikotarpį Lukas rado ir dar vieną hobį – vandenlenčių sportą. Pavyko pagaminti drabužių ir šio sporto gerbėjams.
„Smagu, kad mano verslas neapsiriboja tik koviniais sportais“, – teigė pašnekovas.
Nuo idėjos iki drabužio – ilgas kelias
Lukas pasakojo piešiąs tiek, kiek tik leidžia vaizduotė ir įkvėpimas, tačiau gražiausias jam turbūt visada liks pirmasis piešinys, nuo kurio ir prasidėjo verslas.
„Jame nupiešiau visą savo sporto kelią, piešinyje daug detalių: matyti kelionės, maistas, draugai, kimono, skalbiniai, vaistai, traumos, pleistrai. Taip aš įsivaizduoju džiu-džitsu pasaulį“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vis dėlto ir kiti piešiniai išties įspūdingi bei nuotaikingi, ryškūs, it nužengę iš animacinio filmo. Su animacija susijęs ir Luko prekės ženklo pavadinimas „Lucartoonies“ – tai žodis, susidedantis iš trijų: kūrėjo vardo, angliško žodžio „art“, reiškiančio meną, ir „cartoons“, reiškiančio animaciją.
„Taip ir apibūdinčiau savo piešimo stilių: vaizduojami animaciniai veikėjai, daug ryškių spalvų. Aišku, norint pataikyti į didesnį žmonių segmentą, turi būti lankstus, juk ne visi mėgsta tokius rėkiančius dizainus, todėl kartais reikia sukurti ir labai minimalius piešinius. Tačiau į minimalizmą irgi noriu įdėti savo akcentą – jei tai maža detalė, noriu, kad ji būtų ryški, atkreiptų dėmesį“, – kalbėjo vaikinas.
Nuo piešinio idėjos iki realaus drabužio sukūrimo – gan ilgas ir nelengvas kelias.
„Nutariau pasirinkti sunkesnį kelią: piešiu ant rankų darbo džemperių, marškinėlių, o ne ant jau paruoštų. Pats atrenku medžiagas, turiu tiesioginius tiekėjus, į tai įdedu daug darbo.
Procesas toks: pirmiausia pasirenku audinį – dirbu su natūraliais audiniais, medvilne. Tuomet kartu su konstruktore sukonstruoju drabužio modelį. Tada einu į siuvyklą – pats nesiuvu, tai yra vienintelis dalykas, ko nedarau pats. Kai susiuva džemperį, pereinu prie dizaino dalies – per kompiuterinę programą piešiu eskizą ir viską perteikiu ant audinio“, – dalijosi pašnekovas.
Eskizą ant audinio perkelti galima skirtingomis technikomis. Viena jų – dažus tiesiogiai spaudžiant ant audinio. Kita technika – dizainas perkeliamas ant specialios plėvelės ir su termopresu užkaitinamas ant medžiagos.
Šiuo metu Lukas jau gamina ne tik džemperius, bet ir žiemines bei vasarines kepures, aksesuarus, krepšelius, marškinėlius. Svarsto ir apie kelnių, sportinių kostiumų gamybą. Gamina drabužius ir vaikams, ir suaugusiesiems.
„Kai pamatau gatvėje ką nors su savo džemperiu, apima nerealūs jausmai, smagu, kai žmonės vertina. Tai stovi virš verslo, tai – maloniausias dalykas“, – atviravo kaunietis.
Ateity – dideli planai
Nors turėti savo verslą, kurį vertina kiti, didžiulis džiaugsmas, tačiau verslininkui tenka susidurti ir su iššūkiais. Ypač kai dirbi vienas.
„Kai turi mažą verslą, su iššūkiais susiduri kiekvieną dieną. Gali vėluoti gamyba, būna, kad stringa ir dizaino kūrimas, nes nėra įkvėpimo piešti. Čia dirbi žymiai daugiau nei nuo devynių iki penkių – dirbi visada, ypač savaitgaliais, kai važinėji po renginius“, – pripažino Lukas.
Tačiau į priekį visad veda kiti žmonės, kurie palaiko, perka drabužius, dalina komplimentus, parašo gražią žinutę.
„Motyvuoja, kai viskas juda į priekį, nes tikrai įdedu darbo. Būna visokių dienų, ir juodesnių – juk tai smulkusis verslas, esu jame vienišas vilkas. Tačiau tada susirenku save ir judu į priekį. Juk gyvenime turi kažką veikti, negali sėdėti vietoje – tai kodėl nedaryti ko nors, kas patinka? O jei dar išeina iš to išgyventi, manau, laimėjai loteriją“, – tikino jis.
O šiemet nusimato ir dar daugiau didelių, bet smagų jaudulį keliančių rūpesčių – kūrėjas planuoja atsidaryti dirbtuves.
„Pavyko laimėti projektą – atsidarysiu dirbtuves. Pats neketinu siūti, mano akimis, tai labai sudėtingas darbas, jį paliksiu profesionalams. Dirbtuvėse užsiimsiu techniniu užpildymu. Noriu lankstumo, kūrybinės motyvacijos“, – sakė pašnekovas.
Dar vienas šių metų tikslas – atsidaryti internetinę parduotuvę.
„Daugiausia prekiauju varžybose. Dabar bandysiu išjudinti savo prekės ženklo elektroninę parduotuvę. Reikia augti, daugiau reklamuotis, išlįsti iš kiauto, nes dvejus metus buvau tik savo rate. Dabar esu pasiruošęs šturmuoti, gal net pajungti daugiau žmonių į savo komandą. Noriu dalintis pozityviais dalykais ir žiūrėti, kur tai nuves“, – viltinai į ateitį žvelgia Lukas.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
