Išgirdo per radiją
Iš Kaišiadorių kilusi Valentina savo 30 metų duoklę atidavė valstybės įmonei „Oro navigacija“ – šią darbovietę paliko atėjus metui prižiūrėti garbaus amžiaus sulaukusią mamą. O savo kelionių agentūrą turėjusiai kaunietei Raimondai tolimesnį likimą diktavo užklupusi liga.
„Nusprendžiau, kad užtenka man to verslo – viskas užsidirbta, namus turiu, reikia kažką savo malonumui veikti. Namus palikome vaikams, atvažiavome čia, į Paparčius, kur turime sodybą. Tada ir sutikau šitą vištą“, – juokavo Raimonda, kalbėdama apie pažintį su naujo verslo partnere.
Kartu su Paparčių bendruomenės nariais moterys pradėjo svarstyti apie tai, kad kaime reikėtų įsteigti naujas darbo vietas. Kiek vėliau Valentinos vyras per radiją išgirdo apie Nacionalinės mokėjimo agentūros kvietimą bendruomeniniams verslams įsteigti.
„Susėdę prie stalo pradėjome galvoti, ką daryti. Šeimoje medžiotojų nebuvo, bet kaime žmonės verčiasi gyvulininkyste. Taip ir nusprendėme gaminti konservus“, – 2019 metus prisiminė pati Valentina.
Kad ši idėja taptų realybe, prireikė beveik 4 metų – koją pakišo COVID-19 pandemija. Vis tik praėjusių metų vasara paženklino ir naują gyvenimo etapą – įsteigta Paparčių krašto bendruomenės asociacija „Papartis“. Kaip sako Valentina, moterys gamina produktą, skirtą tiems, kurie skuba ir neturi laiko pasigaminti patys.
Jau galvoja apie vegetarizmą
Prieš pradėdamos konservų gamybą, verslo partnerės nuodugniai išanalizavo tai, ką galima rasti rinkoje. Analogiškų produktų sudėtis jas nustebino. Konservų sudėtyje mėsos buvo tik kiek daugiau negu 30 proc., o visa kita – vanduo, skūrelės, mielių dribsniai bei kiti produktai.
Raimonda šypteli, jog dabar į konservus jau galinti žiūrėti kaip į maistą, mat, moterų gaminamą produktą sudaro 99 proc. mėsos bei 1 proc. prieskonių. Nors receptas numato, jog į kilogramą mėsos turėtų būti dedami 2 gramai cukraus, šiuose konservuose minėto komponento nė su žiburiu nerasi.
„Valentina atstovėjo, kad nebūtų ir tų 2 gramų. Aš tam priešinausi – juk mokiausi, cukrus suriša skonius… Bet ji buvo teisi. Cukraus nereikia, viskas gerai ir be jo“, – pasakojo Raimonda.
Mėsa, iš kurios gaminami konservai, į Kaišiadorių rajoną atkeliauja iš visos Lietuvos ūkininkų. Moterys naudoja kalakutieną, kiaulieną bei jautieną. Gaminti iš žvėrienos jos negali.
„Pavyzdžiui, jautiena pas mus yra atvažiavusi iš Tauragės. Kalakutų Kaišiadoryse neturim, tad ieškom kitur. Radome Alytuje“, – tiekėjus įvardijo viena iš verslo partnerių.
Moterys nenusigręžia ir nuo kitos lietuviškos produkcijos. Kaip sako Raimonda, išsikasti druskos pačioms galbūt ir nepavyks, tačiau, esant galimybei, prieskonius perka būtent iš Lietuvos gamintojų. Kartais eksperimentuojama ir su kasdienybėje kiek rečiau sutinkamais prieskoniais – kraujažole, šalaviju ar čižute.
„Mes pačios jau viską išbandėme, tai dabar retai valgome mėsą. Galvoju apie vegetarizmą“, – paklausta apie tai, kokius patiekalus iš konservų gaminasi sau, šyptelėjo Raimonda.
Ypatingai mylimos „furistų“
Moterys neslepia, kad, nors produktas gali būti artimas ne kiekvieno skrandžiui, klientų, kurie sykį paragavę sugrįžta ir vėl – netrūksta.
„Toks visai nesimpatiškas produktas – konservai. Juk ne kiekvieną dieną žmonės juos perka. Bet kas paragauja, tai sugrįžta. Supranta, kad tikra mėsytė. „Furistai“ mus myli labai. Turim kelias drauges, kurios yra tolimųjų reisų vairuotojos, sakė, joms labai gerai“, – klientų atsiliepimus įgarsino Raimonda.
Nors svajojama dirbti pilnu pajėgumu, verslo steigėjos negali parduoti tiek konservų, kiek panorėjusios – veiklai yra taikomi limitai. O prekiauti galima tik tose vietovėse, kurios nuo Paparčių nėra nutolusios daugiau negu 100 kilometrų. Tad, didžiuliai šaldytuvai, stovintys gamybos patalpose, kol kas nėra užpildyti – mėsos perkama tiek, kiek spėjama parduoti, kad ši neužsigulėtų per ilgai.
Valentina ir Raimonda jau laukia, kol atšils orai – tuomet prekiauti konservais jos vyks į Vilnių, kur jau išbandė kelias prekyvietes.
„Važinėjam ir po muges. Bet būna, kad žmonės ir praeina pro mūsų stalus. Juk pasąmonėje yra toks nusistatymas, kad tai – pats prasčiausias maistas.
Jei mes galėtume pardavinėti ir augalinius produktus, tai stalas būtų kur kas turtingesnis. O mūsų kaimo moterų fantazija yra neribota – jos pačios viską augina ir viską daro“, – lūkesčiais dalijosi viena iš Paparčių bendruomenės verslininkių.
Kai virtuvėje susitinka 2 skirtingos moterys
Išaušta dienų, kai moterys susimąsto, kur įsivėlusios. Tačiau tokiomis akimirkomis svarbu palaikyti viena kitą, o tuomet ir pavyksta judėti tolyn. Siekti užsibrėžtų tikslų padeda ir Valentinos bei Raimondos tarpusavio skirtumai, tik papildantys plėtojamą veiklą.
„Mūsų temperamentai labai skiriasi. Bet taip ir reikia, nes kitaip nesistūmėtume į priekį. Raimonda nerimstanti, jai reikia čia ir dabar. O aš daugiau esu viską pasverianti“, – charakterio savybes įvardijo Valentina.
Tuo metu pati Raimonda save vadina stratege, o kolegę apibūdina kaip „krapštukę“. Esą Valentina yra tikra perfekcionistė, neretai pasiūlanti labai gerų idėjų.
„Ir pasibaram, ir apsikabinam, bet vis tiek sutariam“, – apie tarpusavio santykius kalbėjo Raimonda.
Tiesa, už moterų nugaros stovi ir jų vyrai, ir visa Paparčio bendruomenė, kuri, kaip sako verslininkės, neprašyta noriai padeda ir palaiko.
„Atvažiavus iš Kauno, šio krašto žmonių geranoriškumas man yra didžiulis stebuklas. Dideliuose miestuose to nėra. Jie visi tokie nuoširdūs, mane net graudina. Visi kaip giminės, to šaltumo nebėra. O mes skubam, lekiam, mums niekas nerūpi“, – apie Kaišiadorių krašto žmones kalbėjo Raimonda.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
