Andrejaus ir Mindaugo įmonėje šiuo metu valcuojami plieniniai vamzdžiai, strypai, lakštai, uosto krovos įranga, metalo konstrukcijos, vamzdynai ir kitokie metalo gaminiai.
Gaminius iš lietuvių užsisako ne tik tautiečiai – į juos dairosi ir užsieniečiai: prancūzai, švedai, suomiai, norvegai. Sykį laivui anstato sekcijas ir įvairią įrangą užsisakė net kinai.
Du draugai, prieš beveik penkmetį įkūrę verslą, net nenutuokė, kuo jis pavirs. Pirmaisiais metais 9 tūkst. eurų siekusi apyvarta jau pavirto į milijoninę.
O viskas prasidėjo nuo mažyčio garažo.
Vieną pas kitą atlydėjo lemtis
Andrejus šiuo metu gyvena Plungėje, bet kilęs iš Kėdainių. Baigęs studijas, vyras įsidarbino vienoje įmonėje, kuri gamino statybines konstrukcijas, dirbo ten padalinio vadovu ir buvo atsakingas už tralinių lentų žvejybiniams laivams bei katamaranų sekcijų gamybą. Vėliau vyrui teko paragauti ir emigranto duonos – dirbo prie naftos platformų Norvegijoje.
Grįžęs Lietuvon, Andrejus ne iš karto rado savo vietą: prie įvairių konstrukcijų dirbo Plungėje, bandė darbuotis ir Klaipėdoje.
Mindaugo istorija gan panaši – baigęs universitetą Klaipėdoje, įsidarbino „Vakarų laivų gamykloje“, dirbo ten inžinieriumi, kiek vėliau darbavosi prie projektų, buvo atsakingas už keltų norvegams statymą.
„Bestatant keltus, pusei metų išvykau į komandiruotę Norvegijoje. Tai buvo kalėjimas už pinigus. Aišku, nebuvo taip jau blogai, šneku pajuokaudamas, hiperbolizuodamas. Paskui grįžau į Klaipėdą, dirbau statybų sektoriuje. Po to vėl dirbau „Vakarų laivų gamykloje“, tuomet perėjau į kitą smulkesnę įmonę“, – portalui lrytas.lt pasakojo Mindaugas.
Taip po profesinius kelius klajojusiems Mindaugui ir Andrejui buvo lemta susitikti – susipažinę Klaipėdoje, vyrai kartas nuo karto pakalbėdavo, kad reikėtų kada nors sukurti bendrą verslą, tačiau prireikė laiko, kol idėja pavirto realybe.
„Nutarėme, kad reikėtų atidaryti verslą kartu, tačiau tai užtruko, buvome pradėję kiekvienas savo verslus daryti ir atskirai. Man lyg ir sekėsi, bet tuometinis partneris galvojo kitaip – kad sėkmė yra jo vieno. Tad po tų visų klajojimų nutarėme kurti verslą kartu su Andrejumi“, – prisiminė Mindaugas.
Nuo garažo iki milijoninės apyvartos
„Mūsų startas buvo vieno draugo garaže, kuriame telpa vos viena mašina“, – juokėsi Andrejus, prisiminęs nuosavo verslo pradžią 2019-aisiais.
Neilgai trukus vyrai suprato: garaže nebetelpa. Viename kaimelyje susirado dirbtuves, kur ramiai darbavosi toliau, kol net ir čia ėmė nebeišsitekti.
Šiuo metu draugai jau dirba 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto ceche, esančiame Plungėje. Šiame mieste Andrejus ir apsigyveno, o Mindaugas čia važinėja iš gimtosios Klaipėdos.
2019 metais „Osmium LT“ apyvarta siekė 9 tūkst. eurų, 2020-aisiais išaugo iki 997 tūkst. eurų, 2023-iaisiais – jau iki 1,3 mln. eurų.
Kur tokios sėkmės paslaptis?
„Užsiimame nestandartine gamyba“, – pratarė Andrejus.
„Esame orientuoti ne į apimtis. Yra įmonių, kurios orientuotos į užsakymų tonomis gamybą, o mes darome tai, kas jiems neįdomu, kas yra nestandartiška, pavyzdžiui, karkasai tiltams. Skaičiuojantys užsakymus tonomis to nedarytų – jie viską daro pusiau automatizuotai, o mes darome tai, ko automatizuotais būdais nepadarysi – nei supjaustysi, nei sudėsi, nei suvirinsi.
Mūsų unikalumas tas, kad mes visą laiką sugebame pagalvoti, užpildome spragas, jei užsakovas neduoda dalies brėžinių, mes patys pabraižome ir suderiname su užsakovu. Pasiūlome ir geresnius variantus, nei užsakovai nori“, – pridūrė Mindaugas.
Dar vienas išskirtinumas – staklės. Tokių, kokias turi Andrejus ir Mindaugas, Lietuvoje greičiausiai neturi niekas kitas.
„Manome, kad mūsų profilių valcavimo staklės – unikalios Lietuvoje, tokio dydžio staklių daugiau arba nėra, arba mes apie tai nežinome“, – tikino Mindaugas.
„Artimiausios tokios staklės – Taline ir Varšuvoje. Taip pat turime lenkimo stakles, sveriančias 300 tonų, tai irgi vienos iš galingesnių staklių“, – antrino jam Andrejus.
Kinų laivas su lietuviška įranga
Dėl tokių nestandartinių gaminių į lietuvaičius kreipiasi ne tik tautiečiai – „Osmium LT“ turi užsakymų iš norvegų, švedų, prancūzų, suomių. Užsieniečių užsakymai sudaro apie 30 proc. visų užsakymų.
„Vieni mūsų gaminiai vyko į Škotiją, o kiti – į Prancūziją, Marselį“, – prisiminė Mindaugas.
Įdomiausias dalykas, kokį kada teko gaminti, – antstato sekcijos ir įvairi įranga kinų kompanijai priklaususiam krabų gaudymo ir apdorojimo laivui.
„Vienas iš įdomesnių mūsų projektų – krabų gaudymo ir perdirbimo laivo antstatas. Laivo savininkai – kinai. Nestandartinių gabaritų krovinį vežė sunkvežimiais iš Plungės į Klaipėdą“, – kalbėjo Mindaugas.
Įdomių gaminių gaminti tenka ir pagal lietuvių norus. Tarp neįprastų užsakymų – metaliniai tiltai rekreacinėse zonose, tarp jų ir Plateliuose.
Tačiau pasitaiko ir paprastesnių užsakymų – įmonė gamina, montuoja bei remontuoja ir įvairias statybines konstrukcijas, betono maišykles, ekskavatorių kaušus, žemės ūkio įrangą, mobilias rampas, konteinerius, betono formas, uosto krovos įrangą, konvejerius, metalo konstrukcijas, vamzdynus.
„Esame lankstesni už didžiąsias įmones, kurių nedomina smulkūs užsakymai, kurių yra didelės administracinės sąnaudos. Visi tokie smulkūs projektėliai, kur reikia pagalvoti, ką daryti, kaip daryti, pakliūva mums.
Neturime vieno nuolatinio užsakovo, nuo kurio labai priklausytume. Mūsų užsakovai atsitiktiniai. Niekuomet neturėjome darbo ilgam į priekį, visą laiką turime darbo mėnesiui ar dviem“, – dalijosi Mindaugas.
Metus dirbo be algos
Turint savą verslą, rūpesčių išvengti beveik neįmanoma. Andrejus pripažįsta: sunku rasti darbuotojų, ypač lietuvių – šiuo metu čia dirba devyniolika darbuotojų, tarp jų yra ir ukrainiečių bei baltarusių. Be to, nuolat reikia investuoti – būta mėnesių, kada verslininkams patiems pinigų nelikdavo.
„Pradžioje visus pinigus, kuriuos uždirbome, kišome atgal į įmonę, ir dabar patys sau iš pelno imame minimaliai. Pirmaisiais metais šešis mėnesius sau iš viso jokios algos neišmokėjau, kad tik galėtume dirbti, daug investavome, reikėjo pirkti suvirinimo įrangą. Man atrodo, Mindaugas yra ir metus dirbęs be algos.
Kitų įmonių vadovai, vos pradėję dirbti, pirmaisiais metais perkasi automobilius, o mes pirmiausia viską grąžinome atgal į gamybą. Čia – pasaka be galo, gali begalybę investuoti“, – atviravo Andrejus.
Tačiau tokie sunkumai verslininkams nebaisūs, nes labai norisi turėti savo verslą.
„Kad būtų ambicijos kuriant savo verslą, reikia pirmiau kažkur nudegti. Niekas taip nemotyvuoja, kai tave kažkas apgauna, apsuka, tavimi pasinaudoja“, – šyptelėjo Andrejus.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
