Ramunės rankose gimstantys papuošalai – unikalūs: atskleidė, nuo ko dažniausiai tenka atkalbėti vyrus Unikalūs darbai atsidūrė net Šveicarijoje ir Kanadoje

Iš Žiežmarių kilusi Ramunė Povilaitė, be kita ko, yra dar ir mama – moteris augina tris sūnus. Tačiau, ką papuošti, vis vien yra – juvelyrė turi ir tris krikšto dukras.

Prieš atrandant šį amatą, moteris dirbo buhaltere, mokėsi ir masažo paslapčių. Tačiau galvodama apie tolimesnį gyvenimo kelią, nusprendė grįžti prie to, kuo užsiimdavo dar būdama maža.

„Aš jau vaikystėje žaidžiau su grandinėlėmis. O paskui buvo laikas, kai pradėjau žaisti su akmenukais, vėriau apyrankes. Po truputį tai užkabino. Kai pradėjau galvoti, ką veikti gyvenime, sugalvojau, kad pabandysiu juvelyriką. Dabar dirbu su brangiaisiais metalais“, – apie savo veiklą pasakojo moteris.

Ramunė juokiasi, jog baigus juvelyrikos mokslus, naujasis jos karjeros kelias prasidėjo namų balkone. Tiesa – įstiklintame. Tačiau ten dirbdavo ir žiemą, spaudžiant šaltukui. Sulaukus klientų dėmesio, kaip sako pati juvelyrė, ji nusprendė išeiti į viešumą ir pradėjo nuomotis patalpas.

„Buvo sunku, dirbau su didele baime. Nežinojau, ar bus darbo“, – prisiminė moteris.

Nors juvelyre dirba jau beveik 9 metus, nerimauti dėl klientų moteriai tenka dar ir šiandien. Aiškėja, jog šios profesijos atstovai – itin konkurencingi. O siekdami išvengti didesnės konkurencijos, pasak Ramunės, kai kurie netgi vengia apmokyti svajojančius įvaldyti šį amatą.

Kaišiadoryse be moters dirba ir dar vienas juvelyras. Vis tik simpatijomis Ramunė pastarajam nenusileidžia – vienas iš klientų į juvelyrės kabinetą užsuko ir pokalbio su žurnalistais metu.

Tiesa, juvelyrė atkreipia dėmesį, jog Kaišiadorys – ne didmiestis. Tad vien šio krašto gyventojų užsakymų neužtenka. Todėl juvelyrikos dirbinius siunčia ir į kitus Lietuvos miestus. O kartais papuošalai nukeliauja ir į svečias šalis.

„Toliausiai yra nukeliavę į Kanadą. Taip pat ir į Švediją, Airiją, Angliją ar Šveicariją. Visi užsakymai buvo lietuvių“, – pasakojo moteris.

Savo norus žmonės neatsitiktinai patiki būtent Ramunei. Juvelyrės kabinete gimstantys papuošalai – neliejami. Pastarieji yra rankų darbo, todėl, kaip sako pati moteris, antro tokio paties papuošalo neturės joks kitas žmogus.

„Netgi vestuviniai žiedai nėra liejami, o graviravimas daromas ranka. Kiekvienas išgraviruotas žiedas bus to paties braižo, bet skirtingo rašto, todėl tai bus vienetinis papuošalas“, – pasakojo juvelyrė.

Rinkoje Ramunė pastebi ir pigių aksesuarų, kurie, kaip sako pati moteris, daromi urmu, tad įsigyti analogišką papuošalą gali ne vienas. Juvelyrė neslepia, jog pamačiusi tokių papuošalų kainas, kartais susimąsto, ar tikrai verta užsiimti šia veikla – juk žmonės nusipirks ten, kur pigiau.

„Bet vis dar yra žmonių, kurie nori vienetinių papuošalų. Aš net įspėju tuos klientus, kurie, sakykime, užsako sidabrinius gaminius, kad parduotuvėje sidabras pigesnis. Jie atsako, kad žino tai, bet nori kažko unikalaus“, – prisiminė moteris.

Tiesa, rankų kruopštumas – ne vienintelė moters savybė, žavinti aplinkinius. Net jei Ramunė ir nesegėtų nė vieno papuošalo, ją puoštų plati šypsena. Pastaroji moters veide švytėjo viso pokalbio metu. Aiškėja, jog gero moters būdo pro akis nepraleidžia ir klientai.

„Būna žmonių, kurie sako, kad patinka bendravimas, todėl ir ateina čia, nors pas kitą juvelyrą tą patį užsakymą galbūt pasidarytų ir pigiau“, – sakė moteris.

Dirbant šį darbą Ramunei neretai tenka ir perkalbėti klientus, ypač – sužadėtuvių žiedų mylimoms moterims rinkti atėjusius vyrus. Tiesa, ne nuo pačių piršlybų.

„Perkalbu, kad išsirinktų kitokį variantą. Tokį žiedą, kurį būtų patogiau nešioti. O didžiausia problema, jog vyrai nežino žiedo dydžio. Tada prašau, kad atneštų jau nešiojamus žiedelius, matuojam pagal mano pirštus. Dar nė vienas negrįžo“, – darbo ypatumus atskleidė Ramunė.

Dažniausiai juvelyrė tampa viena pirmųjų, sužinojusių, kas Kaišiadoryse ketina susižadėti. Tuo metu prasidėjus pavasariui, būsimi sutuoktiniai pas moterį patraukia ir su vestuvinių žiedų užgaidomis.

„Dabar populiaru žiedus graviruoti ornamentu, kad nesusibraižytų. Kiti darosi skirtingus – vyras su vienokiu raštu, moteris su kitokiu. Vis dar madingi ir klasikiniai žiedai“, – apie tendencijas pasakojo Ramunė.

O sulaukus vestuvių metinių, kaip pastebi Ramunė, paslapčiomis nuo moterų vyrai mėgsta žiedus perdaryti.

„Vienas vyriškis vėliau pasakojo, kad nuo žmonos už tai gavo velnių – klausė, kam to reikėjo“, – prisiminė moteris.

Visgi tokie atvejai – reti. Kur kas dažniau juvelyrė išgirsta, jog pagamintas papuošalas – būtent tai, ko klientas ir norėjo. O tokie atsiliepimai, kaip sako Ramunė, ją įkvepia labiausiai.