Rokiškio pakraštyje esančioje kepykloje gimsta stebuklai: pražysta zefyrinės gėlės, kuriami saldumynai

Su „Saldumynų kampelio“ konditere K. Šatkute kalbėjomės prieš pat kovo 8-ąją, kai socialinio tinklo „Facebook“ paskiroje pasirodė spalvingos ir apetitą žadinančios zefyrinės gėlės. Pašnekovė pasidžiaugė, kad Tarptautinei moters dienai turi paruošti daugybę užsakymų.

Kauno kolegijoje maisto technologės specialybę įgijusi rokiškietė prisipažino – apie tai, kad atidarys nuosavą saldėsių kepyklėlę, niekada negalvojo: „Mano įgyta specializacija – visai priešinga tam, ką darau dabar (juokiasi – aut. past.). Trejus metus dirbau pagal specialybę, buvau maisto technologų gamybos vadove. Bet nusibodo, išėjau iš darbo. Visgi vizijos, kad galiu kepti tortus, neturėjau net kai mokiausi“.

Būtent išėjus iš darbo, pasak K. Šatkutės, viskas ir prasidėjo: turėdama laisvo laiko naršė internete, kur rado dėmesį patraukusio torto nutrauką, o pasakojimas, kaip sekėsi jį kepti, jau įgudusiai konditerei dabar prilygsta anekdotui.

„Nuotraukoje puikavosi labai gražus, papuoštas tortas. Pagalvojau, kad padarysiu ir aš tokį, argi čia sunku? Ir... nepadariau (juokiasi – aut. past.). Padariau tikrai ne taip: visų pirma neturėjau surinkimo žiedo, paprastai išsikepiau biskvitą, šaukštu tepiau pertepimus, o iš viršaus sugalvojau aptepti maskarpone ir grietinėle. Dar norėjau, kad būtų šokolado nubėgimai: šiltas šokoladas tekėjo nuo torto, o kartu su juo ir visa kita... Supratau, kad čia yra ką veikt (juokiasi – aut. past.). Bet vis tiek „užkabino“. Nors idėjos tuo verstis nebuvo, bet susiradau kursus, susijusius su konditerija. Kepiau ne vieną tortą, vieno kito torto nuotraukas įkėliau į feisbuką ir pradėjo žmonės klausinėti ar kepu šventėms, gal gali užsisakyti. Taip ir prasidėjo“, – atrodo paprastą konditerės karjeros pradžią pasakojo K. Šatkutė.

Pradėdama verslą, jauna moteris sakė konkurencija mieste nesidomėjusi, o sąlyginai nedidelei virtuvei įsirengti finansavimą gavo Užimtumo tarnybai pateikusi projektą.

Tad – ar pakanka nedidelio Rokiškio rajono gyventojų visiems, saldžiuoju verslu besiverčiantiems verslininkams?

K. Šatkutė šypteli: „Galėtų žmonės ir žiemą tuoktis ar krikštyti vaikus taip gausiai, kaip vasarą. Ne paslaptis, kad šiltasis metų laikas – švenčių maratonas. Intensyvesni darbai prasideda jau pavasarį, vasara būna labai užimta, na, dar ir rugsėjo mėnuo darbingas. O žiemą kur kas ramiau. Negaliu pasakyti, kad atostogauju, nes užsakymų ir tada yra. Per 5-erius „Saldumynų kampelio“ gyvavimo metus jau turiu ir nuolatinių klientų“.

Tortais ir prancūziškais desertais „makarons“ iki šiol lepinusi konditerė prieš kurį laiką į prekybą „išleido“ zefyrines gėles. Jų gamybos pradžia, kaip ir pirmųjų tortų, nebuvo lengva. Moteris neslėpė – apie 30 pirmųjų porcijų teko išmesti į konteinerį.

„Tiesiog – nepavyko. Taip tik atrodo, kad paprasta: turi receptą, rekomendacijas, bet darai ir nepavyksta. Gaunasi ne gražus raštas, o česnakai. Tiek kartų bandžiau, vargau ir galvojau, kad jie mane įveiks. Bet panašu, kad, visgi, įveikiau aš (juokiasi – aut. past.). Aišku, ne be pagalbos...“, – pripažįsta naują produktą į rinką paleidusi K. Šatkutė ir patikina, kad nepavykusios gėlės – ne praktikos trūkumas.

Pasiteiravus, kokia tada buvo paslaptis, pašnekovė šyptelėjo, kad viskas buvo daryta vadovaujantis receptu ir paaiškėjo, kad ne visada reikia jais aklai tikėti: „Su moterimi, iš kurios perku formeles, išsiaiškinom paslaptį. Aš jai sakau, kad man reikia naujų, nes turimi antgaliai pradėjo raitytis ir prasisuka. Ji buvo nustebusi ir tikino, kad niekam nieko panašaus nėra buvę, kad aš – pirmoji. Suabejojo, ar gerai viską darau, gal per karštai laikau. Sakau jai, jog vadovaujuosi receptu: maišelį su visu antgaliu dedu į orkaitę ir šildau. Jos patarimas buvo nešildyti ir, jei greitai sukuosi, turėčiau spėti padaryti gėles, kol išplakta masė neatšalo. Ir va – puikiai pavyko. Jie ne pasikalbėjimai, neaišku kiek laiko dar būčiau žaidusi“.

Plėsti asortimentą ir imtis daug vargo pareikalavusių zefyrinių gėlių gamybos K. Šatkutę paskatino žinojimas, kad tokie patiekalai dabar – „ant bangos“, o žmonės, juk, pirmiausia valgo akimis ir tik paskui ragauja.

„Zefyrinės gėlės puikiai papuošia šventinį stalą, yra graži dovana. Jos visos – vieno skonio, tik ruoštos naudojant spalvotus maistinius dažus. Receptas? Paprasta: obuolių sultys, cukrus, kiaušinio baltymas ir dar keli slapti ingredientai: meilė, rūpestis (juokiasi – aut. past.). Visa tai nėra paslaptis, bet nemanau, kad norintiems pavyks taip paprastai juos padaryti“, – kalbėjo konditerė.

O kaip yra su tortų receptais? Anot K. Šatkutės, ir šie – ne paslaptis: „Gairės iš interneto, bet kiekvieną tortą aš persidarau savaip. Daug kas pradžioje klausė, ar kepu medutį. Ne. Tradicinio, standartinio nekepu. Bet visiems taip reikėjo, kad nusprendžiau pabandyti. Nenorėjau paprasto, nes jo visur galima nusipirkti, tad kepu medutį su vyšniom ir karamele, su graikiniais riešutais. Kažką vis įdedu savo“.

Visus 5-erius veiklos metus „Saldumynų kampelis“ produkciją pardavinėja internetu ar telefonu, iš anksto pateikus konkretų užsakymą. Nors kepyklėlės savininkė neslėpė – kartais ir čia užsuka vienas kitas pirkėjas, norintis įsigyti kepinių.

Tačiau planų kažkur atidaryti fizinę parduotuvę, K. Šatkutė sako kol kas neturinti: „Jei būčiau įsikūrusi kažkur kitoje vietoje (šiuo metu kepykla veikia Gabijos g. 4, kur pastate įsikūrusi iš kita kavinė bei nakvynės namai – aut. past.), gal pagalvočiau ir apie fizinę parduotuvę. Bet čia ne drabužių parduotuvė, kurią gali visai nesunkiai perkelti į kitą vietą. Svarbiausiu kriterijumi tampa elektra: visiems įrengimams reikia nemenkos elektros galios, bet ne visur galima ją pakelti“.

Viena besidarbuojanti K. Šatkutė sukasi ne tik virtuvėje – klientams pageidaujant, šventėms gali paruošti ne tik pačius desertus, bet ir dekoruoti visą stalą: „Vieni pasiima užsakymą patys, kiti pageidauja paruošti saldų stalą, nes turim gražių indų, stovų. Kiek desertų reikia šventei, kiekvienas konsultuojasi. Aš skaičiuoju, kad svečiui reikia 150–200 g torto ir jei šventėje 60 žmonių, tai lygiai tiek pat ir desertų, pvz.: 15 vienetų panakotų, tiramisų, putėsių pyragėlių“.

Visgi, ateities planų konditerė sakė turinti, bet noriai pasidalinusi kepinių receptais, planus jau pasiliko sau sakydama, kad minčių, idėjų yra, tik dar nežino ar pavyks kažką įgyvendinti.

„Gal būtų galima svarstyti apie pristatymą į tolimesnius miestus, bet vienos dėžutės „makarons“ ar torto juk neveši. Tada reikia didelės reklamos, kad užsakymai būtų dideli ir galėtum pilnai užkrauti mašiną. Ji, aišku, turėtų irgi būti speciali – reikėtų šaldytuvo. Kai išlaidos skaičiuojamos nebe tūkstančiais, o keliasdešimtimis tūkstančių, jau dėliojiesi prioritetus“, – šypteli pašnekovė.