Dalyvauti kovo 22–24 dienomis Kaune rengiamoje Kaziuko mugėje iš anksto ruošėsi ir dvi kauniečių šeimos. Tai – keramikai ir lietuviškos kosmetikos kūrėjai.
Mantas ir Rima Adomaičiai puoselėja senas šeimos tradicijas gaminant natūralios sudėties kosmetiką.
„Istorija prasidėjo nuo mano senelio Teodoro. Jis nuo pat mažens buvo aštraus proto, smalsus vaikas, labai mėgo skaityti, ypač domėjosi gamta. Noras pažinti Lietuvos miškus paskatino jį baigti biologijos mokslus, tapti mokslininku“, – pasakojo M.Adomaitis.
Didžiąją gyvenimo dalį kaunietis skyrė spygliuočių medžių tyrinėjimui, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkūrė pirmąją dendroklimatochronologijos laboratoriją, kuriai ir vadovavo.
„Senelis, tikėdamas gamtos jėga, medžių gydomąja galia, netikėtai istoriniuose šaltiniuose atrado Lietuvių liaudies tepalo receptą, kurį laikui bėgant užpatentavo ir ištobulino iki dabartinės antibakterinio ir antiseptinio kremo sudėties. Visą savo patirtį ir žinias jis perdavė mano tėvui, o dabar jau 15 metų mes su žmona tęsiame šeimos tradicijas“, – pasakojo M.Adomaitis.
Lietuviškos kosmetikos, įvertintos tautinio paveldo ženklu, kūrėjai visus produktus gamina patys. Jų asortimentą vis plečia, kuria naujus gaminius.
„Pagrindiniai jų ingredientai yra eglių sakai ir bičių vaškas. Išlaikydami senąsias tradicijas, kaip išmokė senelis, patys renkame eglių sakus. Bičių vašką perkame tik iš ekologinių ūkių, turinčių kokybės ženklo sertifikatą“, – aiškino M.Adomaitis.
O Brigita Pranckevičiūtė-Firsunina ir jos vyras Jurgis – profesionalūs dailininkai keramikai.
Baigę Vilniaus dailės akademijos taikomosios dailės Kauno fakulteto keramikos specialybę jau 25 metus drauge kuria indus ir interjero puošmenas.
„Keramika yra mūsų gyvenimo ir kūrybos įkvėpimo šaltinis. Eksperimentuojant kažkodėl vis patikdavo paukščių motyvai. Jie ir tapo tuo ženklu, iš kurio esame atpažįstami. Žvirblius, zyles, lakštingalas primenantys paukščiai nutupia ant įvairios paskirties indų“, – pasakojo kaunietė.
Tai yra ir praktiška. Paukščių figūros atstoja rankenas. Indai kuriami iš baltojo molio, kuris ne toks tarpus kaip įprastas rudasis.
Pora kasmet dalyvauja Kaziuko mugėje ir pastebėjo, kad kai kurie kauniečiai kaskart iš jų įsigyja vis naujų indų.
„Žmonės sako, kad taip kaupia kolekcijas, indus naudoja šventiniam stalui, pavyzdžiui, švenčiant Velykas. Mums labai malonu, kad galime prisidėti prie kitų kauniečių šeimų tradicijų kūrimo“, – sakė B.Pranckevičiūtė-Firsunina.
